Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas“ ieškinį atsakovui D. G. įmonei, tretiesiems asmenims E. N., E. N. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nors tarp ginčo šalių buvo sudarytas preliminarus darbų sąrašas ir jame fiksuotos sumos, tačiau sutartyje (sutartis dėl remonto darbų atlikimo) buvo konkrečiai nurodyta už kokius darbus gali būti įskaičiuojama į nuomos mokestį ir tik sutikus ieškovui, tai yra tik už plieno konstrukcijas, jų dažymą, montavimą. D. G. įmonei nei pradėjus atlikti šiuos darbus, nei atlikus šiuos darbus, ieškovui atsakovas nepateikė jokių dokumentų apie atliktų darbų vertę, panaudotų medžiagų vertę, nebuvo visa tai suderinta tarp ieškovo ir atsakovo, nors sutarties 5.5 punktas nurodė, kad atsakovas turi gauti ieškovo sutikimą, kad galėtų šią susidariusią piniginę sumą užskaityti kaip nuomos mokestį. Atsakovo noras užskaityti visus atliktus darbus be ieškovo sutikimo prasilenkia su protingumo kriterijais ir su sudarytos sutarties sąlygomis, atsakovas atlikdamas vienašališkas užskaitas, bando praturtėti ieškovo sąskaita. Atlikus statybinius darbus objekte (duomenys neskelbtini), 2003 metais, atsakovas privalėjo juos priduoti ieškovui. Atlikti darbai nebuvo priduoti, nepateikta jokia buhalterinė informacija, apie tai kokios buvo patirtos piniginės išlaidos atliekant šiuos darbus, neatlikti piniginiai suderinimai, negauti jokie leidimai iš ieškovo pusės dėl darbų atlikimo, užskaitos. Todėl teismo vertinimas, kad susitarimai galioja kaip konkliudentiniai veiksmai iš ieškovo pusės, ieškovui yra nepriimtini ir ieškovas mano, kad teismas išskaitydamas 35 916,00 Lt sumą į nuomos mokestį pažeidžia ieškovo teises, iškraipo sudarytos sutarties sąlygas, šalių įsipareigojimus. Teismo priimtas sprendimas dėl 35 916,00 Lt užskaitos turi būti panaikintas.

35 0916,00 Lt užskaita 2003 metais nebuvo galima ir atsakovas jos neatliko, nepateikė jokių įrodymų apie jos egzistavimą. Sudarytos sutarties 5.3 punktas atsakovą įpareigojo be mokamo nuomos mokesčio mokėjimo papildomai sumokėti ir Gyventojų pajamų mokestį, tačiau atsakovas buhalterinių įrodymų apie atliktą GPM sumokėjimą 2003 metais nuo 35 916,00 Lt sumos už ieškovą teismui nepateikė. Teismas sprendime pripažindamas, kad antra, 2010 metais atlikta 35 916,00 Lt užskaita, atitiko sutarties sąlygas, nenurodė, ar buvo gautas sutikimas tokius veiksmus atlikti, ieškovas užginčijo tokią vienašališką užskaitą. Apeliantui nesuprantama teismo pozicija lyg nepritariant vienašališkai užskaitai, bet pripažįstant ieškovui savo veiksmais sudarius sąlygas tokiai sąlygai įvykti. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas buvo informuotas apie 2010 metais atliekamą piniginę 35 916,00 Lt užskaitą, o dėl atliktos 35 916,00 Lt užskaitos 2003 metais teismas nepasisakė, nors atsakovas visą laiką teismo metu tvirtino apie 2003 ir 2010 metais atliktas užskaitas.

Nesutinka su teismo nustatyta atsakovo 70 991,24 Lt skola ieškovui, nes tarp šalių sudaryta preliminari atliekamų darbų apimtis, kurioje buvo fiksuota 71 832,00 Lt suma. Be to, teismas vienašališkai pripažino ir savo sprendimu įteisino, kad ieškovas yra skolingas atsakovui už atliktus darbus 35 916,00 Lt, tai prieštarauja sudarytos sutarties sąlygoms, kitiems atsakovo atliktiems nesąžiningiems veiksmams.

