- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-365-309-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00346-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- G. J., M. D.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro A. Mirnyj ir nuteistųjų G. J. ir M. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendžio, kuriuo:
M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis pagal 2009 m. gruodžio 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės, iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 2 MGL dydžio baudos (nesumokėtą baudos dalį, įskaitant sumokėtąją) bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams ir 2 MGL dydžio bauda (nesumokėtą baudos dalį, įskaitant sumokėtąją).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį (dėl melagingo įskundimo apie nebūtą nusikaltimą) išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių.
G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies, taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis pagal 2010 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės, iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, taip pat pridėta dalis pagal 2011 m. vasario 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės, iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2010 m. rugsėjo 3 d. ir 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. apie 12 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vyriškio, neteisėtai įgijo dvylika plastikinių paketėlių su 1,941 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino už 300 litų, bei tęsdamas savo nuskalstamą veiką, šią psichotropinę medžiagą nuo įgijimo momento 2010 m. rugsėjo 20 d. 12.00 val. laikė ir gabeno su savimi iki kol 2010 m. rugsėjo 20 d. 15.10 val. kratos metu psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, M. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo 21 d. laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.55 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, (duomenys neskelbtini) kabinete, apklausiamas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-346-10, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai įskundė du nekaltus asmenis - L. K. ir K. Š., kaip padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., dėl ko šių asmenų atžvilgiu 2010 m. lapkričio 16 d. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.
G. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo trylika popierinių paketėlių su 0,216 g narkotinės medžiagos - heroino už 150 litų, bei tęsdamas savo nuskalstamą veiką, šią narkotinę medžiagą parsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute laikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. 10.10 val., kol kratos metu narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras A. Mirnyj prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendį dalyje dėl M. D. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: M. D. už nekaltų asmenų melagingą įskundimą pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžio dalį dėl M. D. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės palikti nepakeistą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes už padarytus Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metų 1 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį pagal 2009 m. gruodžio 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės, iš dalies jas sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 2 MGL dydžio baudos (nesumokėtą baudos dalį, įskaitant sumokėtąją) bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 2 MGL dydžio baudą (nesumokėtą baudos dalį, įskaitant sumokėtąją). Laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl M. D. ir G. J. skirtų bausmių, jų rūšių ir dydžio, už Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, bei teismo taikyto bausmių subendrinimo būdo yra teisėta ir pagrįsta. Apelianto teigimu, teismas išteisindamas M. D. dėl Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neteisingai ir neobjektyviai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį dalyje dėl M. D. išteisinimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Prokuroro nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta įrodymų visumą yra pakankama pripažinti M. D. kaltu melagingai įskundus nekaltus asmenis kaip padariusius nusikaltimą. Nurodo, kad teismas nuosprendyje teisingai nurodė visus Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius bei išsamiai išvardino M. D. veiksmus, tačiau neteisingai juos įvertino ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Teigia, kad teismas komentuodamas baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad melagingo įskundimo subjektyvioji pusė pasireiškia tyčia, tačiau vėliau motyvuodamas savo sprendimą konstatavo, jog M. D. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios, nes jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali būti pradėtas įskųstų asmenų baudžiamasis persekiojimas, bei to siekė. Mano, jog teismas vertindamas M. D. veiksmus, neatsižvelgė, kad jie gali būti padaryti ir netiesiogine tyčia, t. y. M. D. suprasdamas savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatydamas žalingas jų pasekmes, galėjo jų nenorėti, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Taip pat, prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. D. su atskiru melagingu pareiškimu apie kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas ar prokurorą, įstatymas nereikalauja jokios specialios tokio melagingo kreipimosi procedūros, apie tai nuosprendyje pasisakė ir pats teismas, komentuodamas Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalies požymius. Pasak apelianto, toks teismo motyvas dėl tariamo būtinumo M. D. kreiptis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas su atskiru pareiškimu dėl kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos nėra nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymis, todėl šis motyvas negalėjo būti nurodytas teismo nuosprendyje. Nurodo, jog M. D. duodamas parodymus ir melagingai įskųsdamas nekaltus asmenis, siekė palengvinti savo kaip įtariamojo padėti ir negalėjo nesuprasti šiems asmenims kilsiančių negatyvių baudžiamojo persekiojimo pasekmių. Taip pat nurodo, kad tokios pasekmės realiai kilo, kas yra įrodyta byloje - pas melagingai įskųstus asmenis buvo atliktos kratos ir paimti jų daiktai, jiems buvo pranešta apie įtarimus padarius sunkius nusikaltimus, paskirtos kardomosios priemonės, L. K. negalėjo išvykti į ankščiau numatytą kelionę ir prarado kelionės bilietams išleistas lėšas. Teigia, jog įtariamojo teisė gintis nuo pateikto įtarimo nėra absoliuti ir negali pažeisti kitų, ypatingai nekaltų asmenų teisių. Todėl, prokuroro nuomone, teismo sprendimas dėl M. D. išteisinimo formuoja ydingą praktiką ir sukuria pavojingą precedentą, kuomet visuomenei pavojingoje veikoje, net esant įrodymams, teismas neįžvelgia nusikaltimo požymių. Tokiu būdu, apeliantas mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendį ir priimti naują švelnesnį nuosprendį bei pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio ir BK 61 straipsnio nuostatas.
