Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-11669-1114/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-22
Bylos Nr.: eI2-11669-1114/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02017-2025-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas: viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“
Atsakovas: Visuomenės informavimo etikos asociacijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-11669-1114/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02017-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Viešoji įstaiga „Radviliškio rajono paramos centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir Asociacija), prašydamas: 1) panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025-03-25 sprendimą Nr. EKS-02/25 „Dėl viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Asociacijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino:

2.1. Pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, visuomenės informavimo priemonės – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas, taip pat visuomenės informavimo priemonės – interneto portalo www.radviliskiokrastas.lt valdytojas. Ginčijamu Sprendimu Komisija nusprendė už sistemingus visuomenės informavimo etikos pažeidimus pripažinti pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju.

2.2. Sprendimas naikintinas, kadangi yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Visuomenės informavimo įstatymui (toliau – ir VIĮ).

2.3. Pareiškėjas remiasi Konvencijos 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – ir EŽTT) praktika dėl Konvencijos 10 straipsnio taikymo.

2.4. Visuomenės informavimo rengėjo ir / ar skleidėjo pripažinimas (priskyrimas) profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai neabejotinai yra laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ribojimas. Tokia išvada darytina ne tik dėl to, kad Komisijos sprendimas viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui daro reputacinį poveikį, bet ir todėl, kad ginčijamas Sprendimas daro tiesioginį neigiamą materialinį poveikį pareiškėjui.

2.5. Pareiškėjas yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM) mokėtojas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 19 straipsnio 4 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kada yra taikomas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas. Pareiškėjas yra priskirtinas prie šiame punkte nurodytų subjektų, turinčių teisę į lengvatą. Jeigu pareiškėjas būtų pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, pareiškėjui būtų taikomas ne lengvatinis 5 procentų, tačiau standartinis 21 procento PVM tarifas.

2.6. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta išaiškinti pareiškėjui, kad jis privalo paskelbti Sprendimą laikraštyje „Radviliškio kraštas“ ir portale radviliskiokrastas.lt. Pagal skunde pateikta EŽTT praktiką, įpareigojimas paskelbti Sprendimą yra teisės į saviraiškos laisvę apribojimas. Todėl toks apribojimas turėtų būti taikomas tik įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais patvirtinama viešosios informacijos priemonės pareiga paskelbti tokį sprendimą.

2.7. Visuomenės informavimo rengėjo ir (ar) skleidėjo pripažinimas (priskyrimas) profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, įpareigojimas paskelbti Komisijos sprendimą neabejotinai yra laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ribojimai. Šie ribojimai atitiktų Konvenciją, Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus tik tuo atveju, jeigu tenkintų šias kumuliatyvias sąlygas: 1) būtų numatyti įstatyme ir 2) būtų būtini demokratinėje visuomenėje. Jeigu nėra bent vienos iš šių sąlygų, laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ribojimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Šalies argumentai

2.8. Sprendime nustatyti pareiškėjo laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ribojimai neatitinka nurodytų sąlygų dėl to, kad jie nėra numatyti įstatyme. Ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, bet ir VIĮ ar kituose įstatymuose nėra nustatyta, kad jeigu per vienerius metus, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo visuomenės informavimo priemonėje paskelbto kūrinio pripažinimo pažeidus Kodekso nuostatas, ta pati visuomenės informavimo priemonė arba tas pats viešosios informacijos rengėjas pripažįstamas Komisijos pažeidusiu visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus, Komisija svarsto klausimą ir gali priimti sprendimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Tokios nuostatos nėra netgi Kodekse, nors Kodeksas nelaikytinas įstatymu Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos prasme.

2.9. Tokia nuostata yra tik Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamente, patvirtintame Komisijos 2015-03-23 sprendimu, (toliau – ir Reglamentas, Darbo reglamentas). Tačiau Reglamentas nėra įstatymas; jo 1 punkte nurodyta, kad Reglamentas nustato Komisijos darbo tvarką. Taigi, Reglamentas yra vidinis Komisijos procedūrinis dokumentas, reglamentuojantis Komisijos vidinę darbo tvarką – jame yra skyriai: Bendrosios nuostatos; Komisijos struktūra; Komisijos darbas; Komisijos posėdžiai; Komisijos sprendimai; Komisijos veiklos finansavimas ir Reglamento keitimas.

2.10. Sprendimas naikintinas jau vien dėl to, kad pareiškėjo laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ribojimai nėra numatyti įstatyme.

Šalies argumentai

2.11. Kadangi nėra vienos iš kumuliatyvių sąlygų pareiškėjo laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ribojimui, t. y. Sprendime nustatyti ribojimai nėra nustatyti įstatyme, kitos ribojimų sąlygos - būtinumo demokratinėje visuomenėje – buvimas nėra aktuali, nes nesant bent vienos iš kumuliatyvių sąlygų ribojimų taikymas yra neteisėtas.

