- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-571-117/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00266-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danutė Milašienė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Dagas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dagas“ dėl apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, jog 2007 m. gruodžio 5 d. rangos sutartis DAG-DT-02-05-001 (toliau – Sutartis) bei 2009 m. balandžio 22 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie 2007 m. gruodžio 5 d. sutarties DAG-DT-02-05-001 (toliau – Papildomas susitarimas) yra nutraukti sutarties 11 punkte numatytu pagrindu; priteisti iš atsakovo UAB „Dagas“ 107 087 Lt skolos, 6 % palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Dagas“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo UAB „Baltijos informacinės sistemos“ 94 700 Lt sumokėtą avansą, 6 % palūkanų, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pagal Sutartį laiku nesukūrė ir neperdavė pagal perdavimo–priėmimo aktą darbų iki šalių papildomai numatyto termino, todėl atsakovas 2009 m. gruodžio 15 d. nutraukė sutartį, o nutraukus sutartį ieškovas privalo grąžinti avansą.
Žemesnės instancijos teismas
Bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino, iš ieškovo priteisė 94 700 Lt avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei žyminį mokestį. Bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 19 d. daliniu sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovo priešieškinis ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmetė. Minėtu daliniu sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas taip pat panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys ir bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti atlygį už faktiškai atliktus darbus nutraukus sutartį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje (2014 m. kovo 31 d. patikslintame ieškinyje) už atliktus darbus prašė priteisti iš atsakovo 108 464,40 Lt. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovas neteisėtai nutraukė tarp šalių sudarytą Sutartį bei, kad ieškovas turi teisę į apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus iki sutartinių teisinių santykių pasibaigimo dienos. Atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. sukūrė Automobilių detalių mažmeninės ir didmeninės prekybos ir autoserviso valdymo sistemą ir elektroninės komercijos modulį (e-shop). Ieškovas atliko pirminius darbus – analizę, sistemos architektūrą, parengė sistemos specifikaciją. Tai patvirtina prie ieškinio pridėti tituliniai specifikacijos lapai (priedas Nr. 10), skaitmeniniu formatu kompaktiniuose diskuose pateiktos specifikacijos (priedas Nr. 11). Pagal Sutarties priedą tokių darbų kaina be PVM – 28 000 Lt. Po šių parengiamųjų darbų sekė modulių kūrimas: 2009 m. balandžio mėnesį buvo suprogramuota ir atsakovui pristatyta didžioji dalis valdymo sistemos: sandėlio, PDA modulis, pardavimų (prekybos) modulis, pirkimų (užsakymų) modulis, automobilių serviso modulis, administravimo modulis. Sandėlio, PDA modulio, pardavimų (prekybos) modulio, pirkimų (užsakymų) modulio, automobilių serviso modulio sukūrimą patvirtina ir teismui teikti sistemos testavimo protokolai: 2009-10-30 sistemos (sutarties Nr. DAG-DT-02-05-001) testavimo protokolas Nr. 2 (atliktas pirkimų, pardavimų ir sandėlio modulių funkcijų testavimas), 2009-11-03 sistemos (sutarties Nr. DAG-DT-02-05-001) testavimo protokolas Nr. 3 (atliktas pirkimų, pardavimų ir sandėlio modulių funkcijų testavimas), 2009-11-05 sistemos (sutarties Nr. DAG-DT-02-05-001) testavimo protokolas Nr. 4 (atliktas sandėlio, delniuko (PDA) ir pardavimų modulių funkcijų testavimas), 2009-11-09 sistemos (sutarties Nr. DAG-DT-02-05-001) testavimo protokolas Nr. 5 (atliktas sandėlio ir pirkimų modulių funkcijų testavimas), 2009-11-11 sistemos testavimo protokolas Nr. 6 (atliktas pardavimų modulio funkcijų testavimas), 2009-11-13 sistemos testavimo protokolas Nr. 7 (atliktas pardavimų ir sandėlio modulio funkcijų testavimas), 2009-11-18 sistemos testavimo