Skunde nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK, BK normas. Apelianto teigimu, teismas prie jam paskirtos bausmės laiko pridėjo jo jau atliktas bausmes. Taip pat nurodo, kad 2010-11-16 buvo sulaikytas dvejom parom, tačiau teismas, pasak nuteistojo, šio laiko neįskaitė į jam paskirtos bausmės laiką. Nurodo, jog savo kaltę pripažino visiškai ir labai galisi, jog kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, kuriam reikalinga visapusiška parama.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendį ir į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką.
Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės ir iš dalies neįskaitytos atliktos bausmės. Nurodo, jog nuo 2010-12-13 bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK, todėl prašo į bausmės laiką įskaičiuoti jau atliktą dalį.
Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas, nuteistųjų M. D. ir G. J. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinius skundus (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. D. ir G. J. pripažino kaltais ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį bei visiškai pagrįstai M. D. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių, tačiau pirmosios instancijos teismas į M. D. ir G. J. paskirtas bausmes neįskaitė jų laikinajame sulaikyme išbūto laiko, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl prokuratūros apeliacinio skundo
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras A. Mirnyj apeliaciniame skunde apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendžio dalies dėl M. D. ir G. J. skirtų bausmių, jų rūšių ir dydžio, už Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, bei teismo taikyto bausmių subendrinimo būdo neginčija, skundu prašo – panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendį dalyje dėl M. D. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių, ir prašo priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Visų pirma, pastebėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).
Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Todėl šiuo atveju prokurorui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, kaip skunde teigia prokuroras, kad apylinkės teismas išteisindamas M. D. dėl Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neteisingai ir neobjektyviai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taigi, kitų proceso dalyvių, tarp jų ir prokuroro, nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (kasacinė byla Nr. 2K-122/2011).