2.12. Pažymi, kad nėra ir antrosios ribojimų taikymo sąlygos - būtinumo demokratinėje visuomenėje. Net ir situacijoje, kai per vienerius metus visuomenės informavimo priemonė pripažįstama pažeidus visuomenės informavimo etiką, Komisija neprivalo priskirti (pripažinti) rengėjo ir / ar skleidėjo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Šalies argumentai

2.13. Komisija neatsižvelgė į tai, kad dauguma skundų, kuriuos nagrinėjo Komisija - tai Radviliškio rajono savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių, savivaldybės administracijos darbuotojų, skundai, kurie vertintini kaip žiniasklaidos (kaip nurodyta, pareiškėjas yra savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas ir interneto portalo radviliskiokrastas.lt valdytojas) persekiojimas už Radviliškio rajono savivaldybės mero, tarybos daugumos ir administracijos kritiką, kas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies nuostatos ir VIĮ 9 straipsnio nuostatos.

2.14. Radviliškio rajono savivaldybės mero ir / ar savivaldybės administracijos vykdomas savaitraščio „Radviliškio kraštas“ ir interneto portalo radviliskiokrastas.lt persekiojimas už kritiką yra akivaizdus iš to, kad Komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Vyriausioji rinkimų komisija ir kiti subjektai kiekvieną mėnesį gauna vidutiniškai po kelis Radviliškio rajono savivaldybės mero bei kitų susijusių asmenų skundus (pvz., Komisijos sprendimai pagal skundus prieš pareiškėją sudaro apie pusę visų Komisijos sprendimų). Skundžiama praktiškai viskas, kas publikuojama savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ ir / ar interneto portale radviliskiokrastas.lt ir kas susiję su Radviliškio rajono savivaldybės tarybos dauguma, meru ir administracija.

2.15. Informuoja, kad pareiškėjo skundas dėl Komisijos 2024-03-19 sprendimo Nr. EKS-06/24 dėl 2024-02-08 publikacijos savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ „G. L. siūlymas kiekvienam Radviliškio rajone gimusiam vaikui tūkstančio eurų išmoka - patvirtintas“ panaikinimo nagrinėjamas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-1635-621/2025 ir nurodytoje administracinėje byloje dar nėra išnagrinėtas. Tai reiškia, kad nurodytoje administracinėje byloje nėra jokio (ne tik įsiteisėjusio, bet ir neįsiteisėjusio) teismo sprendimo dėl Komisijos 2024-03-19 sprendimo Nr. EKS-06/24 teisėtumo.

2.16. Be to, pagal Reglamento 47 punktą, tam, kad būtų pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, turi būti nustatyti mažiausiai šeši Kodekso pažeidimai. Tokią išvadą pareiškėjas daro iš Reglamento 47 punkto teksto. Taigi, atskaitos taškas yra pirmojo visuomenės informavimo priemonėje paskelbto kūrinio pripažinimas pažeidus Kodekso nuostatas, kuris neįskaitomas į minimalų penkių Kodekso pažeidimų kiekį (tokia išvada darytina, kadangi naudojama formuluotė „nuo pirmojo <...>“, o ne „įskaitant pirmąjį“ ar pan.). Taigi, taikomas algoritmas „1 + 5“. Tokiu pirmuoju Komisijos sprendimu, nuo kurio skaičiuotini kiti penki kartai, yra Komisijos 2024-03-19 sprendimas Nr. EKS-06/24. Tuo tarpu Sprendime nurodomi iš viso tik penki galimi Kodekso pažeidimai, iš jų tik keturi sprendimai buvo priimti po pirmojo Komisijos 2024-03-19 sprendimo Nr. EKS-06/24 (2024-06-18 sprendimas Nr. EKS-10/24; 2024-10-29 sprendimas Nr. EKS-11/24; 2024-11-12 sprendimas Nr. EKS-12/24; 2025-01-21 sprendimas Nr. EKS-01/25).

Šalies argumentai

2.17. Pažymi, kad Sprendimo rezoliucinė dalis nekoreliuoja su Reglamento 47 punkto turiniu. Komisija ginčijamu Sprendimu nusprendė „pripažinti VšĮ „Radviliškio rajono paramos centras“ <...> profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju“. Tačiau Reglamento 47 punkte nustatyta, kad Komisija „svarsto klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Taigi, Komisija ginčijamu sprendimu nusprendė pripažinti pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, tačiau Reglamento 47 punktą tokia teisė Komisijai nesuteikta. Komisija pagal Reglamento 47 punktą turi teisę rengėją ir / ar skleidėją priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėju kategorijai, tačiau tokio sprendimo Komisija nepriėmė, o veiksmažodžiai pripažinti ir priskirti nėra sinonimai.

