Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobanga“ apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai) 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1115-233-2017 pagal ieškovės UAB „Autobanga“ ieškinį atsakovui J. S. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 737,13 Eur turtinės žalos, 23,83 Eur palūkanas, 5 % procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki pilno atsiskaitymo, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas J. S. 2016-01-17 (duomenys neskelbtini) vs. tyčiniais veiksmais, t.y. spardydamas, apgadino ieškovo išnuomoto tretiesiems asmenims G. L.-S., papildomas vairuotojas Ž. L., automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio dešinės ir kairės pusės šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, sulaužė plastmasines veidrodėlių apdailas, taip padarydamas ieškovui žalą, kurią turi atlyginti.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB ”Autobanga” (juridinio asmens kodas 126230739) 737,13 Eur (septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 13 centų) nuostolių atlyginimui, 23,83 Eur (dvidešimt tris eurus 83 centus) ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų, 5 (penkių) % dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2017 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prijungto prie nagrinėjamos civilinės bylos nutarimu ir medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-00055-16, liudytojų parodymais, padarė išvadą, jog atsakovas J. S. 2016-01-17 (duomenys neskelbtini) tyčiniais veiksmais, t.y. spardydamas, apgadino ieškovės išnuomoto tretiesiems asmenims G. L.-S., papildomas vairuotojas Ž. L., automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės ir kairės pusės šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, sulaužė plastmasines veidrodėlių apdailas, ir byloje nėra šias išvadas paneigiančių esminių prieštaravimų. Aplinkybė, kad atsakovas J. S. reikalavo, kad atvykę G. L.-S. ir Ž. L. patrauktų iš jo privačios namų valdos automobilį, nepašalina jo atsakomybės už padarytą žalą ieškovui dėl automobilio apgadinimo, nes atsakovas pasirinko netinkamą būdą savo galimai pažeistai teisei ginti.Įvertinęs aukščiau išdėstytą teismas laikė, kad ieškovas įrodė žalos jam padarymo faktą neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl laikė, kad yra įstatymu nustatyti pagrindai, kuriems esant ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo J. S. ieškovei UAB „Autobanga” 737,13 Eur nuostolių atlyginimui.Patenkinęs ieškinį, teismas priteisė 23,83 Eur ikiteisminių kompensuojamųjų metinių palūkanų , kurios ieškovo paskaičiuotos pasibaigus atsakovui pateiktoje pretenzijoje nustatytam terminui prievolei įvykdyti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pareiškimo ir kas atitinka įstatymu nustatytą 5 procentų metinių palūkanų dydį, taip pat 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1701,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos (TAR, 2015, Nr. 2015-03968), kuriose nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatė, kad ieškovo atstovo nurodyti įkainiai viršija maksimalius dydžius. Atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, į kuriuos atsižvelgtina sprendžiant priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, šalių procesinį elgesį, bylos sudėtingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, ieškovo prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 900 Eur, į kurių dydį įskaičiavo ieškovo sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas J. S. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą byloje Nr. 2-1115-233/2017 kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą. Prašo priimti naują sprendimą, UAB „Autobanga“ ieškinio netenkinti visa apimtimi, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, sprendimas yra visiškai nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas civilinėje byloje nustatė J. S. kaltus veiksmus, numatytus baudžiamajame įstatyme, taip pat nustatinėdamas J. S. kaltę nesilaikė įrodinėjimo taisyklių, neteisingai vertino įrodymus, išklausė tik vienos šalies argumentus, neišklausydamas antrosios pusės, taip priimdamas neteisingą sprendimą. Teismo sprendimas nemotyvuotas. Apeliantas nurodo, kad 2016-01-19 d. į J. S. šeimos privačią valdą ginčo automobiliu atvyko J. S. buvusioji marti G. L. – S. ir jos brolis Ž. L..Dėl šios dienos įvykių minėtieji asmenys kreipėsi į teisėsaugą ir kitas institucijas pranešdami, kad atsakovas J. S. su sūnumi juos sužalojo, apgadino jų automobilį, pagrobė jų vaikus.Ikiteisminio tyrimo metu nė vienas iš šių kaltinimų nepasitvirtino, tyrimai buvo nutraukti. Dėl kaltinimo apgadinus automobilį, apie kurį atsakovas sužinojo iš Ž. L. paaiškinimo, buvo pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka, nustatyti kaltę ir prisiteisti žalą.Kadangi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti todėl, kad G. L. – S. ir jos brolis Ž. L. buvo nenuoseklūs savo parodymuose, akivaizdu, kad privataus kaltinimo byla tapo neperspektyvi, tačiau Rokiškio rajono apylinkės teismas patikėjo Ž. L. paaiškinimais jo neapklausęs, pasiremdamas pareigūno V. K. parodymais, gautais iš to pačio Ž. L., kuris teisme nedavė paaiškinimų.Teismas nustatė, kad Ž. L. ir G. L. – S. parodymai identiški, tačiau šaltiniuose, kuriais rėmėsi teismas, yra kitokie duomenys.Ž. L. teigė, kad J. S. kojomis nuspyrė vienos pusės šoninį automobilio veidrodėlį, vėliau apibėgo automobilį ir kojomis nuspyrė kitos pusės veidrodėlį. G. L.-S. parodė, kad J. S. spardė automobilį ir apie veidrodėlius nieko neparodė. Teismas, konstatuodamas parodymų identiškumą, iškreipė parodymų esmę, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.Teismo metu buvo nustatyta, kad J. S. yra neįgalus, turi vestibuliarinio aparato sutrikimus, tačiau vis tiek vertino, kad J. S. galėjo kojomis nuspirti šoninius veidrodėlius, esančius vieno metro aukštyje, kas ir sveikam žmogui būtų sudėtinga. Tokios vertinimo klaidos galėjo būti esminės priimant teismo sprendimą.Pagrindiniu liudytoju įvardintas pareigūnas V. K., kuris tik perpasakojo teismui Ž. L. žodžius. Teismas konstatavo, kad vadovaujasi rašytiniais įrodymai- liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymais, kuriuos prokuratūra pripažino nepatikimais. Taip pat pažymėjo, kad nutrauktame ikiteisminiame tyrime, kur J. S. buvo įtariamas sužalojęs savo marčią, yra duomenys , kad marti įvykio vietoje (to pačio įvykio 2016-01-19) buvo be sužalojimų, o atvykusi į policijos nuovadą rašyti pareiškimo, jau buvo sumušta, nors iš įvykio vietos išvyko su policijos pareigūnais tuo pačiu metu. J. S. atstovas posėdyje pateikė versiją, kad nulaužti veidrodėliai galėjo atsirasti tokiu pačiu mįslingu būdu, kaip ir mėlynės pas G. L. – S., tačiau teismas į tokią poziciją neatsižvelgė.Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Teismas nenustatinėjo ar yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Teismo sprendime visiškai nėra motyvų, kuriais teismas pripažįsta J. S. padarius kaltus veiksmus ir dėl to kilus deliktinei žalai.Teismas turėjo motyvuotai pasisakyti apie įrodymų pakankamumą šioje byloje, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimu į šį apeliacinį skundą ieškovė UAB „Autobanga“ prašo J. S. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovės nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ji siekdama nustatyti atsakovo kaltę ir prisiteisti žalą, turėjo kreiptis į teismą, inicijuodama privataus kaltinimo bylą, yra absoliučiai nelogiškos ir neteisėtos, kadangi šiuo atveju ieškovė turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo tiek civilinio proceso, tiek pateikiant kaltinimus privataus kaltinimo tvarka. Ieškovas priešingai, nei teigia atsakovas, jokios privataus kaltinimo bylos šiuo atveju neinicijavo. Apeliantas nenurodė, kokius parodymus ir kokios institucijos vertino kritiškai, nepateikia įrodymų, kuriais būtų nustatyta, kad G. L. – S. ar Ž. L. parodymai yra nepatikimi. Priešingai, Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. P. 2016-01-29 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad būtent J. S. veiksmuose yra požymiai LR BK 187 str. 1 d., tačiau dėl šių veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Tokią išvadą tyrėjas priėmė įvertinęs analogiškus parodymus, kuriuos bando kvestionuoti apeliantas.Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl G. L. S. parodymų nepatikimumo dėl sužalojimų kitoje byloje yra nesusijusios su nagrinėjama byla. L. V. K. duoti parodymai teismo posėdžio metu leidžia pagrįstai teigti, jog būtent atsakovas yra atsakingas už ieškovės turtui padarytą žalą. Apelianto pateiktos versijos dėl automobilio sugadinimų nepaneigia byloje esančių įrodymų, kuriais turi remtis teismas.Liudytojas V. K. neperpasakojo Ž. L. žodžius, o pats viską matė ir girdėjo, nes dalyvavo 2017-01-17 įvykio vietoje. Pats atsakovas sutiko, kad Ž. L. neatvyktų į teismo posėdį, tačiau apeliaciniu skundu šį savo sprendimą ginčija ir su juo nesutinka. Ieškovė, išreiškusi prašymą teismo posėdyje, jam neatvykus, savo prašymą atsiėmė. Ši aplinkybė negali būti Ž. L. ieškovei duotą paaiškinimą ar ikiteisminio metu duotus parodymus vertinti nepatikimais, tuo pagrindu panaikinti priimtą sprendimą.Apelianto teiginiai, kad neteisingo sprendimo priėmimą lėmė netikslūs Ž. L. ir G. L. – S. parodymai, kuriuose vienas nurodo, kad J. S. apibėgo automobilį ir spyrė, o kita - kad J. S. spardė automobilį ir apie veidrodėlį, nieko neparodė.Teismas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodė absoliučiai kitas aplinkybes, kurias patikrinus paaiškėjo, kad teismas nurodo realiai buvusius G. L. – S. parodymus, kuriuose ji nurodo, kad J. S., spardydamas automobilį, sudaužė abu šonininio vaizdo veidrodėlius. Atsakovas remiasi nepagrįstais objektyviais įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis, siekdamas pakeisti teismo sprendimą.Atsakovo teiginiai, kad jis yra neįgalus ir turi vestibuliarinio aparato sutrikimus, todėl negalėtų automobilio apgadinti, nėra objektyvūs. Vestibuliarinio aparato sutrikimo padariniai yra svaigimo ir pusiausvyros sutrikimai, kurie nebūna pastovūs. Ieškovės manymu, įvykio dieną, atsakovas minėtų sutrikimų neturėjo, atsižvelgdamas į jo elgesį atvykus pareigūnams, jo veiksmus.Atsakovas, teigdamas, kad teismas nenagrinėjo deliktinės atsakomybės sąlygų, remiasi bendro pobūdžio teismų praktika, tačiau nenurodo nei vieno argumento, patvirtinančio jo teiginius, kaip ir teiginio, kad teismas turėjo motyvuotai pasisakyti apie įrodymų pakankamumą.