Šiuo nagrinėjamu atveju, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek M. D. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus dėl M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kodėl M. D. išteisintinas. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį už melagingą įskundimą atsako asmuo, melagingai įskundęs įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti. Melagingas įskundimas – tai žinomai neteisingos tyčia iškreiptos informacijos apie nusikalstamą veiką ir asmenį, tariamai jį padariusį, perdavimas įstaigai ar pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Vienas iš esminių šio nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama žinomai neteisinga informacija apie konkretaus asmens nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra padaromas aktyviais veiksmais įvairiomis formomis ir būdais – pranešant žodžiu arba raštu, anonimiškai ar asmeniškai. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma. Žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Asmuo suvokia, kad jis melagingai įskundžia įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir asmuo gali būti nuteistas ir nori taip veikti (kasacinės bylos Nr. 2K-565/2006, 2K-620/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. apie 14 val. 44 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sulaikytas automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pas automobilyje buvusį M. D. buvo rasta ir paimta 12 polietileninių paketėlių su, kaip įtariama, narkotine medžiaga. Toliau, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti – 2010 m. rugsėjo 20, t. y., tą pačią dieną pradedamas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 20); 2010 m. rugsėjo 20 d., 16 val. 30 min., M. D. laikinai sulaikomas (2 t., b. l. 102); 2010 m. rugsėjo 21 d. M. D. įteikiamas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje; Tą pačią dieną nuo 11 val. iki 11 val. 55 min. M. D. apklausiamas kaip įtariamasis; Apklausos metu jis parodo, kad jam narkotines medžiagas nupirko K. iš merginos vardu L., tačiau jų pavardžių nenurodo (2 t., b. l. 56, 60-61); Tą pačią dieną nuo 13 val. 30 min. iki 16 val. M. D. pateikiamos nuotraukos, iš kurių jis atpažįsta L. K. ir K. Š. (2 t., b. l. 66-72), kurių atžvilgiu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai; 2010 m. lapkričio 16 d. L. K. gyvenamojoje patalpoje atliekama krata, randama narkotinių medžiagų, elektroninės svarstyklės (1 t., b. l. 112-112); 2010 m. lapkričio 16 d. L. K. (1 t., b. l.141), o 2010 m. gruodžio 2 d. K. Š. (2 t., b. l. 18) pateikiami įtarimai, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje; 2010 m. gruodžio 15 d. M. D. papildomai apklausiamas įtariamuoju parodo, kad jis buvo girdėjęs, kad L. K. gali laikyti narkotinių medžiagų, todėl pirminėje apklausoje ją paminėjo, o K. Š. paminėjo, nes norėjo, kad jo pasakojimas atrodytų įtikimiau (2 t., b. l. 88-89).
Iš šių aptartų duomenų visumos matyti, jog M. D. nenurodė konkrečių asmenų neteisėtai pardavusių jam narkotinių medžiagų (nurodė pravardes – K. ir L. 2 t., b. l. 56, 60-61). Po to, policijos pareigūnai M. D. pateikė po keturias fotonuotraukas, tarp kurių buvo ir jo konkrečiomis pavardėmis nepaminėti asmenys. Iš to seka, kad policijos pareigūnai žinojo apie M. D. paminėtų asmenų vardus, pravardes ir, kad šie asmenys gali platinti narkotines medžiagas. Po to atliekama krata, randamos narkotinės medžiagos, elektroninės svarstykles su narkotinių medžiagų pėdsakais. M. D. ir G. J. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas vienoje baudžiamojoje byloje nors iš bylos medžiagos ir nematyti jų bendrai atliktų nusikalstamų veikų, iš ko seka, kad M. D. žinojo, kad toje patalpoje prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, ką patvirtina ir tai, kad 2010 m. lapkričio 16 d. atliekant kratą L. K. gyvenamojoje patalpoje, buvo rasta narkotinių medžiagų, elektroninės svarstyklės (1 t., b. l. 112-112). Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad M. D. suteiktos informacijos ikiteisminio tyrimo pareigūnams negalima laikyti žinomai melagingu įskundimu žinomai nekaltų asmenų.
Todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. D. veiksmuose nėra objektyviajai šio nusikaltimo pusei būdingo požymio – aktyvių veiksmų, kuriais jis siekė melagingai įskųsti konkretų asmenį apie nebūtą nusikaltimą bei subjektyviajai pusei būtino požymio – tiesioginės tyčios, kad jis suprato, jog pateikė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkrečių asmenų neva padarytą nusikalstamą veiką ir numatė, kad dėl to gali būti pradėtas įskųstų asmenų baudžiamasis persekiojimas, bei to siekė.
Remiantis išdėstytais duomenimis, darytina išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis dėl M. D. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo sudėties požymių, teisėtas ir pagrįstas, dėl to prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais jo naikinti nėra pagrindo.
Dėl nuteistojo M. D. apeliacinio skundo
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo – pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendį ir į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad nuo 2010-12-13 atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK, todėl prašo į bausmės laiką įskaičiuoti jau atliktą dalį, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnis numato galimybę bausmes subendrinti tiek dalinio, tiek visiško jų sudėjimo būdais. Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė sudedama ne su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o tik su neatlikta jos dalimi. Esant tokioms taisyklėms, jokia ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis į naujai paskirtą subendrintą bausmę negali būti įskaityta, nes bendrinat bausmes ta atliktoji ankstesnės bausmės dalis prie naujai paskirtos bausmės paprasčiausiai negali būti pridėta. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas taikė ne visiško, o tik dalinio bausmių sudėjimo būdą ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatė vienerius metus du mėnesius. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio priėmimo metu M. D. buvo atlikęs 5 mėnesius ir 23 dienas (nuo 2010-12-13 iki 2011-06-06) 2009-12-30 nuosprendžiu jam paskirtos vienerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmės. Taigi, apylinkės teismas visiškai pagrįstai, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo dalį 2009-12-30 nuosprendžiu neatliktos bausmės. Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalį į galutinę subendrintą bausmę neįskaičiuojama atlikta bausmė, kadangi nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridedama prie neatliktos bausmės dalies.
Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas į M. D. paskirtą bausmę neįskaitė jo sulaikyme išbūto laiko. Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš bylos duomenų matyti (2 t., 102, 104 b. l.), jog apylinkės teismas neįskaitė į M. D. bausmės laiką, laiko išbūto laikinajame sulaikyme nuo 2010-09-20 iki 2010-09-22. Minėtos aplinkybės pagrindžia apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo dalyje dėl M. D. laikinajame sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę nuteistajam, dėl ko apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Dėl nuteistojo G. J. apeliacinio skundo
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo – panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendį ir priimti naują švelnesnį nuosprendį bei pritaikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio ir BK 61 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.
Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą bei rūšį ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. J. bausmę pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę nuteistajam teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad G. J. anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, o naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taip pat atsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nuteistojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. J. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių – savo dydžiu yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to ši, nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad savo kaltę pripažino visiškai ir labai gailisi, jau yra įvertintas pirmosios instancijos teismo kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teismas negali tuo pačiu pagrindu švelninti apeliantui paskirtos bausmės. O tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir savo šeimos padėtį ir negali pradėti gyventi visaverčio gyvenimo, pakankamai rūpintis jam artimais žmonėmis – sugyventine, kuri augina mažametį vaiką ir kuriems reikalinga parama, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Esant paminėtoms aplinkybėms, tokie nuteistojo teiginiai nelaikytini pakankamais keisti apeliantui paskirtą bausmę.
Kiti nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad teismas priimdamas nuosprendį neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK, BK normas, taip pat prašymas pritaikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio ir BK 61 straipsnio nuostatas, deklaratyvūs, pateikti nenurodant jokių motyvų, todėl atmestini. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šiuos deklaratyvius nuteistojo teiginius.
Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto G. J. skunde nurodytu teiginiu, kad apylinkės teismas į jam paskirtos bausmės laiką neįkaitė jo laikino sulaikymo laikotarpio. Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Iš bylos duomenų, iš laikino sulaikymo protokolo matyti (2 t., 160 b. l.), jog G. J. buvo sulaikytas 2010-11-16, o paleistas 2010-11-18 (2 t., 161 b. l.). Taigi iš aptarto bei iš skundžiamo nuosprendžio turinio seka, kad apylinkės teismas neįskaitė į G. J. bausmės laiką, laiko išbūto laikinajame sulaikyme nuo 2010-11-16 iki 2010-11-18. Esant minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo dalyje dėl G. J. sulaikyme išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę nuteistajam.
Tuo pačiu pastebėtina, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies, taisyklėmis ir bendrindamas G. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir į G. J. bausmės laiką įskaitydamas bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi G. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už veiką, kurią jis įvykdė 2010-11-12, t. y. po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio priėmimo, iš ko seka, kad bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio taisyklėmis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-08-10 nutartimi subendrino G. J. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-03 ir 2011-02-18 nuosprendžiais skirtas bausmes ir nesant prokuratūros reikalavimo dėl netinkamo G. J. skirtų bausmių subendrinimo, t. y. apeliacinės instancijos teismui negalint pasunkinti nuteistojo G. J. teisinės padėties (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnis), todėl ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida neištaisytina ir paliktina spręsti vykdymo metu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 332 straipsniu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro A. Mirnyj apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-06 nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, M. D. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-09-20 iki 2010-09-22, G. J. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo2010-11-16 iki 2010-11-18.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.