Žemesnės instancijos teismas

2.18. Komisijos Sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju. Tačiau Reglamento 47 punkte nustatyta Komisijos teisė svarstyti klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, t. y. pagal Reglamento 47 punktą Komisijai nenumatyta teisė priskirti subjektą profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos skleidėjų kategorijai. Taigi, Komisija Sprendimu pareiškėjui taikė Reglamento 47 punkte nenumatytą poveikio priemonę – priskyrimą neegzistuojančiai profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos skleidėjų kategorijai. Tai reikšminga ne tik juridinės technikos prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019-05-17 sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-1316-1062/2019 nurodyta, kad nors pagal savo paskirtį Komisija pirmiausia yra savitvarkos institucija, tačiau pagal <...> nurodytas funkcijas matyti, kad ji kartu vykdo ir viešajam administravimui priskirtinus įgaliojimus. Tarp individualiam administraciniam aktui, kokiu laikytinas ir Sprendimas, keliamų reikalavimų yra reikalavimas, kad šis aktas atitiktų teisės normų turinį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (Asociacija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo: 1) pareiškėjo skundą atmesti; 2) priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime paaiškino:

3.1. Nuo 2024-01-30 iki 2025-01-21 pareiškėjo atžvilgiu Komisija priėmė šiuos sprendimus:

Atsiliepimas

3.1.1. Komisija 2024-01-30 priėmė sprendimą Nr. EKS-02/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad publikacijoje „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai („Radviliškio kraštas“, 2023-09-07) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau ir – Etikos kodeksas, Kodeksas) 3, 20, 53 straipsnis.

3.1.2. Komisija 2024-02-27 priėmė sprendimą Nr. EKS-04/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad J. L. publikacijoje „G. L.: „Kviečiu visus atvykti autobusais nemokamai“ („Radviliškio kraštas“, 2023-09- 21) buvo pažeistas Etikos kodekso 3, 49 straipsniai.

3.1.3. Komisija 2024-03-19 priėmė sprendimą Nr. EKS-06/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad publikacijoje „G. L. siūlymas kiekvienam Radviliškio rajone gimusiam vaikui tūkstančio eurų išmoka – patvirtintas“ („Radviliškio kraštas“, 2024-02-08) buvo pažeistas Etikos kodekso 53 straipsnis.

3.1.4. Komisija 2024-06-18 priėmė sprendimą Nr. EKS-10/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad J. P. publikacijoje „Smūgis žemdirbiams – mero koalicija patvirtino 500 procentų didesniu žemės nuomos mokesčius nei Šiaulių rajone“ („Radviliškio kraštas“, 2024-04-18) buvo pažeistas Etikos kodekso 49 straipsnis.

3.1.5. Komisija 2024-10-29 priėmė sprendimą Nr. EKS-11/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad publikacijoje „Vardan Lietuvos“ partija byra į šipulius: pasitraukė ir Tarybos narys“ („Radviliškio kraštas“, 2024-01-11) buvo pažeistas Etikos kodekso 3, 6 straipsniai.

3.1.6. Komisija 2024-11-12 priėmė sprendimą Nr. EKS-12/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad E. L. publikacijoje „Seimas ruošiasi auklėti baudomis merą bei kitus valdininkus“ („Radviliškio kraštas“, 2024-08- 22) buvo pažeistas Etikos kodekso 3 straipsnis.

3.1.7. Komisija 2025-01-21 priėmė sprendimą Nr. EKS-01/25 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad G. V. publikacijoje „Į teisiamų Radviliškio rajono politikų klubą įstojo ir „darbietis“ J. B. (radviliskiokrastas.lt, 2024-06-26) buvo pažeistas Etikos kodekso 3 straipsnis.

3.2. Atsakovė remiasi VIĮ 46(1) straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi, Etikos kodekso 64 straipsnio 1 punktu, Darbo reglamento 47 punktu. Paaiškina, kad VIĮ įtvirtina, jog Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus. Etikos kodeksas įtvirtina, kad Komisija gali priskirti subjektą profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir / ar skleidėjų kategorijai vadovaudamasi Komisijos nustatyta tvarka (Reglamentas) įtvirtina, kad informacijos skleidėjas ir (ar) rengėjas gali būti pripažįstamas profesinės etikos nesilaikančiu informacijos rengėju ir skleidėju jeigu per pastaruosius metus, skaičiuojamus nuo pirmojo pažeidimo, ne mažiau 5 kartus buvo pripažintas pažeidusiu profesinę etiką. Komisijai yra suteikta kompetencija ir paskirta funkcija spręsti klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

3.3. Komisija 2024-03-19 priėmė Nr. EKS-06/24, nuo kuriuo buvo pradėtas skaičiuoti Reglamento 47 punkte nustatytas vienerių metų terminas. Atsižvelgiant į tai, buvo vertinami pažeidimai atlikti per vienerius metus nuo 2024-03-19 iki 2025-03-18. Per šį laikotarpį pareiškėjas 5 kartus pažeidė profesinę etiką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas atitiko Reglamento 47 punkte įtvirtintą sąlygą, kad pareiškėjas ne mažiau kaip 5 kartus per metus laiko nuo pirmojo pažeidimo buvo pripažintas pažeidusiu profesinę etiką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per vienerių metų laikotarpį, t. y. nuo 2024-03-19 iki 2025-01-21, viso 5 kartus pažeidė profesinę etiką ir pareiškėjas sistemingai pažeidinėja profesinę etiką, Komisija pagrįstai pripažino pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju.