protokolas Nr. 9 (atliktas pirkimų ir serviso modulių testavimas), 2009-11-30 sistemos testavimo protokolas (atliktas sandėlio, pirkimų, pardavimų, autoserviso modulių testavimas). Taip pat buvo sukurti pagalbiniai moduliai, atlikta integracija su buhalterine apskaita. Ieškovas reikalauja, kad atsakovas sumokėtų be PVM: už sandėlio, PDA modulį 19 280,00 Lt, už pardavimų (prekybos) modulį – 14 400,00 Lt, už pirkimų (užsakymų) modulį – 15 600,00 Lt, už serviso modulį –18 420,00 Lt, už gamybos modulį – 10 000,00 Lt, už administravimo modulį ir pagalbinius modulius – 29 200,00 Lt, už integraciją su buhalterine sistema – 9 640,00 Lt, viso be PVM 116 540 Lt, o su PVM 141 013,40 Lt. Elektroninės komercijos modulis (e-shop) buvo sukurtas pagal darbų atlikimo planą ir atsakovo pakankamai ilgą laiką realiai naudojamas. Už elektroninės komercijos modulio e-shop sukūrimą atsakovas turėtų sumokėti 36 300 Lt su PVM. Be to, ieškovas iš dalies buvo parengęs vartotojo dokumentaciją, už kurią atsakovas turėtų sumokėti su PVM 968 Lt bei 7018 Lt už paskutinius programos trūkumų šalinimus. Atsakovo personalo mokymai buvo organizuoti, bet neįvyko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinio patikslinimą atsakovas nurodė, kad pagal Sutarties nuostatas, nutraukus sutartį iki darbo rezultato perdavimo, ieškovas kaip vykdytojas turi teisę reikalauti apmokėti jo faktiškai pagal sutartį tinkamai atliktus darbus. Pareiga įrodyti iki sutarties nutraukimo atliktų darbų kiekį ir pagrįsti jų vertę tenka ieškovui. Atsižvelgiant į ginčo šalių sudarytos sutarties dalyko – kompiuterinės programos – specifiką, ieškovo darbai, kurių rezultato negalima panaudoti pagal tikslinę paskirtį, vertintini kaip neatlikti darbai. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė jo tinkamai atliktų ir perduotų atsakovui darbų apimties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 17 399 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti, jog jis tinkamai atliko visus Sutartimi ir jos papildymu numatytus darbus, t. y. sukūrė automobilių detalių mažmeninės ir didmeninės prekybos ir autoserviso valdymo sistemą bei atliko kitus su tuo susijusius darbus ir suteikė su jais susijusias paslaugas. Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 108 464,40 Lt. Teismas pažymėjo, kad tokią sumą būtų pagrindas priteisti, jei ieškovas būtų atlikęs visus darbus, išskyrus paties ieškovo nurodytos dokumentacijos neparengimą ir personalo mokymų nepravedimą. Teismas nurodė, kad pats ieškovas pripažino, jog automobilių detalių mažmeninės ir didmeninės prekybos ir autoserviso valdymo sistemos buvo suprogramuotos tik dalinai. Ekspertų išvada neleidžia pripažinti, jog ieškovas sukūrė veikiančią programą. Teismas, iš esmės sutikdamas su atsakovo argumentais apie ieškovo atlikto darbo visumos vertinimą, pripažino, kad ieškovas atsakovui nesukūrė sutarties dalyko – kompiuterinės programos. Atsižvelgiant į Sutarties dalyko specifiką, ieškovo darbus, kurių rezultato negalima panaudoti pagal tikslinę paskirtį, teismas vertino kaip neatlikus darbus. Taip pat teismas pažymėjo, kad pagal ieškovo pateiktus įrodymus nėra pagrindo patenkinti ieškinį bent iš dalies, įrodymų apie konkrečius atliktus darbus ir kaip juos būtų galima vertinti, ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodinėjo, kokią darbų dalį jis atliko, teismas vertino, kad pats ieškovas pripažino, jog su atsakovu Sutartimi sulygtas darbas – kompiuterinės programos sukūrimas, turi būti vertinamas kaip visuma, t. y. vienas darbas, sukurta veikianti sistema, o ne atskiri programos moduliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Baltijos informacinės sistemos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei pakeisti sprendime nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat priteisti ieškovo naudai iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 19 d. daliniame sprendime nurodė, kad, vadovaujantis Sutarties 11 punktu, CK 6.658 str. 4 d., 6.671 str., ieškovas turi teisę į atlyginimą už faktiškai atliktus darbus nutraukus Sutartį. Nors teismas skundžiamame