Teismas sumažino ieškovo patirtus nuostolius, neįskaičiuodamas į juos 2 631,65 Lt išlaidų šviestuvams įsigyti, 6 075,13 Lt - signalizacijai, šviestuvams sumontuoti, iš viso 8 706,78 Lt. Teismas vertino, kad atsakovas savo lėšomis pasikabino šviestuvus, susidėjo rozetes ir jungiklius, pasijungė signalizaciją, tačiau atsakovas buhalterinių dokumentų, signalizacijos įsigijimo ir montavimo dokumentų nepateikė. Nuomininkui pradėjus atlikti remonto darbus nuomojamame objekte, nuomininkas keitė šviestuvus, rozetes, jungiklius. Keisdamas nuomotojui priklausančius šviestuvus, rozetes, jungiklius, nuomininkas privalėjo senuosius šviestuvus, rozetes, jungiklius grąžinti nuomotojui, tačiau jų atsakovas negrąžino. Be to, 2003 m. birželio 25 d. akte perduodant atsakovui patalpas, nenurodyta jokių trūkumų.

Ieškovas bei tretieji asmenys, kurie yra patalpų savininkai, pripažino, kad patalpų pagerinimo darbai buvo atlikti, pripažino, kad patalpos buvo rekonstruotos: sudėti nauji vitrininiai langai, padarytos naujos konstrukcijos (priestatas), dėl ko žymiai padidėjo bendras tretiesiems asmenims priklausęs patalpų plotas. Tarp trečiųjų asmenų ir atsakovo pasirašyta sutartis ir lokalinė sąmata patvirtina, kad buvo rašytinis susitarimas dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Apeliantas kelia naujus argumentus dėl rangos teisinių santykių buvimo, nors skunde neleidžiama kelti naujų argumentų ir reikalavimų. Tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų nėra ir nebuvo statybos rangos teisinių santykių. Atsakovas patalpas valdė ir naudojo, jose atliko remonto darbus, turėdamas trečiųjų asmenų leidimą ir todėl jie neturėjo priimti iš atsakovo jokių darbų. Nuomos sutarties 5.5 punktas buvo realizuotas surašant ir pasirašant sutartį dėl remonto darbų atlikimo, kuria suderinta 71 832,00 Lt remonto kaina. Tretieji asmenys leido atlikti pagerinimų už 71 832,00 Lt sumą ir nebuvo susitarta, kad visa suma nebus kompensuota. Atsakovas pagerinimo darbų atliko už žymiai didesnę sumą, negu sutarta, nes patalpos iš esmės buvo pertvarkytos ir pritaikytos prekybai elektroninėmis prekėmis. Įmonė prekiauja ir prekiavo patalpose buitine technika, televizoriais, grotuvais, skalbimo mašinomis, kitomis elektros priemonėmis, tame tarpe šviestuvais. Kiekvienam prekės pavyzdžiui paprastai arba įrengiama atskira rozetė arba montuojami sudėtingesni elektros tinklai.

Patalpas atsakovas paliko tokio stovio, kokias jas iš ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nėra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gegužės 16 d. Egidijus ir E. N. pasirašė nuomos sutartį su D. G. įmone dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos, kurią D. G. įmonė nuo 2010 m. kovo 30 d. nutraukė. D. G. įmonė nuomos sutartimi buvo įsipareigojusi pasibaigus sutarčiai perduoti tvarkingas patalpas pagal perdavimo-priėmimo aktą. 2010 m. balandžio 9 d. tarp Egidijaus ir E. N. bei D. G. įmonės prasidėjo ginčas dėl nuomojamų patalpų perdavimo. Atsakovui buvo nurodyta atlikti perduodamų patalpų kosmetinį remontą, perspėjant, jog remonto neatlikus, nuomotojas remontą atliks savo lėšomis, o patirtas išlaidas pareikalaus atlyginti iš nuomininko. Kilo ginčas dėl nuomininko 2003 metais atlikto remonto, jam panaudotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį bei nuomotojo atlikto remonto.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas, įskaitydamas 35 916 Lt atsakovo atliktų darbų vertės į nuomos mokestį, pažeidė ieškovo teises, iškreipė sutarties sąlygas, nes visi atlikti darbai privalėjo būti priduoti ieškovui, nesutinka, pritardama atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, jog tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų nebuvo rangos teisinių santykių.

Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.501 straipsnio 1 dalis). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo tarp trečiųjų asmenų ir atsakovo sudarytos nuomos sutarties aiškinimu ir padaryta išvada, jog šalys susitarė, kad nuomotojas 1/2 remonto darbų kainos – 35 916 Lt (71 832 Lt/2) įskaičiuos į nuomos mokestį, o likusi 1/2 remonto darbų kainos nuomininkui nebus atlyginta.

Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, kilus ginčui tarp šalių dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Dėl to reikšminga Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes tai yra svarbu siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

Kaip nustatyta byloje, sutarties sąlygas pasiūlė ieškovas (nuomotojas), todėl jos aiškinamos jo nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Nuomos sutarties 5.4 punktu nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų einamąjį remontą bei tokius remonto darbus, kaip grindų lopymas, prakiurusių vamzdynų remontas, susidėvėjusių apdailos elementų sutvarkymas: iškritusių keraminių plytelių klijavimas, išbyrėjusio tinko taisymas, apmušalų keitimas, langų, durų, grindų, laiptų dažymas, kai jie nekeičiami, išdužusių stiklų pakeitimas ir pan. Tuo pačiu sutarties punktu sutarties šalys numatė, jog nuomininko lėšos, panaudotos rekonstravimo (kai nugriaunami, statomi pastato aukštai, jo dalys; keičiamos, šalinamos, stiprinamos laikančiosios konstrukcijos, stogas, išorės sienos, pamatai, keičiamos inžinerinės sistemos bei įranga) ar remonto darbams (kai sutvirtinamos ar įrengiamos naujos nelaikančiosios konstrukcijos; keičiami ir dažomi: langai, durys, grindys, laiptai ir dėl to užtaisomos angos; dėl remonto darbų vyksta įstiklinimai ir pan.; pakeičiami, modernizuojami inžinerinių sistemų bei įrangos elementai) gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį; kai negyvenamųjų patalpų rekonstravimas ar remontas nėra būtinas (eksploatacija galima ir be šių darbų), bet nuomininkas atlieka rekonstravimo ar remonto darbus, susijusius su jo veikla, padarytos išlaidos gali būti įskaičiuojamos į nuomos mokestį. Visi atliekami remonto darbai yra raštiškai suderinami su nuomotoju. Nuomotojas informuojamas, kas atliks remonto darbus, už kokią kainą, kokios statybinės medžiagos bus panaudotos atliekant remontą. Suderinus tarp nuomotojo ir nuomininko statybinių medžiagų panaudojimą ir kainas, nuomotojas išduoda raštišką arba žodinį sutikimą (Sutarties 5.5 punktas). Sutarties skyriuje „Papildomos sąlygos “ šalys susitarė pakeisti ir papildyti sutartį, numatydamos, kad nuomininkas atliks pastato fasado pertvarkymus pagal atskirai su nuomotoju suderintą projektą (priedas Nr. 1) (Sutarties 21 punktas) (1 t., 103-107 b.l.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties priedo, t. y. Sutarties dėl remonto darbų atlikimo turinį (1 t., 108 b.l.), darbų sąmatą (1 t. 109 b.l.), šalių paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, jog šiuo priedu šalys susitarė, kad pusė sutartyje numatytų atlikti remonto darbų kainos (numatyta 71 832 Lt) bus įskaičiuota į nuomos mokestį. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuomotojas savo konkliudentiniais veiksmais (nesiėmė priemonių stabdyti vykdytus statybos darbus) davė leidimą darbams atlikti, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, leidimo davimą patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t. y. Sutartis dėl remonto darbų atlikimo, darbų sąmata, ir tai neprieštarauja Sutarties 5.5 punkto reikalavimams – darbai bei jų kaina (71 832 Lt) buvo suderinti su nuomotoju, jų pasirašyti, taigi, tokiu būdu gautas jų sutikimas ne tik darbams atlikti, bet ir dėl pusės darbų vertės įskaičiavimo į nuomos mokestį. Dėl to atmeta apelianto argumentus, kad ieškovas nebuvo davęs sutikimo darbams atlikti.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog 35 916,00 Lt užskaita nebuvo galima ir atsakovas jos neatliko, be to, ieškovas teisme užginčijo tokią vienašališką užskaitą.

Įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir tai yra vienašalis sandoris, kuriam pakanka vienos šalies valios išreiškimo, t. y. pareiškimo apie įskaitymą pranešimo kitai prievolės šaliai. Įskaitymo galimybė nesaistoma ir neribojama kitos prievolės šalies, kuriai pranešama apie įskaitymą, valios. Įskaitymo sukeliami teisiniai padariniai – šalis siejusios prievolės (visos ar dalies) pasibaigimas. Tačiau tam, kad prievolės šalis galėtų pasinaudoti įskaitymu, turi egzistuoti tam tikros būtinosios sąlygos. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Taigi, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos. Šalių tarpusavio santykiai gali atsirasti nebūtinai tuo pačiu sutartiniu (prievoliniu) pagrindu. Šalis gali sieti ne viena, bet kelios prievolės. Įskaitymo teisei neturi reikšmės ir prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. šalių prievolės gali atsirasti tiek iš sutarčių, tiek iš deliktų. Šalių reikalavimai, kad juos būtų galima įskaityti, turi būti ne tik vienarūšiai, bet ir priešpriešiniai, t. y. reikalavimai turi būti nukreipti viena kitai šaliai visiškai ar iš dalies padengti reikalavimus. Abiejų šalių reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini. Tokia įskaitymo samprata suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2010 ir kt.). Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-18/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-407/2010). Jeigu pareiškimo dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai nepadaryta, t. y. neįrodyta, kad pareiškimas yra gautas, tai neatsiranda prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 137 straipsnio 1 dalies taikymą, yra nurodęs, kad civilinė byla iškeliama teisėjui rezoliucija išsprendus ieškinio priėmimo klausimą ir tai atitinkamai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuomos sutarties pagrindu susidarė visos būtinos įskaitymui, kaip prievolės pasibaigimui, sąlygos. Byloje akivaizdi aplinkybė, kad ieškovo ieškinys atsakovui dėl netinkamo sutarties vykdymo teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir atitinkamai civilinė byla iškelta 2011 m. kovo 17 d. (1 t., 3 b.l.). Nesant byloje kitų duomenų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apie reikalavimų įskaitymą (iš viso 71 832 Lt) atsakovas pranešė ieškovui 2010 m. balandžio 27 d., t. y. iki ginčo iškėlimo teisme, kada įskaitymo draudimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalį dar negaliojo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas teisingai nustatė priešpriešinių reikalavimų dydžius (atsakovo – 35 916 Lt, o ieškovo – 70 991,24 Lt). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas įsiskolinimą už nuomą grindė vien tik atsakovo padarytu 71 832 Lt užskaitymu, atitinkančiu remonto darbų kainą. Tuo tarpu atsakovas pateikė visus atliktus nuomos mokesčio mokėjimus patvirtinančius įrodymus (1 t., 172-182 b.l.), iš kurių teismas paskaičiavo atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Todėl atmestinas apelianto nesutikimas su teismo nustatytu skolos dydžiu.