3.4. Komisija įvertino aplinkybę, jog nuo 2024-01-30 iki 2025-01-29 pareiškėjas buvo atlikęs 7 profesinės etikos pažeidimus. Komisijos 2025-03-25 protokolas patvirtina, kad Komisija atsižvelgė į pareiškėją charakterizuojančią aplinkybę – pareiškėjas per 2024 m. atlikto 6 pažeidimus ir 1 pažeidimą atliko jau 2025 m.

3.5. Paaiškina, kad pareiškėjo nurodomas argumentas, jog „ne mažiau 5 profesinės etikos pažeidimai“ reiškia, jog pripažįstant profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju turi būti konstatuoti mažiausiai 6 profesinės etikos pažeidimai, yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad sąvoka „ne mažiau 5“ reiškia, jog atlikus bent 5 profesinės etikos pažeidimus viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas gali būti pripažįstamas nesilaikančiu profesinės etikos.

3.6. Ginčijamas Sprendimas tiesiogiai neriboja pareiškėjo žodžio laisvės. Pareiškėjas nepagrindė, kokių realių nuostolių patirs mokant didesnį PVM mokestį, nepagrindė, kaip šie nuostoliai įtakos pareiškėjo tolimesnę galimybę užsiimti ūkine-komercine veikla. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kokia konkreti (ar bent apytikslė) žala būtų patiriama padidėjus PVM tarifui. Taigi, pareiškėjas neįrodė, kad Sprendimas neva netiesiogiai riboja pareiškėjo žodžio laisvę, kadangi po šio Sprendimo priėmimo kyla pavojus pareiškėjo „tolimesnei egzistencijai“. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų (ir net paaiškinimų) kokių bent apytikslių nuostolių galėtų atsirasti dėl padidinto PVM tarifo mokėjimo. Pareiškėjas taip pat nenurodė kiek preliminariai pajamų negautų pareiškėjas, jeigu fiziniai asmenys ne PVM mokėtojai atsisakytų pareiškėjo paslaugų dėl padidėjusios reklamos kainos. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažįstama, kad Sprendimas netiesiogiai riboja pareiškėjo žodžio laisvę, toks ribojimas būtų pateisinamas, kadangi žodžio laisvė nėra absoliuti.

3.7. Konstitucija, Konvencija, VIĮ ir Etikos kodeksas nustato sąlygas, kuriomis vadovaujantis viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teisę skleisti informaciją. Viena iš tokių sąlygų – informacijos rengimas ir skleidimas vadovaujantis profesine etika. Konstatavimas, kad pareiškėjas nesilaikė profesinės etikos, negali būti vertinamas kaip žodžio laisvės ribojimas.

Atsiliepimas

3.8. Sprendimo teksto formuluotės yra aiškios ir suprantamos. Ginčijamo sprendimo formuluočių skirtumai nurodant vietoj žodžio „pripažinti“ žodį „priskirti“ neturi įtakos Sprendimo esmei ir galiojimui. VIĮ 6 straipsnio 8 dalies 2 punktas nurodo sąvoką „nėra Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju“. Atsižvelgiant į tai, žodis „pripažinti“ vartotinas remiantis VIĮ. Taip pat viešosios informacijos rengėjai ir (ar skleidėjai) gali būti pripažįstami nesilaikantys profesinės etikos. VIĮ 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąvoka „nėra Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju“. Tai, kad pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, patvirtina pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, Komisija turėjo teisę pripažinti pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjas už sistemingus visuomenės informavimo etikos pažeidimus pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Komisijos Sprendimą); 2) priteisti iš Asociacijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Asociacija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo: 1) pareiškėjo skundą atmesti; 2) priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta:

5.1. Pareiškėjo atžvilgiu Komisija priėmė šiuos sprendimų dėl visuomenės informavimo priemonėse – savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ ir interneto portale www.radviliskiokrastas.lt skelbiamų publikacijų:

5.1.1. Komisija 2024-01-30 priėmė sprendimą Nr. EKS-02/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad publikacijoje „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai („Radviliškio kraštas“, 2023-09-07) buvo pažeistas Etikos kodekso 3, 20, 53 straipsniai.