sprendime cituoja reglamentavimą, kad rangovas turi teisę reikalauti sumokėti tik už faktiškai atliktų darbų dalį sumą, tačiau nurodė, kad ieškovas vis dėlto turėtų įrodyti, jog šimtu procentu sukūrė automobilių detalių mažmeninės ir didmeninės prekybos ir autoserviso valdymo sistemą ir elektroninės komercijos modulį, priešingu atveju ieškovas neturi teisės į atlyginimą. Teismo vertinimu, jei ieškovas ir būtų įrodęs, kad sukūrė dalį sistemos – jis neturi teisės į atlyginimą už faktiškai atliktus darbus. Pažymėtina, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo likusią nesumokėtą 108 464,40 Lt sumą už atliktus darbus, išskyrus dalį neparengtos dokumentacijos ir neįvykusius mokymus. Jei atsakovas ir būtų įrodęs, kad ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, teisinis reglamentavimas nenumato galimybės visais atvejais rangovui negauti jokio atlyginimo už atliktus darbus (užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus, sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje).Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 19 d. daliniame sprendime nekonstatavo, kad ieškovas neatliko darbų ir šiuo sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas neteisėtu ir nepagrįstu vienašališką Sutarties nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo, atliko ieškovo atliktų darbų apimties vertinimą ir sprendė, kad atsakovas, likus 7 dienoms iki Sutarties vykdymo pabaigos, didžiąja dalimi gavo tai, ko pagal Sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Tačiau skundžiamu sprendimu teismas, pripažindamas, kad ieškinys nepagrįstas net iš dalies, sprendė, kad ieškovas nėra įrodęs, jog sukūrė bent vieną procentą Sutartimi ir Papildomu susitarimu sulygtų darbų.Nepagrįsti teismo motyvai, jog ieškovas neįrodinėjo, kokią darbų dalį jis atliko. Ieškovas teismui pateikė 2014 m. kovo 31 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo patikslino reikalavimą, pateikė papildomus įrodymus apie atliktus atskirus darbus, nurodė tokių darbų vertę, patikslino, kokie byloje esantys ir teikiami įrodymai patvirtina atskirų darbų atlikimą, kokiais įrodymais jis grindžia aplinkybes apie kompiuterinės sistemos, elektroninės komercijos modulio sukūrimą. Taigi ieškovas pateikė įrodymus apie konkrečius atliktus darbus ir kaip juos galima vertinti.Teismas nurodė, kad Sutartimi sulygtas darbas – kompiuterinės sistemos sukūrimas – turi būti vertinamas kaip visuma, t. y. vienas darbas, sukurta sistema, o ne atskiri programos moduliai, o atsižvelgiant į Sutarties dalyko specifiką, ieškovo darbai, kurių rezultato negalima panaudoti pagal tikslinę paskirtį, vertintini kaip neatlikti darbai. Tačiau pažymėtina, kad sistemos DaSIS moduliai veikia atskirai, Sutartimi buvo sulygta dėl konkrečių, apibrėžtų modulių sukūrimo, jų funkcijų testavimas buvo atliekamas atskirai ir byloje priešingai nebuvo įrodyta. Modulių veikimą atskirai patvirtino ir atsakovo darbuotojas V. L.. Papildomu susitarimu šalys susitarė dėl elektroninės komercijos modulio (e-shop) sukūrimo, tačiau teismas sprendime dėl jo nepasisakė. Ginčo dėl to, kad elektroninės komercijos modulis yra atskiriama sistemos DaSIS dalis, jog minėta sistema ir elektroninės komercijos modulis vienas be kito negalėtų veikti, nebuvo. Elektroninės komercijos modulis atsakovo buvo naudojamas dar iki Sutarties nutraukimo.Byloje pateikti tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys sistemos DaSIS ir elektroninės komercijos modulio sukūrimą – sistemos DaSIS ir elektroninės komercijos modulio rezervinės kopijos.Ieškovas ne tik įrodė, kad sukūrė atskirus veikiančius sistemos DaSIS modulius, net ir veikiančią sistemą DaSIS. Tai patvirtina UAB „Agmis“ atliktas sistemos testavimas, specialisto A. Ž. išvados, 2009 m. lapkričio 30 d. sistemos testavimo aktas.Atsakovas liudytojų parodymais ir specialisto A. Ž. apklausa neįrodė, jog ieškovo darbai turi trūkumų, jog sistemoje DaSIS yra klaidų.Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Dagas“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas neturi pagrindo reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus kompiuterinės sistemos DaSIS darbus, nes ginčo sutartis buvo įvykdyta tik iš dalies, o šios sutarties dalykas pagal savo pobūdį nėra dalus.Ieškovas visiškai neįrodinėjo aplinkybių, pagal kurias būtų galima nustatyti ieškovo pagal Sutartį įvykdytų kompiuterinės sistemos DaSIS darbų apimtį ir/ar vertę. Byloje nesant duomenų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimą dėl darbų kainos priteisimo, teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti (visiškai ar iš dalies) ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų.Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad 2009 m. lapkričio 30 d. testavimo aktas atsakovo nėra pasirašytas, todėl negali būti laikomas patvirtinančiu vienašališkai jame ieškovo nurodytus faktus apie tinkamą sistemos DaSIS veikimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už ieškovo faktiškai atliktus darbus pagal Sutartį ir Papildomą susitarimą. Atsakovui vienašališkai nutraukus Sutartį, ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo likusią Sutarties kainą, atskaičius iš jos atsakovo sumokėtus avansus bei kainos dalį už neparengtą vartotojo dokumentaciją ir neįvykusius personalo mokymus.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Teismas pirmiausia konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog sukūrė, įdiegė ir išbandė sutarties dalyką – kompiuterinę programą. Atsižvelgdamas į sutarties dalyko specifiką, teismas ieškovo darbus, kurių rezultato negalima panaudoti pagal tikslinę paskirtį, vertino kaip neatliktus. Teisėjų kolegija su šiais skundžiamo teismo sprendimo motyvais nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 19 d. daliniu sprendimu (civilinės bylos Nr. 2A-166/2014) yra konstatuota, kad atsakovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo iš ieškovo pusės. Minėtas dalinis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 279 str. 4 d.), t. y. jame konstatuotų faktų šalys nebegali ginčyti. Kadangi atsakovas pats atsisakė Sutarties, jam atsirado pareiga sumokėti ieškovui atlyginimą už atliktų darbų dalį (Sutarties 11 p.). Taigi šiuo atveju ieškovas turi teisę gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus nepaisant to, ar šie darbai buvo galutinai užbaigti. Nors ieškovas įrodinėja, kad iki Sutarties nutraukimo atliko visus joje numatytus darbus (išskyrus dalies vartotojo dokumentacijos parengimą ir personalo mokymus), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo ieškinį patenkinti bent iš dalies, nes ieškovas nepateikė įrodymų apie konkrečius atliktus darbus ir jų vertę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, su tokia teismo išvada taip pat nesutinka.
Iš Sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad darbai turėjo būti atliekami etapais. Pirmojo etapo metu turėjo būti atlikti reikalavimų analizės, sistemos reikalavimų specifikacijos, sistemos architektūros projektavimo, duomenų struktūros analizės ir projektavimo, esamos sistemos analizės, duomenų struktūros, apjungimo darbai, kurių kaina be PVM – 28 000 Lt. Apelianto teigimu, šių intelektualaus pobūdžio darbų vienintelė materiali išraiška – parengtos detalios sistemos DaSIS specifikacijos (1 t., 30-36 b. l.). Neatlikus pirmojo etapo darbų, negalėtų būti atliekami kiti darbai. Pagal Sutarties 3 punktą, ieškovas įsipareigojo atlikti šalių patvirtintoje sistemos reikalavimų specifikacijoje numatytus darbus. Atsakovas ieškovo parengtas specifikacijas patvirtino, todėl atsakovo argumentas, kad šių dokumentų nepakanka pagrįsti tinkamą parengiamųjų darbų atlikimą, nes juose pateikiama tik bendra atsakovo poreikiams nepritaikyta informacija apie atskirų sistemos modulių funkcionalumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pareiškęs apeliantui kokias nors pretenzijas dėl neatliktų ar netinkamai atliktų pirmojo etapo darbų. Sutartyje šalys nenumatė, kad apeliantas pirmojo etapo atskirų darbų rezultatus turės perduoti atsakovui dar kokia nors kita materialia forma. Teismas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė visų pirmojo etapo darbų atlikimo.