Ieškovė UAB „Autobanga“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-09-05 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą priteisti bendrai 1701,85 Eur už visas ieškovei suteiktas teisines paslaugas bei 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį tenkinti pilnai. Be to, dar prašo už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme priteisti dar 1008,33 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio pareiškimo, rašytinių paaiškinimų parengimą teismui, ieškovo turėtos išlaidos neviršija rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Tai reiškia, kad teismas su jomis sutinka ir jų nemažina. Ieškovė prašė priteisti 193,60 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 605,00 Eur už ieškinio parengimą, 272,25 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą. Teismas, sutikdamas su 1070,85 Eur suma, nevertino papildomų advokato paslaugų – atstovavimo teismo posėdžiuose, jų nepriteisė, o bylinėjimosi išlaidas sumažina iki 900 Eur. Teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas, remiasi vienintele aplinkybe, nurodydamas, kad 2017-03-31 sąskaitoje faktūroje nurodytas maksimalus advokato įkainis 100 Eur viršija nustatytus maksimalius tai paslaugai atlikti dydžius. Bendra suma, kuria prašo priteisti ieškovas, už atstovavimą teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam teismo posėdžiui suteiktas paslaugas yra 683 Eur. Ją sudaro pasiruošimui net trims posėdžiams sugaištas laikas, susipažinimas su teismo išreikalautomis Rokiškio PK ikiteisminio tyrimo medžiagomis, kuro išlaidos, kliento atstovavimui teismuose sugaištas laikas (2 val. 30 min.). Ieškovo atstovas neskaičiavo kelyje sugaišto laiko. Teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, nesigilino į faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu susidarė bylinėjimosi išlaidų suma.Ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji nepiktnaudžiavo procesu, priešingai nei atsakovas.

40.Byla nebuvo labai sunki, tačiau bylinėjimosi išlaidos atitinka tokio pobūdžio bylos nagrinėjimui skirtus advokato resursus, kadangi reikėjo ruošti keletą procesinių dokumentų, dalyvauti net trijuose teismo posėdžiuose.

41. Bylos sudėtingumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, todėl ieškovei reikėjo rinkti visus įrodymus ir teikti į bylą arba prašyti teismo juos išreikalauti.

Advokato D. B. kontora yra Vilniuje, ieškovės atstovas buvo priverstas važiuoti į kitą vietovę Rokiškį net tris kartus. Atsakovas, neteikdamas jokių faktinių aplinkybių teismui, privertė teismą atidėti posėdį dėl papildomos informacijos išreikalavimo, taigi pats atsakovas didino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės prašoma suma priteisti suma 1701,85 Eur yra pagrįsta ir negali būti sumažinta iki 900 Eur, nesant tam jokių teisinių motyvų.Teismas neįvertino aplinkybės, kad advokatas mokesčiams nuo gautos sumos moka 37,5 proc. Sodrai, bei 15 proc. GPM, 21 proc. V. T. būdu advokatas gauna tik pusę sumos, o kita dalis tenka valstybei. Iš teismo priteistos sumos advokatui lieka 475 Eur, už kurią advokatas turi išlaikyti ir savo darbo vietą. Civiliniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, todėl teismas, sumažindamas bylinėjimosi išlaidas, faktiškai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą, nes ieškovės kreipimasis į teismą tapo nuostolingas. Ieškovė skolą bandė išieškoti neteisminiu būdu, tačiau dėl kitos šalies nebendradarbiavimo, buvo priteista kreiptis į teismą. Atsiliepimo į šį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).LR CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 str.); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 str.), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas išsamiai įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, tinkamai pritaikius tiek procesinės teisės normas, tiek materialinės teisės normas, pagristai ieškovo ieškinį tenkino, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinių skundų motyvais nėra pakankamo įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 17 d. iš ieškovės UAB „Autobanga“ išnuomotu automobiliu VW Golf VII, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. L. ir G. L. S. atvyko į atsakovo J. S. sodybą (duomenys neskelbtini) tikslu pasiimti vaikų, kuriuos į sodybą atsivežė atsakovo sūnus ir vaikų tėvas T. S., bet sutartu laiku motinai G. L.