5.1.2. Komisija 2024-02-27 priėmė sprendimą Nr. EKS-04/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad J. L. publikacijoje „G. L.: „Kviečiu visus atvykti autobusais nemokamai“ („Radviliškio kraštas“, 2023-09- 21) buvo pažeistas Etikos kodekso 3, 49 straipsniai.

5.1.3. Komisija 2024-03-19 priėmė sprendimą Nr. EKS-06/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad publikacijoje „G. L. siūlymas kiekvienam Radviliškio rajone gimusiam vaikui tūkstančio eurų išmoka – patvirtintas“ („Radviliškio kraštas“, 2024-02-08) buvo pažeistas Etikos kodekso 53 straipsnis.

5.1.4. Komisija 2024-06-18 priėmė sprendimą Nr. EKS-10/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad J. P. publikacijoje „Smūgis žemdirbiams – mero koalicija patvirtino 500 procentų didesniu žemės nuomos mokesčius nei Šiaulių rajone“ („Radviliškio kraštas“, 2024-04-18) buvo pažeistas Etikos kodekso 49 straipsnis.

5.1.5. Komisija 2024-10-29 priėmė sprendimą Nr. EKS-11/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad publikacijoje „Vardan Lietuvos“ partija byra į šipulius: pasitraukė ir Tarybos narys“ („Radviliškio kraštas“, 2024-01-11) buvo pažeistas Etikos kodekso 3, 6 straipsniai.

5.1.6. Komisija 2024-11-12 priėmė sprendimą Nr. EKS-12/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad E. L. publikacijoje „Seimas ruošiasi auklėti baudomis merą bei kitus valdininkus“ („Radviliškio kraštas“, 2024-08- 22) buvo pažeistas Etikos kodekso 3 straipsnis.

5.1.7. Komisija 2025-01-21 priėmė sprendimą Nr. EKS-01/25 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo pripažino, kad G. V. publikacijoje „Į teisiamų Radviliškio rajono politikų klubą įstojo ir „darbietis“ J. B. (radviliskiokrastas.lt, 2024-06-26) buvo pažeistas Etikos kodekso 3 straipsnis.

5.2. Atsakovė 2025-02-06 el. laišku informavo pareiškėją, kad Komisija numato 2025-03-04 posėdyje svarstyti klausimą dėl pareiškėjo pripažinimo profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir pasiūlė per 20 kalendorinių dienų pateikti paaiškinimus.

5.3. 2025-03-04 įvyko Komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo (viešosios informacijos rengėjo) pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos. Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjo direktorius, kuris teikė paaiškinimus. Klausimo svarstymas atidėtas iki kito posėdžio, pasiūlyta kitame Komisijos posėdyje dalyvauti laikraščio redaktorei.

5.4. Atsakovė 2025-03-13 el. laišku kreipėsi į pareiškėjo redaktorę, kviesdama dalyvauti Komisijos posėdyje 2025-03-25 posėdyje, taip pat paprašė pateikti redaktorės kreipimosi tekstą, kurį perskaitė pareiškėjo vadovas 2025-03-04 Komisijos posėdyje.

5.5. Pareiškėjo redaktorė 2025-03-14 el. laiške paaiškino, kad Komisijos posėdyje dalyvauti negalės ir pateikė redaktorės paruoštą tekstą, kurį perskaitė pareiškėjo vadovas 2025-03-04 Komisijos posėdyje.

5.6. Pareiškėjas Komisijai pateikė 2025-03-24 viešą pranešimą.

5.7. 2025-03-25 įvyko antrasis Komisijos posėdis, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo (viešosios informacijos rengėjo) pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos. Komisijos posėdžio metu Komisija vienbalsiai („Už“ balsavo 13 Komisijos narių iš 13 dalyvavusių) nusprendė už sistemingus visuomenės informavimo etikos pažeidimus pripažinti pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju.

5.8. Komisija priėmė 2025-03-25 ginčijamą Sprendimą, kuriame:

5.8.1. Nustatė, kad Komisija 2024-03-19, 2024-06-18, 2024-10-29, 2024-11-12, 2025-01-21 sprendimais pripažino pareiškėją pažeidus Etikos kodeksą.