Antrojo ir trečiojo etapo metu turėjo būti atlikti sistemos DaSIS modulių projektavimo, testavimo ir diegimo darbai. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad antrojo etapo, apimančio sandėlio, prekybos ir užsakymų modulius, darbų kaina be PVM – 52 000 Lt; trečiojo etapo, apimančio automobilių serviso ir gamybos modulius, darbų kaina be PVM – 30 000 Lt. Minėtu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 19 d. daliniu sprendimu yra konstatuota, kad šalys, pasirašydamos Papildomą susitarimą, patvirtino, kad sandėlio, pirkimų (užsakymų), pardavimų bei automobilių serviso moduliai jau buvo sukurti. Ši aplinkybė yra prejudicinis faktas, kurio ieškovui nebereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). Byloje pateikti sistemos testavimo protokolai patvirtina, kad ieškovas atliko minėtų modulių testavimo darbus (1 t., 55-76 b. l.). Kaip matyti iš 2009 m. lapkričio 20 d. sistemos testavimo protokolo, iki atsakovo pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo buvo likusios tik septynios nekritinės klaidos. 2009 m. lapkričio 30 d. sistemos testavimo aktas patvirtina, kad šios klaidos buvo ištaisytos (1 t., 24-25 b. l.).
Ketvirtojo etapo metu turėjo būti atlikti integracijos su didžiąja knyga, administravimo ir kitų modulių projektavimo, testavimo ir diegimo darbai, kurių kaina be PVM – 40 000 Lt. Ieškovas atliktus integracijos su buhalterine sistema darbus grindžia pateiktu 2009 m. kovo 17–30 d. susirašinėjimu elektroniniu paštu bei šio modulio failais, įrašytais į kompaktinį diską (4 t., b. l. 25, 41-60). Atsakovo teigimu, ginčo šalių susirašinėjimas patvirtina tik pradinių integracijos su didžiąja knyga darbų atlikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu 2009 m. kovo 17–30 d. patvirtina, kad ieškovas, atlikdamas integracijos su didžiąja knyga darbus, kreipėsi į atsakovą dėl papildomų duomenų, reikalingų šiems darbams užbaigti, pateikimo. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas iki Sutarties nutraukimo šių darbų tinkamai neatliko, t. y. jų neužbaigė. Pagalbinių modulių sukūrimą patvirtina ieškovo pateiktas 2009 m. spalio 6–9 d. šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu bei šių modulių failai, įrašyti į kompaktinį diską (4 t., b. l. 25, 29-40). Atsakovo teigimu, 2009 m. spalio 1 d. testavimo protokolas negali būti laikomas pagalbinių modulių projektavimo, testavimo ir diegimo darbų atlikimą pagrindžiančiu įrodymu, nes jame nurodoma, kad testuotas buvo tik pirkimų bei serviso modulių funkcionalumas. Kitų ieškovo pateiktų įrodymų atsakovas nenuginčijo.
Papildomu susitarimu šalys susitarė Sutarties dalyką papildyti elektroninės komercijos modulio (e–shop) suprojektavimo, sukūrimo, įdiegimo ir išbandymo darbais, bendra darbų kaina padidinta nuo 150 000 Lt iki 180 000 Lt (be PVM). Prejudicinę galią turinčiu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 19 d. daliniu sprendimu yra konstatuota, kad elektroninės komercijos modulis buvo sukurtas pagal darbų atlikimo planą ir atsakovo pakankamai ilgą laiką realiai naudojamas. Todėl atsakovas šių aplinkybių nebegali ginčyti (CPK 279 str. 4 d.). Be to, elektroninės komercijos modulio sukūrimą patvirtina ir ieškovo pateikta rezervinė jo kopija.
