Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį 5 MGL (625 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartis, kuria B. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

B. G. nuteistas už tai, kad būdamas skolingas D. B. 21 540 Lt pagal paskolos sutartį, sudarytą 2000 m. birželio 16 d. tarp jo ir D. B. atstovo S. B., 2002 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai įskundė uždarosios akcinės bendrovės „Inverta ir partneriai“ direktorių V. P., kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, pateikdamas prokuratūrai suklastotus 2000 m. spalio 12 d., tų pačių metų lapkričio 14 d. ir gruodžio 15 d. raštelius, patvirtinančius, kad jis perdavė V. P. 19 200 Lt, bei pareiškime prokuratūrai nurodydamas, kad V. P. pasisavino jam, kaip tarpininkui, B. G. perduotus D. B. pagal 2000 m. birželio 16 d. paskolos sutartį gražintinus 19 800 Lt, dėl to V. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nuteistasis B. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartį, jį išteisinti. Kasatorius nurodo, kad buvo suvaržytos kaltinamojo teisės, nes nebuvo patikrinti jo nekaltumą patvirtinantys įrodymai: 1) neatlikta kompiuterinė techninė ekspertizė, kurios metu būtų buvę ištirti iš UAB „Inverta ir partneriai“ paimti kompiuterio diskai su juose esančia reikšminga informacija, patvirtinančia, kad B. G. per tarpininką grąžino paskolą; 2) tinkamai neištirtos paskolos raštelių kopijos. Kasatorius teigia, kad pateikdamas pareigūnams paskolos raštelių kopijas, jis buvo įsitikinęs, kad tai kopijos V. P. sunaikintų dokumentų, kurie patvirtino paskolos grąžinimą per tarpininką. Nuteistojo manymu, jo gynybinę versiją patvirtino ir ant paskolos sutarties antros pusės V. P. ranka padaryti įrašai, patvirtinantys, kad pastarasis pinigus iš kasatoriaus gavo. Teismas netyrė, kaip minėti įrašai atsirado ant dokumento. Apklaustas liudytojas tyrėjas A. D. paneigė nukentėjusiojo versiją, kad šie įrašai buvo padaryti ikiteisminio bylos tyrimo metu, nurodžius minėtam pareigūnui. Nuteistasis įsitikinęs, kad be pagrindo buvo atmestas prašymas atlikti nukentėjusiojo V. P. rašysenos ekspertizę. Ištyrus paties kasatoriaus rašyseną, paaiškėjo, kad įrašai paskolų raštelių kopijose padaryti ne B. G. ranka. Nepasitvirtinus, kad paskolos raštelius suklastojo kasatorius, nebelieka pagrindo jį kaltinti melagingu įskundimu.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus B. G. skundo argumentai, susiję su faktinių bylos aplinkybių analizavimu, surinktų įrodymų vertinimu, paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl BK 236 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už melagingą įskundimą atsako asmuo, melagingai įskundęs įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti. Melagingas įskundimas – tai žinomai neteisingos tyčia iškreiptos informacijos apie nusikalstamą veiką ir asmenį, tariamai jį padariusį, perdavimas įstaigai ar pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Vienas iš esminių šio nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama žinomai neteisinga informacija apie konkretaus asmens nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra padaromas aktyviais veiksmais įvairiomis formomis ir būdais – pranešant žodžiu arba raštu, anonimiškai ar asmeniškai. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma. Žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ir įskundžia nekaltą asmenį, kaltininkas siekia tai daryti.