5.8.2. Konstatavo, kad pagal Etikos kodekso 64 straipsnio 1 punktą tokia viešosios informacijos rengėjo ir / ar skleidėjo veikla, kai pažeidžiamos Etikos kodekso nuostatos, yra pagrindas Komisijos nustatyta tvarka priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Pagal Komisijos Reglamento 47 punktą, jeigu per vienerius metus, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo visuomenės informavimo priemonėje paskelbto kūrinio pripažinimo pažeidus Etikos kodekso nuostatas, ta pati visuomenės informavimo priemonė arba tas pats viešosios informacijos rengėjas pripažįstamas Komisijos pažeidusiu visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus, Komisija, remdamasi Kodekso jai suteikta teise, svarsto klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pareiškėjui priklausantis laikraštis „Radviliškio kraštas“ ir portalas radviliskiokrastas.lt per vienerius metus, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo šiose visuomenės informavimo priemonėse paskelbto kūrinio pripažinimo pažeidus Kodekso nuostatas, buvo 5 kartus pripažinti pažeidusiais visuomenės informavimo etiką. Nurodyti pažeidimai yra sisteminiai ir dauguma jų susiję su sąmoningu netikslios informacijos skleidimu siekiant naudos pareiškėjo vadovui G. L., kuris yra Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, tikslingai kuriant jo, kaip politiko, teigiamą įvaizdį bei juodinant jo politinius oponentus. Todėl, komisijos vertinimu, laikraščio „Radviliškio kraštas“ ir interneto portalo www.radviliskiokrastas.lt savininkas (valdytojas) pareiškėjas pripažintinas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėjų ir skleidėju. Komisija nusprendė už sistemingus visuomenės informavimo etikos pažeidimus pripažinti pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju bei išaiškinti jam, kad jis privalo paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Radviliškio kraštas“ ir portale radviliskiokrastas.lt.

5.8.3. Nusprendė už sistemingus visuomenės informavimo etikos pažeidimus pripažinti pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju.

Teisinis reguliavimas6. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta:

6.1. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę (3 straipsnio 2 dalis).

6.2. Žurnalistas turi teisę viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, su kuriuo žurnalistą sieja sutartiniai santykiai, vardu neatlygintinai gauti šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus duomenis ir informaciją iš registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio vardu jis prašo pateikti duomenis ir kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, per paskutinius metus nėra Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju (6 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

6.3. Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti elgesio (etikos) kodeksai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistikos etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą ir skleidimą (43 straipsnio 1 dalis).

6.4. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija (46 straipsnio 1 dalis).

6.5. Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas (46(1) straipsnio 1 dalis).

6.6. „3. Komisija atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; <...>.“ (46(1) straipsnio 3 dalis).

6.7. Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (46(1) straipsnio 5 dalis).

6.8. Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Šie sprendimai taip pat skelbiami Asociacijos interneto svetainėje (46(1) straipsnio 6 dalis).

6.9. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali dėl jų kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą, tačiau vis tiek privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (46(1) straipsnio 7 dalis).

7. Kodekso 64 straipsnyje nustatyta, kad tokia viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla, kai pažeidžiamos Kodekso nuostatos, yra pagrindas: 1) Komisijos nustatyta tvarka priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai; 2) suinteresuotiems asmenims – teikti skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas; 3) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.

8. Reglamento 47 punkte nustatyta: „47. Jeigu per vienerius metus, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo visuomenės informavimo priemonėje paskelbto kūrinio pripažinimo pažeidus Kodekso nuostatas, ta pati visuomenės informavimo priemonė arba tas pats viešosios informacijos rengėjas pripažįstamas Komisijos pažeidusiu visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus, Komisija, remdamasi Kodekso jai suteikta teise, svarsto klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Šis Komisijos sprendimas galioja vienus metus nuo jo priėmimo dienos“.

Teisinis vertinimas

9. Byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, visuomenės informavimo priemonės – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėja, taip pat visuomenės informavimo priemonės – interneto portalo www.radviliskiokrastas.lt valdytojas. Tai savo skunde patvirtina ir pats pareiškėjas.

10. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad visuomenės informavimo rengėjo ir / ar skleidėjo pripažinimas (priskyrimas) profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai neabejotinai yra laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ribojimas. Tokia išvada darytina ne tik dėl to, kad Komisijos sprendimas viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui daro reputacinį poveikį, bet ir todėl, kad ginčijamas Sprendimas daro tiesioginį neigiamą materialinį poveikį pareiškėjui, nes jeigu pareiškėjas būtų pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, jam būtų taikomas ne lengvatinis 5 procentų, tačiau standartinis 21 procento tarifas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nuspręsta išaiškinti pareiškėjui, kad jis privalo paskelbti Sprendimą laikraštyje „Radviliškio kraštas“ ir portale radviliskiokrastas.lt. Įpareigojimas paskelbti Sprendimą yra teisės į saviraiškos laisvę apribojimas.

10.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus; tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų; šis straipsnis neturi trukdyti valstybėms kelti reikalavimą licenzijuoti radijo, televizijos ar kino įstaigas (1 dalis); naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti (2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendime byloje Constantinescu prieš Rumuniją nurodyta kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių. Tuo pačiu metu LVAT praktikoje įtvirtinta, kad teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-645-442/2023).

