- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- eA2-106-323/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01689-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Atsakovas
- D. Ž., V. Ž.
- Ieškovas
- I. B.
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas, Vytautas Agintas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. Ž. ir V. Ž. prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3893-642/2017, kurioje procesas buvo atnaujintas, ir atmesti ieškovo I. B. (I. B.) ieškinį atsakovams D. Ž., V. Ž. dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir priverstinio iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybė, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. B. pateikė teismui ieškinį ir prašė iškeldinti atsakovus D. Ž. ir V. Ž. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios ¼ dalies namo (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad A. B. (A. B.) (ieškovo tėvas) 1974 m. liepos 30 d. dovanojimo sutartimi perleido ieškovui nuosavybės teisę į ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo (bendras plotas 166,55 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį pastato-daržinės (bendras plotas 22 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į ¼ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui priklausančiame bute, be jo žodinio ar raštiško sutikimo, apsigyveno atsakovai, kuriems tai padaryti leido namo bendrasavininkė Z. K.. Ieškovas kreipėsi žodžiu į atsakovus, siūlydamas jiems gera valia atlaisvinti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 4 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovo 2016 m. gruodžio 23 d. pareiškimą, nurodant, jog tarp D. Ž., V. Ž. ir I. B. yra atsiradę civiliniai teisiniai santykiai, todėl šį ginčą pastarieji gali spręsti bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas 2016 m. gruodžio 27 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovams raginimą, kuriame geranoriškai prašė atlaisvinti jam priklausantį butą iki 2017 m. sausio 10 d., tačiau butas nėra atlaisvintas iki šios dienos.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3893-642/2017, nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai: iškeldinti atsakovus D. Ž. ir V. Ž. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios ¼ dalies namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis po 15,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Šalies argumentai
2017 m. rugsėjo 6 d. atsakovai pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3893-642/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą už akių bei ieškovo ieškinį atmesti. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta ieškovą iškeldinti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), kadangi butas pateko į celiuliozės-kartono gamyklos sanitarinę zoną. Vietoj šios patalpos ieškovui buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, laiko, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), teisinė registracija ieškovo vardu turėjo būti automatiškai panaikinta. Tačiau ieškovas, žinodamas, kad ginčo buto registracija jo vardu nepanaikinta, tuo pasinaudodamas ir piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai laikydamas save buto savininku, pareiškė nepagrįstą ieškinį. Laiko, kad ieškovas I. B. yra netinkamas ieškovas, kadangi jam reikalavimo teisė nepriklauso.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-3893-642/2017.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas palaikė prašymą dėl 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių panaikinimo, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas 1981 m. buvo iškeldintas iš ginčo buto, o 1992 m. privatizavo butą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Privatizuoti butą jis galėjo tik tuo atveju, jei neturėjo kito nekilnojamojo turto. Laiko, kad VĮ Registrų centras nepagrįstai padarė įrašą apie ieškovo nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo ir tai, kad ieškovas 25 metus ginčo turtu nesinaudojo, juo nesidomėjo ir nesirūpino, kas rodo, jog nelaikė savęs esant šio turto savininku.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas prašė atsakovų prašymą dėl 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių panaikinimo atmesti. Paaiškino, kad ieškovas yra dalies namo (duomenys neskelbtini), savininkas, jo nuosavybės teisė registruota VĮ Registrų centras, įrašas nėra nuginčytas.
Motyvuojamoji dalis
Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas atsakovų prašymo pagrįstumą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Teismas konstatuoja:
Prašymas dėl teismo sprendimo panaikinimo atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre registruota ieškovo nuosavybės teisė į: ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo (bendras plotas 166,55 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalį pastato-daržinės (bendras plotas 22 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei į ¼ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1974 m. liepos 30 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo vardu registruotoje namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalyje be teisėto pagrindo yra apsigyvenę atsakovai. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovams D. Ž., V. Ž. dėl nekilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir priverstinio iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3893-642/2017, ieškinį patenkino visiškai. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateiktu prašymu siekia įrodyti, kad ieškovas, nepagrįstai laikydamas save ginčo nekilnojamojo turto savininku, negalėjo pareikšti ieškinio.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje. Nurodyti duomenys, kaip viešojo registro duomenys, yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019).
Nagrinėjamu atveju, minėta, viešajame Nekilnojamojo turto registre nuo 1974 m. rugpjūčio 7 d. registruota ieškovo nuosavybės teisė į ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei į ¼ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1974 m. liepos 30 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nei 1974 m. liepos 30 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nei jos pagrindu padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre nėra nuginčyti, todėl teismui nėra pagrindo abejoti ieškovą esant šio turto savininku. Tuo tarpu į bylą atsakovų bei trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės pateikti duomenys - Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, be kita ko, nuspręsta skirti ieškovui, kaip iškeldinamam iš celiuliozės-kartono gamyklos sanitarinės zonos ((duomenys neskelbtini) (dabartinis (duomenys neskelbtini))) asmeniui, gyvenamąjį plotą naujame name (duomenys neskelbtini), 1992 m. liepos 13 d. Klaipėdos miesto mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komunalinių butų perdavimo privačion nuosavybėn“ suteiktas leidimas ieškovo šeimai privatizuoti butą (duomenys neskelbtini) – patys savaime nepanaikina ir nepakeičia ieškovo nuosavybės teisės į ¼ dalį nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), bei nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas nėra minėto turto savininkas (CPK 178, 185 straipsniai).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovų prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių panaikinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovas pateikė duomenis, kad atnaujinus bylos procesą patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į ieškovo atstovo atliktus veiksmus – atstovavimą 2018 m. birželio 20 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdžiuose (iš viso 42 min.), vadovaujantis CPK 93, 98 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 7, 8.19, 9 punktais, ieškovui iš atsakovų priteistina 97,03 Eur (0,1 x 970,30 Eur x 1 val.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Atmetus atsakovų prašymą dėl sprendimo panaikinimo, naikintinos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 290 – 291, 371 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti atsakovų D. Ž. ir V. Ž. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3893-642/2017, panaikinimo.
Priteisti iš atsakovų D. Ž. ir V. Ž. iš kiekvieno po 48,52 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovo I. B. (I. B.) naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3893-642/2017 dėl atsakovų D. Ž. ir V. Ž. iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), sustabdymą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.