Šalių sudaryta sutartimi nuomos sutarties terminui pasibaigus ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas įsipareigojo perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, nepadarant žalos patalpų būklei (Sutarties 5.6 punktas), tos būklės, kurios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą pagal turto priėmimo-perdavimo aktą (Sutarties 12 punktas). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą turtą, jis privalo nuomotojui atlyginti padarytus nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad turtas pablogėjo ne dėl jo kaltės (Sutarties 13 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, susijusius su patalpų perdavimu, pagrįstai konstatavo, jog tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų nebuvo pasirašytas patalpų perdavimo - priėmimo aktas. Atsakovo buvo pareikalauta suremontuoti atlaisvintas patalpas bei įspėtas, jog to nepadarius, bus pareikalauta atlyginti patirtas išlaidas (1 t., 35-36 b.l.).

Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis).

Kaip nustatyta byloje, atsakovas patalpų neremontavo, laikydamas tai normaliu nusidėvėjimu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, įvertinus pateiktus įrodymus, padaryta išvada, kad nuomininkas nesilaikė Sutarties 5.4 punkte nustatytų sąlygų, netinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo nuomojamas patalpas. Nustatyti pažeidimai mažina patalpų, kaip nekilnojamojo turto ir nuomos objekto ekonominę vertę. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo esant sąlygas atsakovo atsakomybei kilti (CK 6.245-6.249 straipsniai). Kadangi atsakovas sprendimo neskundė, taigi ir jis sutiko su tokia apylinkės teismo padaryta išvada.

Byloje nustatyta, kad ginčo patalpų savininkai, pasibaigus nuomos sutarčiai perėmę patalpas, konstatavo jų būklę (1 t., 53-54, 55-88 b.l.), atliko jų remontą, kuriam išleido 26 970,31 Lt (1 t., 43-52 b.l.). Tačiau apylinkės teismas ieškovui nepriteisė išlaidų šviestuvams įsigyti bei signalizacijai ir šviestuvams sumontuoti, iš viso 8 706,78 Lt. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis šalių paaiškinimais (3 t., 96 b.l.) ir rašytiniais byloje esančiais įrodymais (1 t., 101-102, 110-111, 114-115 b.l.), pažymėdamas, kad nė viena iš šalių nepateikė įrodymų apie tai, kokia patalpų būklė buvo 2003 metais jas perduodant nuomininkui. Teismas vertino, jog pastabų 2003 m. birželio 25 d. perdavimo-priėmimo akte nebuvimas, ką kaip argumentą priteisti nurodytas išlaidas apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, nesant kitų įrodymų (patalpų aprašymo, vaizdo fiksacijos, šviestuvų ir signalizacijos įsigijimo, sumontavimo dokumentų) neįrodo aplinkybės, jog nuomotojas šias patalpas perdavė su šviestuvais, signalizacija. Pagal pateiktus įrodymus negalima nustatyti, kiek ir kokių ginčo patalpose buvo E. ir E. N. priklausiusių šviestuvų, kokia buvo signalizacija. Teismas pagrįstai sprendė, jog nuomininkas padarytus pagerinimus galėjo pasiimti (CK 6.501 straipsnio 2 dalis.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atmeta apelianto argumentus, jog nepriteisdamas minėtų išlaidų teismas pažeidė apelianto turtines teises.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš apelianto priteistinos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme - 1000 Lt atstovavimo išlaidų (3 t., 13139 b.l.) (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas“ įmonės kodas 269796480, buveinė – Kaštonų al. 6, Prūsaliai, Plungės rajonas, 1 000 Lt išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovui D. G. įmonei, įmonės kodas 233289450, buveinė – Savanorių pr. 235-25, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Teisininkas“ įmonės kodas 269796480, buveinė – Kaštonų al. 6, Prūsaliai, Plungės rajonas, valstybei 13,95 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.