-S. jų negrąžino. Vaikų tėvai tuo metu gyveno skyrium. Tarp atsakovo J. S. ir jo sūnaus T. S. bei G. L.-S. ir Ž. L. kilo atviras konfliktas, kurio metu buvo elgiamasi agresyviai, naudojama fizinė jėga, dėl ko buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai pagal atskirų dalyvių skundus. Atsakovas J. S. su T. S. vaikų prie motinos G. L.-S. neprileido, atvykusius pradėjo varyti iš kiemo, vyko grumtynės, po ko vaikų nesutiko atiduoti atvykusiai jų motinai, todėl šiomis aplinkybėmis buvo iškviesti policijos pareigūnai, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš G. L.-S., kuris 2017-07-18 nutrauktas dėl to, kad buvo gauti prieštaringi įrodymai apie įvykio aplinkybes.2016-01-29 Rokiškio policijos komisariate priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 str. 1 d., nurodžius, kad procesas turi vykti privataus kaltinimo tvarka, ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Tačiau šioje medžiagoje, kurios pagrindu priimtas nutarimas, 2016-01-18 buvo 00:30 val. surašytas ieškovei priklausančio automobilio VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), pagaminto 2013 m., apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apgadinti automobilio dešinės ir kairės pusės šoniniai galinio vaizdo veidrodėliai, sulaužytos plastmasinės veidrodėlių apdailos. Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos, kas patvirtina automobilio apgadinimo faktą kilusio konflikto metu. Dėl šio fakto ginčo nėra, kaip ir dėl fakto, kad automobilio remontas kainavo 737,13 Eur.Byloje kilo ginčas dėl to, kas automobilį apgadino, nes atsakovas J. S. neigia jam reiškiamus kaltinimus apgadinus automobilį. Tačiau iš liudytojų Ž. L. ir policijos darbuotojo V. K. paaiškinimų matyti, kad atsakovas J. S. buvo nusiteikęs agresyviai, reikalavo patraukti ieškovės automobilį iš jo sodybos kiemo, grasino jį sudaužyti. Kiti liudytojai, tame tarpe ir policijos darbuotojas A. S. matė J. S. kieme apgadintą automobilį, prie jo nukritusias veidrodžių plastmasės apdailos detales. Nustačius, kad automobilis buvo apgadintas atsakovo J. S. sodybos kieme, atmetus aplinkybes, kad automobilį apgadino jo valdytojai, kurie kreipėsi dėl šio fakto į policiją apgadinimams fiksuoti, labiausiai tikėtina, pagal surinktus įrodymus nustatytomis aplinkybėmis, kad automobilį apgadino atsakovas J. S., kuris pagrįstai įpareigotas ieškovei padarytą žalą atlyginti. Apeliaciniu skundu atsakovas neigia savo kaltę dėl žalos padarymo fakto, tačiau atsakovo kaltė teismui nekelia abejonių, nes automobilio sužalojimo įvykio dieną ir atsakovo sodyboje faktas įrodytas, dėl pateiktų įrodymų abejonių nekyla. Nustatyta, kad įvykio dieną su atvykusiais buvo elgiamasi agresyviai, nepaneigta, kad smurtavo ir atsakovas, neleisdamas ir nenorėdamas atvykusiai į jo sodybą G. L. –S. atiduoti vaikų, juos vijo iš sodybos.

Dėl advokato pagalbos išlaidų

Byloje ieškinys pareikštas 760,96 Eurų sumai, o advokatas prašo priteisti advokato pagalbos išlaidų šioje byloje 1701,85 Eur, daugiau nei dvigubai ieškinio sumos. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė patyrė 1701,85 Eur advokato pagalbos išlaidų pirmos instancijos teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85„Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.11. punkte rekomenduojamų priteisti dydžių. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-647-248/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės, į paminėtus kriterijus iš esmės atsižvelgė. Nagrinėjamojoje apeliacinėje instancijoje iš esmės nebuvo pateikta kitų argumentų dėl ginčo esmės, o ieškovė rėmėsi pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės pakartodama jo nuostatas, bei kitų nagrinėtų ginčų tarp šalių aplinkybėmis, todėl laikytina, kad atsiliepimo surašymui nereikėjo sugaišti daug laiko, byloje nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki apeliacinės instancijos teismo vertinimu protingo dydžio, t.y. 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei UAB „Autobanga „ 300 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.