Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. ir suinteresuoto asmens K. Ū. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 129 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2016 m. lapkričio 1 d., apie 1.36 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje Vilnius– Kaunas–Klaipėda, kairėje pusėje 300 km, vairavo transporto priemonę „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 1,79 prom. girtumas, įvertinus paklaidą asmens naudai – 1,76 prom. girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti. Šiais veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

2016 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas pripažino V. B. kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, ir paskyrė nuobaudą – 20 parų administracinio arešto, kartu konfiskuojant transporto priemonę „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

V. B. ir K. Ū. apeliaciniai skundai netenkintini.

Iš apeliacinių skundų matyti, jog ginčo dėl paties pažeidimo padarymo fakto nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. Apeliaciniais skundais prašoma netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, o V. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo jam paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti bauda. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. B. paskirtos administracinės nuobaudos

Administracinis teisės pažeidimas, be paties V. B. prisipažinimo, įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio rodmenimis, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, V. B. skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. B. padarė ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, ir administracinė nuobauda jam buvo parinkta tinkama, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Pirmosios instancijos teismas nutarime konstatavo, jog padarytas vienas šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių didelę grėsmę saugiam eismui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Pažeidėjas ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ne mažiau kaip 3 kartus už vairavimą esant neblaiviam, anksčiau paskirtų administracinių nuobaudų nėra sumokėjęs. Naujo pažeidimo padarymas neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, abejingumą saugiam eismui ir saugų eismą reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms bei šio asmens elgesio pavojingumą. Taigi Klaipėdos rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. B. skirtinas administracinis areštas, nes švelnesnės nuobaudos yra neveiksmingos.

ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi akivaizdu, jog V. B. buvo paskirta minimali normos sankcijoje numatyta administracinio arešto nuobauda. V. B. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ANK) (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti yra numatyta ANK 424 straipsnyje. Minėto straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalimi, V. B. padarytas pažeidimas negali būti perkvalifikuojamas iš ATPK 129 straipsnio į ANK 424 straipsnio 4 dalį, kadangi ANK numatyto administracinio nusižengimo sudėtis neatitinka visų padaryto pažeidimo požymių. ANK 424 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė, kai pažeidėjui nustatomas lengvas neblaivumas, tuo tarpu V. B. nustatytas vidutinis neblaivumas – 1,79 prom., įvertinus paklaidą asmens naudai – 1,76 prom. girtumas (b. l. 27, 28, 39). Nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė už vairavimą neblaiviam, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)). Tačiau už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnis).

Taigi V. B. nuobauda turi būti skiriama pagal ATPK 129 straipsnį, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ANK 23 straipsnio 1 dalyje prie administracinių nuobaudų rūšių nebėra numatytas administracinis areštas, todėl V. B. jis negali būti skiriamas, t. y. V. B. paskirtą administracinę nuobaudą būtina pakeisti bauda. Atsižvelgiant į pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad švelnesnės už administracinį areštą nuobaudos V. B. yra neveiksmingos, todėl keičiant administracinį areštą į baudą, turi būti skiriama maksimali ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta bauda, nes priešingu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Apibendrinant visa tai, kas aptarta anksčiau, V. B. skiriama 1 484 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Tiek V. B., tiek K. Ū. apeliaciniuose skunduose yra išdėstytas prašymas panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 straipsnis. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, arba daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Minimame straipsnyje nustatytos ir kitos sąlygos dėl turto konfiskavimo, tačiau jos nėra aktualios šiai bylai, todėl neaptariamos.

Pirmiausia būtina išspręsti klausimą, ar K. Ū. ir V. B. laikytini šeimos nariais arba artimaisiais giminaičiais, tačiau šių sąvokų išaiškinimo ATPK nepateikia. Jis yra pateiktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnyje. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šeimos nariais laikomi asmenys, gyvenantys bendrai neįregistravę santuokos. Tiek apeliaciniuose skunduose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu V. B. ir K. Ū. tvirtino, jog išsiskyrė likus apie dviem savaitėms iki pažeidimo, tačiau pažeidimo dieną, t. y. 2016 m. spalio 31 d. vakare ir 2016 m. lapkričio 1 d. naktį, V. B. su draugu alkoholį vartojo būtent K. Ū. namuose. Teismo posėdžio metu K. Ū. nurodė, jog jie su V. B. kartu gyveno nuo birželio mėnesio, tačiau bendro ūkio nevedė (b. l. 37). Tai prieštarauja tame pačiame teismo posėdyje išsakytai pozicijai, jog jie bandė kurti šeimą, o bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kurie paneigtų, kad V. B. ir K. Ū. vedė bendrą ūkį. Aplinkybę, jog V. B. ir K. Ū. buvo sugyventiniai, patvirtina ir tai, kad grąžinamajame pranešime apie šaukimo įteikimą pasirašė V. B., nurodydamas, kad yra K. Ū. sugyventinis (b. l. 32). Nepaisant to, faktas, kad K. Ū. ir V. B. gyveno kartu neįregistravę santuokos ir, teismas turi pagrindo manyti, vedė bendrą ūkį, neįrodo, kad K. Ū. nuosavybės teise turimą automobilį buvo patikėjusi V. B.

Tiek posėdžio metu, tiek apeliaciniuose skunduose K. Ū. ir V. B. patvirtino, kad V. B. automobilio raktelius pasiėmė savavališkai ir būdamas neblaivus išvažiavo apie tai neinformavęs K. Ū., tačiau K. Ū. nurodė, jog automobilio dingimą pastebėjo dar tą patį vakarą (b. l. 37, 47). Taigi ji žinodama, kad V. B. yra neblaivus ir pastebėjusi, jog dingo automobilis, suvokė, kad su jai priklausančia transporto priemone V. B. daro administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairuoja būdamas neblaivus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui, neinformavo teisėsaugos institucijų. Būtina pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažįstama, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis), todėl vairuotojams ir transporto priemonių valdytojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai bei standartai. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nutarime, pažymint, jog transporto priemonės savininkas privalo atsakingai rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad jis būtų naudojamas saugiai, nekeliant grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms. Pirmosios instancijos teismas padarė tokią pat išvadą, kaip ir apygardos teismas, kad K. Ū. supratusi, jog neblaivus sugyventinis išvažiavo jos vardu registruotu automobiliu, jokių veiksmų, siekiant sustabdyti pažeidimą, nesiėmė. Šios aplinkybės rodo, kad K. Ū. savo konkliudentiniais veiksmais sutiko patikėti automobilį V. B., žinodama, kad bus padarytas administracinės teisės pažeidimas, t. y. jis vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į visa tai, kas yra aptarta, bei į nepastovius K. Ū. ir V. B. santykius, kurie vėl gali atsinaujinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti. Taigi, siekiant užkirsti kelią kitiems analogiškiems ar panašiems pavojų saugiam eismui bei žmonių gyvybei keliantiems pažeidimams, automobilis konfiskuotinas (ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, tačiau, remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, V. B. paskirtas 20 parų administracinis areštas keičiamas bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. ir K. Ū. apeliacinių skundų netenkinti. Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą:

V. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą skirti 1 484 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą, kartu konfiskuojant transporto priemonę „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą 2016 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.