Iš Sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad kiekvienam sistemos DaSIS moduliui ieškovas turėjo parengti vartotojo dokumentaciją bei apmokyti užsakovo personalą. Sutartyje šių darbų ir paslaugų kaina atskirai nenurodyta, tačiau 2014 m. kovo 31 d. ieškovo pareiškime dėl ieškinio reikalavimo pateikti skaičiavimai, kad bendra modulių dokumentacijos parengimo kaina be PVM – 1 300 Lt, bendra personalo mokymų kaina be PVM – 4 160 Lt. Ieškovas byloje yra pateikęs rašytinius ir daiktinius įrodymus, kad iki Sutarties nutraukimo vartotojo dokumentacija buvo parengta iš dalies, t. y. buvo parengta sandėlio, pirkimo, gamybos, administravimo ir kitų pagalbinių modulių vartotojo dokumentacija (4 t., 25, 61-110 b. l.). Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus, parengtos dalies vartotojo dokumentacijos bendra kaina be PVM – 800 Lt. Atsakovas jokių duomenų, paneigiančių šių darbų vertės skaičiavimus, byloje nepateikė. Ieškovo teigimu, atsakovo personalo apmokymai faktiškai neįvyko, todėl šių paslaugų apmokėjimo ieškovas nereikalauja.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kokius konkrečius darbus atliko (CPK 185 str.). Skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, kad ieškovas 2012 m. rugpjūčio 14 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo (t. 2, 143-148 b. l.) pats pripažino, jog automobilių detalių mažmeninės ir didmeninės prekybos ir autoserviso valdymo sistemos buvo suprogramuotos tik dalinai. Iš šio prašymo turinio matyti, kad ieškovas teikė papildomus įrodymus, kurie, jo paties teigimu, patvirtina, kad jau 2009 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo dalinai suprogramuota ir atsakovui pristatyta didžioji dalis valdymo sistemos. Minėta, kad byloje ieškovas įrodinėja, jog iki Sutarties nutraukimo atliko visus joje numatytus darbus.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 20 d. testavimo protokole Nr. 10 nurodytų klaidų taisymo atsakovas nesiekė priimti ir 2009 m. lapkričio 24 d. pranešimu ieškovui pranešė apie Sutarties nutraukimą ir, jo teigimu, po to ištrynė ieškovo įdiegtą Sistemą iš savo naudojamų serverių. Šioje byloje priimtame 2014 m. vasario 19 d. daliniame sprendime Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad susiklosčius tokiai situacijai, ieškovui nebeliko galimybės įrodinėti Sistemos funkcionalumo bei atitikties Specifikacijai niekaip kitaip, kaip tik iš savo iniciatyva padarytų programos kopijų. Ekspertas A. Ž. 2012 m. liepos 17 d. išvadoje pripažino, jog ieškovo pateikta sistemos DaSIS rezervinė kopija atitinka su atsakovu suderintas detalias specifikacijas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi šios eksperto išvados dalimi, kurioje teigiama, kad negalima pripažinti, jog ieškovas sukūrė veikiančią programą, atliekančią savo funkcijas pagal paskirtį. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertas tokią išvadą padarė remdamasis tik testavimo protokolais Nr. 1–10. 2009 m. lapkričio 30 d. sistemos testavimo akto teiginių, kad visos klaidos ištaisytos, ekspertas pagal bylos medžiagą negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Ieškovo pateiktas UAB „Agmis“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. testavimo aktas patvirtina, kad sistema DaSIS yra visiškai sukurta, veikia be sutrikimų ir yra tinkama naudoti (2 t., 27-28 b. l.). Šį testavimo aktą ekspertas A. Ž. 2012 m. liepos 17 d. išvadoje sukritikavo, teigdamas, kad jame nenurodyta, kokie duomenys pateikti, kokie rezultatai gauti. Tačiau ekspertas nurodė, kad tokio testavimo turėjo pakakti rekomendacijai pradėti sistemos bandomąją eksploataciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai iš esmės reiškia, kad apeliantas faktiškai atliko visus Sutartyje numatytus darbus (išskyrus dalies vartotojo dokumentacijos parengimą ir personalo mokymus, už kuriuos apmokėjimo ieškovas nereikalauja).