10.2. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai, iš kurių išskirtini pagarbos žmogui, profesinės etikos normų laikymosi, teisingo, tikslaus ir nešališko informacijos pateikimo principai (VIĮ 3 straipsnio 2–3 dalys). VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas platinti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams ir privalo būti objektyvūs ir nešališki (VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 1–2 punktai). Žurnalistai įpareigoti teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais ir laikytis žurnalistų profesinės etikos normų (VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai). Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą (VIĮ 43 straipsnio 1 dalis).

10.3. Visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018).

10.4. Taigi, laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, mano, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai (kuriems priskiriamas ir pareiškėjas) negali naudotis laisve reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją neatsižvelgdami į Konstitucijoje, Konvencijoje, VVĮ nustatytus apribojimus. Konstitucija, Konvencija, VIĮ, Kodeksas nustato sąlygas, kuriomis vadovaudamiesi viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teisę skleisti informaciją. Viena iš tokių sąlygų – informacijos rengimas ir skleidimas vadovaujantis profesine etika.

10.5. Atitinkamai, sutiktina su Asociacijos argumentu, kad įsigaliojus ginčijamam Sprendimui, pareiškėjas gali rengti ir skelbti straipsnius ir publikacijas. Nei Komisijos ginčijamas Sprendimas, nei įpareigojimas paskelbti Sprendimą pareiškėjo valdomuose laikraštyje bei interneto portale neriboja pareiškėjos laisvės reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją.

10.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu informacijos rengėjas ir (arba) skleidėjas pažeidžia profesinės etikos normas, jis negali turėti lūkesčio, kad tai neturės neigiamo reputacinio poveikio.

10.7. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepagrindė kokių realių nuostolių patirs mokėdamas didesnį PVM mokestį. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kokią įtaką darys šie nuostoliai pareiškėjo tolimesnei ūkinei-komercinei veiklai. Pareiškėjas tik tai referuoja į atitinkamas PVMĮ nuostatas, nustatančias teisę į lengvatinio 5 proc. PVM taikymą bei kitas PVMĮ nuostatas, kurios nurodo, kiek procentų PVM turės mokėti tie asmenys (kuriems dabar pagal Komisijos Sprendimą yra priskirtinas pareiškėjas), kurie Komisijos yra pripažinti profesinės etikos nesilaikančiais viešosios informacijos rengėjais, bet pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų iš ko susideda pareiškėjo gautos pajamos, planuojamų pajamų skaičiavimų ir (arba) dėl Sprendimo planuojamų būsimų nuostolių (prarastų pajamų). Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas nepagrindė tiesioginio esminio Komisijos Sprendimo neigiamo materialinio poveikio pareiškėjo veiklai. Teisėjų kolegija sutinka su Asociacijos argumentu, kad pareiškėjo argumentai dėl jam padidėsiančio PVM tarifo vertintini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

11. Pareiškėjas teigia, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad dauguma skundų, kuriuos nagrinėjo Komisija - tai Radviliškio rajono savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių, savivaldybės administracijos darbuotojų, skundai, kurie vertintini kaip žiniasklaidos (kaip nurodyta, pareiškėjas yra savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas ir interneto portalo radviliskiokrastas.lt valdytojas) persekiojimas už Radviliškio rajono savivaldybės mero, tarybos daugumos ir administracijos kritiką, kas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies nuostatos ir VIĮ 9 straipsnio nuostatos.

11.1. Dėl šių pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VIĮ 46(1) straipsnio 3 dalies 3 punktą, Komisija nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. Taigi, įstatymas suteikia asmenis teisę teikti skundus, o pats faktas, kad daugumą skundų dėl pareiškėjos Komisijai teikia tam tikri subjektai, savaime nereiškia, kad Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas.

12. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjo skundas dėl Komisijos 2024-03-19 sprendimo Nr. EKS-06/24 dėl 2024-02-08 publikacijos savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ „G. L. siūlymas kiekvienam Radviliškio rajone gimusiam vaikui tūkstančio eurų išmoka - patvirtintas“ panaikinimo nagrinėjamas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-1635-621/2025 ir nurodytoje administracinėje byloje dar nėra išnagrinėtas. Tai reiškia, kad nurodytoje administracinėje byloje nėra jokio (ne tik įsiteisėjusio, bet ir neįsiteisėjusio) teismo sprendimo dėl Komisijos 2024-03-19 sprendimo Nr. EKS-06/24 teisėtumo.

12.1. Dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, kad Regionų administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr.: eI2-1635-621/2025, joje 2025-05-22 priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą, šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

13. Pareiškėjas teigia, kad Komisija rėmėsi 5 sprendimais, nors vienas iš jų yra ginčijamas, todėl pareiškėjas neatitiko būtinosios sąlygos (reikalavimo 5 kartus konstatuoti etikos pažeidimus) pripažinti jį profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju. Pareiškėjas paiškina, kad sąvoka „ne mažiau kaip 5 kartus“ reiškia, jog pripažįstant profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju turi būti konstatuoti mažiausiai 6 profesinės etikos pažeidimai.