Kasatorius B. G. skunde neigia, veikęs tyčia, nurodo, kad kreipdamasis į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą ir įskųsdamas UAB „Inverta ir partneriai“ direktorių V. P., kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, jis buvo įsitikinęs savo teisumu bei pateiktų paskolos grąžinimo raštelių kopijų tikrumu. Šį kasatoriaus argumentą paneigia byloje surinkti faktiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismas kasatoriaus kaltę grindė byloje surinktų įrodymų visuma (nukentėjusiojo V. P., liudytojų A. D., S. B. parodymais, dokumentų techninės ekspertizės aktu, specialisto paaiškinimu, kitais įrodymais). Byloje nėra duomenų, kad paminėti įrodymai, būtų gauti neteisėtais būdais ar pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą tvarką. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegijai nekelia abejonių dokumentų techninės ekspertizės akto išvados. Ekspertizę atliko ekspertės, įtrauktos į Lietuvos ekspertų sąrašą, turinčios specialių žinių. Be to, ekspertė J. Volkovskaja davė paaiškinimus BPK 89 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Minėtame akte konstatuota, kad nukentėjusiojo V. P. nepripažįstami B. G. pateikti paskolos grąžinimo rašteliai yra montažas, padarytas elektrografiniu (kopijavimo) būdu arba kompiuterio pagalba skanuojant. Atskiri pavieniai fragmentai, kurie nesikartoja V. P. pripažįstamuose rašteliuose, galėjo būti padaryti prirašymo būdu. Kasatorius teisus, teigdamas, kad neįrodyta, jog jis suklastojo raštelius, tačiau veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimui tai reikšmės neturi, nes suklastotų įrodymų pateikimas asmens baudžiamąjį persekiojimą vykdančiai institucijai yra nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė. Svarbu tai, kad B. G., žinodamas, jog negrąžino kreditorei didesnės dalies pasiskolintos pinigų sumos, apkaltino pinigų pasisavinimu tarpininką V. P., pateikdamas prokuratūrai suklastotus dokumentus. Pasitelkdamas montažo būdu padarytas paskolos raštelių kopijas kasatorius stengėsi pateiktai melagingai informacijai suteikti daugiau patikimumo ir tikrumo. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis B. G. suvokė, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą bei įskundžia nekaltą asmenį, ir siekė tai daryti, t. y. veikė tiesioginės tyčios kaltės forma.

Dėl BPK 270 straipsnio pažeidimo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise gintis nuo pareikštų kaltinimų. Kolegijos nuomone, skundo argumentai, kad kaltinamasis negalėjo surinkti gynybai reikšmingų įrodymų, susidūrė su teisėsaugos pareigūnų pasyvumu, apribojusiu galimybes pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis, ir panašūs teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, todėl nelaikytini svariais. Teisėjų šališkumas nagrinėjant bylą nekonstatuotas, konkretūs teismo šališkumo faktai skunduose nenurodyti. Kaltinamajam buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų, tame tarpe ir pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas, vertindamas bei svarstydamas prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Dauguma kaltinamojo ir jo gynėjo prašymų buvo patenkinti, o motyvuotai atmesti tie, kuriais buvo reikalaujama išaiškinti aplinkybes, kurios jau nustatytos, ištirti faktus, neturinčius esminės reikšmės bylai. Teismas motyvuotai atsisakė tenkinti B. G. prašymą skirti kompiuterinę bei rašysenos ekspertizes. Pagal BPK 208 straipsnį ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos ar kitos specialios žinios. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Byloje buvo paskirta dokumentų techninė ekspertizė (t. 1 b. l. 84 – 98) ir ekspertai atsakė į klausimus, kokiomis aplinkybėmis pagamintos B. G. pateiktos paskolos grąžinimo raštelių kopijos. Spręsdami kompiuterinės bei rašysenos ekspertizių paskyrimo klausimus ekspertai nurodė, kad po nusikalstamo įvykio kompiuteriai buvo naudojami įmonės „Inverta ir partneriai“ veikloje ir per du metus pasikeitė tyrimui vertinga informacija. Ekspertai taip pat pažymėjo, kad raštelių su parašais kopijos yra neinformatyvūs tyrimo objektai, netinkami diferenciacijai bei asmens identifikavimui.

Kadangi byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidusių nustatyti esmines bylos aplinkybes, skirti kasatoriaus nurodytą ekspertizę nebuvo būtinybės.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nebuvo tiriami tarpininkavimo dėl paskolos sutarties antrojoje pusėje V. P. ranka padaryti įrašai. Teismas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrino ir nustatė, kad šie įrašai atsirado ikiteisminio tyrimo metu, V. P. susipažinus su B. G. pateiktomis paskolos grąžinimo raštelių kopijomis.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai kasacinio skundo ribose pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo B. G. kasacinį skundą atmesti.