Šalys susitarė, kad vykdydamos Sutartį vadovausis Civilinio kodekso XXXIII skyriaus „Ranga“ nuostatomis (Sutarties 51 p.). Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju atsakovas iki Sutarties nutraukimo vykdyto sistemos DaSIS testavimo metu paskutiniuose, t. y. 2009 m. lapkričio 18–20 d. testavimo protokoluose Nr. 9–10 bei 2009 m. lapkričio 30 d. testavimo akte nustatytų klaidų ištaisymų nepriėmė. Ieškovui byloje pateikus galutinę programos versiją su minėtais klaidų ištaisymais, atsakovas nenurodė jokių konkrečių ieškovo faktiškai atliktų darbų trūkumų. Todėl daryti išvadą, kad ieškovo iki Sutarties nutraukimo atlikti darbai turi trūkumų, dėl kurių turėtų būti atitinkamai sumažinta šių darbų kaina, nėra pagrindo.
Minėta, kad šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo likusią Sutarties kainą, atskaičius iš jos atsakovo sumokėtus avansus bei kainos dalį už neparengtą vartotojo dokumentaciją ir neįvykusius personalo mokymus. Pagal Papildomą susitarimą bendra Sutarties kaina be PVM – 180 000 Lt. Ieškovas reikalaujamą priteisti sumą (108 464,40 Lt) apskaičiavo iš Sutarties kainos be PVM (180 000 Lt) atimdamas atsakovo sumokėtus avansus, t. y. 50 000 Lt (2007 m. gruodžio 11 d. atsakovas sumokėjo 59 000 Lt avansą, nuo kurio ieškovas į valstybės biudžetą sumokėjo 18 proc. PVM, t. y. 9 000 Lt) ir 2009 m. balandžio 30 d. pagal Papildomą susitarimą sumokėtą 35 700 Lt avansą; taip pat atimdamas neparengtos vartotojo dokumentacijos dalies kainą (500 Lt be PVM) ir neįvykusių personalo apmokymų kainą (4 160 Lt be PVM); bei prie likusios sumos pridėdamas 21 proc. PVM. Atsakovas patikslinto ieškinio sumos apskaičiavimo nenuginčijo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo apmokėti už faktiškai atliktus darbus, neatsižvelgė į šioje byloje priimtame ir įsiteisėjusiame, todėl prejudicinę galią turinčiame Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 19 d. daliniame sprendime nustatytas aplinkybes, netinkamai įvertino ginčo faktinę situaciją bei šalių sudarytos Sutarties nuostatas, neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų, kurie iš esmės patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Šie materialinės ir procesinės teisės pažeidimai lėmė neteisingą ginčo išsprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikštą ieškinį atmetė nepagrįstai, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiant 31 413,46 Eur (108 464,40 Lt) už atliktus darbus, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismui visiškai patenkinus ieškovo pareikštą ieškinį bei 2014 m. vasario 19 d. daliniu sprendimu atmetus atsakovo priešieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
Pagal bylos duomenis, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 3 483 Lt (1 008,74 Eur) už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (1 t., 11, 81 b. l., 4 t. 111 b. l.), 1 750 Lt (506,83 Eur) už teismo ekspertizės atlikimą (2 t., 45 b. l., 3 t., 30, 42 b. l.), 1 210 Lt (350,44 Eur) už UAB „Agmis“ ekspertizės atlikimą (2 t., 165-166 b. l.), 29 070,21 Lt (8 419,31 Eur) už advokato teisinę pagalbą (2 t., 156-164, 3 t., 18-19 b. l., 4 t., 131-137, 158-173 b. l., 5 t., 47-54, 121-127 b. l.). Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro: 5 036 Lt (1 458,42 Eur) ir 688 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinius skundus (3 t., 62 b. l., 5 t., 161 b. l.), 8 682,26 Lt (2 514,55 Eur) ir 2 423,21 Eur už advokato teisinę pagalbą (3 t., 147-150 b. l., 5 t., 183-186 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, neatitinka bylos sudėtingumo, yra neprotingai didelės atsižvelgiant į ginčo sumą, todėl mažintinos iki 4 000 Eur už teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir iki 2 000 Eur už teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 5 866,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 4 146,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dagas“ (į. k. 133562656) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“ (į. k. 255969520) naudai 31 413,46 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus trylika eurų 46 ct), 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 866,01 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dagas“ (į. k. 133562656) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos informacinės sistemos“ (į. k. 255969520) naudai 4 146,42 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.