13.1. VIĮ 46¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Šie sprendimai taip pat skelbiami Asociacijos interneto svetainėje.

13.2. Teisėjų kolegija, įvertinus kartu su Sprendimu pateiktus Komisijos sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus (kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), kuriais remiantis ir priimtas ginčijamas Sprendimas, bei Sprendimo tekste vartojamas formuluotes, pažymi, kad Reglamento 47 punkte vartojamas žodžių junginys „pripažįstamas Komisijos pažeidusiu visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus“ reiškia, kad pakanka pažeisti profesinę etiką 5 kartus, kad būtų galima viešosios informacijos rengėją ir skleidėją pripažinti nesilaikančiu profesinės etikos.

14. Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo rezoliucinė dalis nekoreliuoja su Reglamento 47 punkto turiniu. Komisija ginčijamu Sprendimu nusprendė „pripažinti VšĮ „Radviliškio rajono paramos centras“ <...> profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju“. Tačiau Reglamento 47 punkte nustatyta, kad Komisija „svarsto klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Taigi Komisija ginčijamu Sprendimu nusprendė pripažinti pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, tačiau Reglamento 47 punktą tokia teisė Komisijai nesuteikta. Komisija pagal Reglamento 47 punktą turi teisę rengėją ir (ar) skleidėją priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėju kategorijai, tačiau tokio sprendimo Komisija nepriėmė, o veiksmažodžiai pripažinti ir priskirti nėra sinonimai.

14.1. Pareiškėjo argumentai, susiję su Sprendimo rezoliucinės dalies žodžių interpretavimu nėra pagrįsti, vertintini kaip gynybinė pozicija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, Sprendimo turinį, teisės aktų nuostatas, sutinka su Asociacijos teiginiu, kad žodis „pripažinti“ vartotinas remiantis VIĮ (VIĮ 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte vartojama formuluotė „nėra Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.“). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste Sprendime vartojamas žodis „pripažinti“ pagal savo turinį reiškia tą patį, kaip ir Reglamente vartojamas žodis „priskirti“.

15. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisijos Sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju. Tačiau Reglamento 47 punkte nustatyta Komisijos teisė svarstyti klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, t. y. pagal Reglamento 47 punktą Komisijai nenumatyta teisė priskirti subjektą profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos skleidėjų kategorijai. Taigi, Komisija Sprendimu pareiškėjui taikė Reglamento 47 punkte nenumatytą poveikio priemonę – priskyrimą neegzistuojančiai profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos skleidėjų kategorijai.

15.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą. Kaip minėta, byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, visuomenės informavimo priemonės – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėja, taip pat visuomenės informavimo priemonės – interneto portalo www.radviliskiokrastas.lt valdytojas. Pagal VIĮ 16(1) straipsnio 3 dalį, Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas. VIĮ 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte vartojama formuluotė „nėra Visuomenės informavimo etikos komisijos pripažintas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.“

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. aiškiai nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, išsamiai išanalizuotos reikšmingos sprendimui aplinkybės, tinkamai pritaikytos teisės normos, išanalizuoti dokumentai ir įrodymai, kurių pagrindu priimtas sprendimas, išaiškinta apskundimo tvarka, nėra pagrindo jį panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

17. Teisėjų kolegija vertina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

18. Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašo iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19. ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (4 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis).

20. Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

21. Pareiškėjo skundas atmestas, taigi, teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

22. Sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

22.1. Į bylą pateikta 2025-05-08 atstovavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės direktoriaus ir advokatų profesinės bendrijos NOOR legal advokatų A. I. bei R. Š..

22.2. Teisme 2025-12-03 advokatai A. I. ir R. Š. atsakovės vardu pateikė į bylą prašymą dėl 3267 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (už atsiliepimą į pareiškėjo 2025-04-25 atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių rengimą – 907,50 Eur su PVM; už atsiliepimo į pareiškėjo skundą rengimą – 2359,50 Eur su PVM).

22.3. Į bylą pateikta advokato I. I. 3 267 Eur su PVM sumai išrašyta 2025-06-11 PVM sąskaita faktūra NOOR-2506-0245 ir 2025-06-12 banko SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą, kuriame nurodyta, kad atsakovė pervedė advokatų profesinei bendrijai NOOR legal 3267 Eur.

22.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025-05-12 atsakovė pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2025-04-24 nutartį toje dalyje, kurioje atmestas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. LVAT 2025-05-21 nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo 2025-04-24 nutartį paliko nepakeistą.

22.5. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovei iš pareiškėjos priteisiamas 3267 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“ skundą atmesti.

Priteisti atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai (juridinio asmens kodas 303601856) iš pareiškėjos viešosios įstaigos „Radviliškio rajono paramos centras“ (juridinio asmens kodas 303338152) 3 267 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė