Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga „Radviliškio rajono paramos centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. EKS-06/24 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau - Sprendimas); 2) priteisti iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad Pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, visuomenės informavimo priemonės – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas, taip pat visuomenės informavimo priemonės - interneto svetainės www.radviliskiokrastas.lt valdytojas. Savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ 2024 m. vasario 8-14 d. Nr. 6 (488) 1 psl. ir 4 psl. buvo išspausdinta publikacija: „G. L. siūlymas kiekvienam Radviliškio rajone gimusiam vaikui tūkstančio eurų išmoka – patvirtintas“ (toliau – ir Publikacija). Publikacija buvo paskelbta ir interneto svetainėje www.radviliškiokrastas.lt (https://www.radviliskiokrastas.lt/g-lipnevičiaus-siūlymas-kiekvienam-Radviliškio-rajone-gimusiam-vaikui-tūkstančio-eurų-išmoka–patvirtintas), tačiau dėl to Trečiojo suinteresuoto asmens skundas nebuvo teikiamas, Sprendime dėl to nepasisakyta, todėl skunde dėl to nepasisakoma. Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2024 m. vasario 6 d. paskelbė informacinį pranešimą „Kiekvienam Radviliškio rajone gimusiam vaikui – tūkstančio eurų išmoka“ (toliau – ir Informacinis pranešimas), kuris buvo pateiktas informacinėms agentūroms ELTA, BNS ir kitoms visuomenės informacijos skleidimo priemonėms. Trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame, pasak Komisijos, nurodė, esą: <...> laikraščio („Radviliškio kraštas“ – V. B.) leidėjas ir politikas G. L., naudodamasis savo valdoma ir redaguojama visuomenės informavimo priemone ir selektyviai skleisdamas tendencingą, melagingą informaciją, siekia asmeninės naudos sau pačiam – manipuliatyviai kuria teigiamą savo, kaip politiko, įvaizdį ir tyčia bei sąmoningai stengiasi iš viešumos eliminuoti savo politinius oponentus, taip pažeisdamas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 53 straipsnio reikalavimus. Komisija nusprendė: 1. pripažinti, jog publikacijoje „G. L. siūlymas kiekvienam Radviliškio rajone gimusiam vaikui tūkstančio eurų išmoka - patvirtintas“ („Radviliškio kraštas“, 2024-02-08) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 53 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti. Pažymėtina, kad skiriasi Sprendimo rezoliucinės dalys, nurodytos Atsakovės atsiųstame Sprendimo variante, ir Sprendimo variante, kuris paskelbtas Atsakovės interneto svetainėje www.etikoskomisija.lt „Visuomenės informavimo etikos komisijos informaciniame pranešime apie 2024-03-19 posėdį“, kurio rezoliucinėje dalyje yra 2 p: „2) kreiptis raštu į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą ir atkreipti jos dėmesį, jog politinių oponentų tarpusavio kovos neturėtų būti sprendžiamos žiniasklaidos pagalba, kaip ir Komisija neturėtų būti į šias kovas įtraukta“. Tokio punkto nėra Atsakovės atsiųstame Sprendime. Kadangi informacinis pranešimas apie Sprendimą neturėtų būti didesnės (platesnės) apimties, negu pats Sprendimas, neaišku, koks skundžiamo Sprendimo turinys. Skundas teikiamas vadovaujantis nuostata, kad tikroji Sprendimo rezoliucinės dalies variacija yra dokumente, kurį Atsakovė atsiuntė su 2024 m. kovo 29 d. lydraščiu. Sprendimas (ar Sprendimo rezoliucinės dalies 1 p.) naikintinas, kadangi Pareiškėjas nepažeidė nei Kodekso 53 straipsnio, nei kitų Kodekso straipsnių. Trečiojo suinteresuoto asmens, kuris yra Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojas, savivaldybės mero patarėjas, skundai vertintini kaip žiniasklaidos (kaip nurodyta, Pareiškėjas yra savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas ir interneto svetainės www.radviliskiokrastas.lt valdytojas) persekiojimas už Radviliškio rajono savivaldybės tarybos daugumos, mero ir administracijos kritiką. Tokie Trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai neatitinka LR visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 9 straipsnio nuostatos, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą; Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Trečiojo suinteresuoto asmens, Radviliškio rajono savivaldybės mero ir / ar savivaldybės administracijos vykdomas savaitraščio „Radviliškio kraštas“ ir interneto svetainės www.radviliskiokrastas.lt persekiojimas už kritiką yra akivaizdus iš to, kad Komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, Vyriausioji rinkimų komisija ir kiti subjektai kiekvieną mėnesį gauna vidutiniškai po kelis Trečiojo suinteresuoto asmens ir / ar Radviliškio rajono savivaldybės mero bei kitų susijusių asmenų skundus (pvz., Komisijos sprendimai pagal skundus prieš Pareiškėją sudaro pusę visų Komisijos sprendimų). Skundžiama praktiškai viskas, kas publikuojama savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ ir / ar interneto svetainėje www.radviliskiokrastas.lt ir kas susiję su Radviliškio rajono savivaldybės tarybos dauguma, meru ir administracija, net jeigu, kaip šiuo atveju, priimti tarybos sprendimai giriami, o ne kritikuojami. Sprendimas naikintinas jau vien dėl to, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamas subjektas, galėjęs inicijuoti galimo Kodekso pažeidimo tyrimo procedūrą Komisijoje. VIĮ 46¹straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys. Taigi Komisija gali pradėti galimo Kodekso pažeidimo tyrimo procedūrą ne pagal bet kurio asmens skundą (pareiškimą), bet pagal „suinteresuoto asmens“ skundą (pareiškimą). Tai expressis verbis nustatyta VIĮ 46¹ straipsnio 4 dalyje, kur nurodyta, kad į Komisiją gali kreiptis „visi suinteresuoti asmenys“, o ne „visi asmenys“; bet kas; kas tik nori“ ar pan. Taigi Trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo nurodyti ir pagrįsti bent minimalų teisinį suinteresuotumą, tačiau savo suinteresuotumo nepagrindė. Žodis suinteresuoti reiškia: sukelti interesą, žodis suinteresuotumas suprantamas kaip: turėjimas intereso (DLKŽ, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, 754 psl.). Žodis interesas suprantamas kaip: svarbus, rūpimas dalykas; reikalas, nauda (ibidem, 214 psl.). Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra subjektas, turintis interesą, t. y. jis nėra asmuo, pagal kurio skundą (pareiškimą) galėtų būti pradėta galimo Kodekso pažeidimo tyrimo procedūra, ką patvirtina Publikacijos turinys, Sprendimo turinys, Trečiojo suinteresuoto asmens skundo turinys ir kita medžiaga. Publikacijoje aprašytas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. T-248 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės 2024 metų biudžeto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-248) dalies, kurioje patvirtintas Radviliškio rajono savivaldybės 2024 m. biudžetas. Reikšminga, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo Publikacijoje (ir informaciniame pranešime) nėra minimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Trečiasis suinteresuotas asmuo pagal viešai skelbiamus duomenis, yra Radviliškio rajono savivaldybės mero patarėjas, t. y. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra savivaldybės darbuotojas, veikiantis pareiginės instrukcijos ribose. Pagal viešai skelbiamą Trečiojo suinteresuoto asmens pareigybės aprašymą į Trečiojo suinteresuoto asmens pareigas neįeina Radviliškio rajono savivaldybės atstovavimas santykiuose su Komisija ar kitomis institucijomis ir / ar pareigūnais. Taigi Trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo Radviliškio rajono savivaldybės atstovas ex officio. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nėra Radviliškio rajono savivaldybės atstovas pagal pavedimą (įgaliojimą, pavedimo sutartį ar pan.), nes tokių duomenų Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens skundas neatitinka Komisijos darbo reglamento 19.5 p., kur nustatyta, kad prie skundo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo reikalavimus ir (ar) pretenzijas. Nors Trečiasis suinteresuotas asmuo skunde nurodė, esą jis yra Informacinio pranešimo, kuris esąs „originali mano parašyta publikacija“ autorius, o Publikacijoje buvo pakeistas Informacinio pranešimo pavadinimas ir iš dalies turinys, kas galėtų būti suprantama, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo skundėsi tariamu jo, kaip Informacinio pranešimo autoriaus, teisių pažeidimu, tokie Trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Visų pirma, LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Įprastas būdas žurnalistikoje yra nurodyti publikacijos autorių arba pradžioje, arba pabaigoje. Tačiau Trečiasis suinteresuotas asmuo niekur nėra nurodytas, kad jis yra Informacinio pranešimo autorius, todėl jokia Trečiojo suinteresuoto asmens „autorystės prezumpcija“ negali būti taikoma. Be to, Informacinis pranešimas nėra autorių teisių objektas. Tai yra Radviliškio rajono savivaldybės informacinis pranešimas, o ATGTĮ 5 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad autorių teisių objektais nelaikomi įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius. Dar daugiau, Komisija nėra subjektas, kuris gina tarptautinės ir nacionalinės teisės normose numatytas autorių teises, gretutines teises, sui generis teises ir kt. Todėl net jeigu Trečiasis suinteresuotas asmuo teigtų, kad Informacinis pranešimas yra autorių teisių objektas, o jis yra Informacinio pranešimo quasi autorius, jo hipotetiškai pažeistos teisės turėtų būti ginamos ATGTĮ VI skyriuje „Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių gynimas“ nustatyta tvarka, o ne VIĮ 46¹ straipsnyje nustatyta tvarka, nes ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 1 –8 punktuose nustatyta, kad autorių teisių <...> subjektai, gindami savo teises <...> įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą <...>. Kadangi Sprendimo preambulėje expressis verbis nurodyta, kad Komisija: „išnagrinėjo Radviliškio rajono savivaldybės mero patarėjo L. G. <...> skundą“, tai patvirtina, kad Sprendimas buvo priimtas ne Komisijos iniciatyva, bet išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens skundą. Tokiu atveju Trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo pagrįsti savo suinteresuotumą teikti skundą, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens skunde buvo skundžiamasi, kad Publikacijoje nėra dalies Informacinio pranešimo teksto, taip pat skundžiamasi, kad Publikacijoje yra tekstas, kurio nebuvo Informaciniame pranešime. Tačiau Publikacija nėra Informacinio pranešimo spaudai atkartojimas. Nors Publikacijoje buvo iš dalies remiamasi Informaciniu pranešimu spaudai, tačiau tai expressis verbis nurodyta Publikacijos pabaigoje: „Paruošta pagal Radviliškio rajono savivaldybės administracijos informaciją“. Taigi Pareiškėjas ne tik nepažeidė autorių teisių (kaip jau nurodyta, Informacinis pranešimas nėra autorinis kūrinys, be to, Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad jis yra Informacinio pranešimo autorius), bet ir nepažeidė profesinės ir kitokios etikos, nurodė panaudotos informacijos šaltinį – Radviliškio rajono savivaldybės administraciją ir kt. Tai reiškia, kad Pareiškėja nepažeidė Trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų, kadangi Informacinis pranešimas nėra autorių teisių objektas. Atitinkamai Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra autorius, todėl jo, kaip autoriaus, teisės negalėjo būti pažeistos, nes negalima pažeisti to, kas neegzistuoja. Kad Informacinis pranešimas nėra autorių teisių objektas, o Trečiasis suinteresuotas asmuo nėra jo autorius, patvirtina ir tai, kad po Informaciniu pranešimu yra įrašai „Radviliškio rajono savivaldybės administracijos informacija“ ir: „pranešimą paskelbė: Radviliškio rajono savivaldybės administracija“. Atkreiptinas dėmesys, kad kontaktiniu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos asmeniu Informacinio pranešimo kontekste nurodoma Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė L. S., o ne Trečiasis suinteresuotas asmuo. Taigi ne tik niekur nėra nurodyta, kad Informacinio pranešimo autorius yra Trečiasis suinteresuotas asmuo, bet kontaktiniu Radviliškio rajono savivaldybės administracijos asmeniu nurodomas kitas asmuo. Tai reiškia, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamas pareiškėjas, kuris būtų turėjęs teisę kreiptis į Komisiją dėl galimo Kodekso pažeidimo. Sprendimas naikintinas ir dėl to, kad jį priėmė šališkas organas – Komisija. Kad Komisija yra šališka, a priori neigiamai nusiteikusi Pareiškėjo atžvilgiu, patvirtina objektyviai egzistuojančios aplinkybės. Komisija 2024 m. vasario 9 d. paskelbė viešą pareiškimą „Komisija ragina politikus, valdančius žiniasklaidos priemones, nenaudoti jų politinėse kovose su oponentais“, kuriame minimas savaitraštis „Radviliškio kraštas“ ir kuriame neteisingai nurodoma, esą laikraščio leidėjas yra Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys (savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas yra juridinis asmuo – Pareiškėjas). Viešame Komisijos pareiškime minimas asmuo, kuris yra Pareiškėjo direktorius, kritikuojamas dėl, kaip rašo Komisija, nuolatinio priekabių ieškojimo, netikslios, nepatikrintos informacijos skleidimo ir kt. Pareiškime nurodoma, kad komisija netoleruoja, kai laikraštyje nuolat pabrėžiamas teigiamas laikraščio savininko politinis vaidmuo savivaldybėje priešinant su kitais vietos politikais ir kt. Taigi aiškus Komisijos šališkas ir neigiamas nusiteikimas Pareiškėjo ir Pareiškėjo direktoriaus atžvilgiu. Komisijos šališkumą parodo ir tai, kad Sprendimo 2 p. buvo nurodyta, kad Komisija nusprendė kreiptis Raštu į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą ir atkreipti jos dėmesį, jog politinių oponentų tarpusavio kovos neturėtų būti sprendžiamos žiniasklaidos pagalba, kaip ir Komisija neturėtų būti į šias kovas įtraukiama. Tačiau iki šiol (iki skundo rengimo pabaigos) nėra duomenų, kad toks kreipimasis būtų priimtas, o jeigu buvo priimtas, tai kad jis būtų viešai paskalbtas, pavyzdžiui, taip, kaip buvo viešai paskelbtas 2024 m. vasario 9 d. viešas pareiškimas, kuriame buvo viešai išbarti Pareiškėjas ir Pareiškėjo direktorius. Komisijos šališkumo kontekste pažymėtina, kad Komisijai skelbiant 2024 m. vasario 9 d. pareiškimą, 2024 m. buvo priimtas tik vienas Komisijos 2024 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 02/24 dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 7-13 d. d. Nr. 36 (466) publikacijos „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai“, kurioje primenama ankstesnė publikacija (savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugpjūčio 24 – 30 d. d. Nr. 34 (464) publikacija „Meras alkoholį perka už mokesčių mokėtojų pinigus“), kuri nebuvo skundžiama Komisijai ir kurioje aprašyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotoja darbo metu parduotuvėje „Vynoteka“ pirko didelį kiekį alkoholio. Tokia informacija atitiko tikrovę ir buvo aprašyta ne tik savaitraštyje „Radviliškio kraštas“, bet ir aprašyta socialiniame tinkle Facebook. Tokioje publikacijoje įžiūrėti nepagrįstą kritiką, juo labiau priekabių ieškojimą, taip pat teigiamą laikraščio savininko politinio vaidmens pabrėžimą nebuvo jokio pagrindo. Šiame kontekste pastebėtina, kad Radviliškio rajono savivaldybės meras K. R. dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 7-13 d. d. Nr. 36 (466) publikacijos „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai“ skundėsi ne tik Komisijai, bet ir Žurnalistų etikos inspektoriui, tačiau inspektorius 2024 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. SPR-83 „Dėl publikacijoje „Pirmieji valdančiųjų „didieji“ darbai“ („Radviliškio kraštas“, 2023 m. rugsėjo 7-13 d., Nr. 36 (466)“ paskelbtos informacijos“ mero K. R. skundą pripažino nepagrįstu. Kad Komisija yra šališka, patvirtina ir tokia aplinkybė – Sprendimas pagal eiliškumą yra iš viso šeštasis 2024 m. priimtas Komisijos sprendimas (Nr. 06/24). Lygiai pusė 2024 m. priimtų sprendimų buvo priimti dėl Pareiškėjo ir visi jie buvo priimti Pareiškėjo nenaudai. Komisijos 2024 m. sausio 30 d. sprendime Nr. 02/24, priimtame tenkinat Radviliškio rajono savivaldybės mero K. R. skundą, konstatuotas Kodekso 3, 20 ir 53 straipsnių pažeidimas, Komisijos 2024 m. vasario 27 d. sprendime Nr. 04/24, priimtame tenkinat šios bylos Trečiojo suinteresuoto asmens skundą, konstatuotas Kodekso 3 ir 49 straipsnių pažeidimas. Taigi net pusė Komisijos veiklos sudaro skundų prieš Pareiškėją nagrinėjimas ir jų tenkinimas (tenkinama 100 proc. skundų). Sprendimas naikintinas ir dėl to, kad buvo pažeista Pareiškėjo teisė būti išklausytam, kadangi Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė vienokį skundą ir nurodė vienokius tariamus Kodekso pažeidimus, Pareiškėjas dėl tokio skundo pateikė paaiškinimus, tačiau Komisija nustatė kitokius pažeidimus ir kitokią tariamų pažeidimų sudėtį. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pripažinti, kad Pareiškėjas pažeidė Kodekso 7 straipsnio ir 53 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas dėl tokio skundo Komisijai pateikė paaiškinimus. Komisija pripažino, esą buvo pažeistas Kodekso 53 straipsnis ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad: žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti. Nors iš pirmo žvilgsnio čia galima ir neįžiūrėti galimo Pareiškėjo teisės būti išklausytai pažeidimo, kadangi Trečiasis asmuo kaip galimai pažeistus buvo nurodęs du Kodekso straipsnius - 7 straipsnį ir 53 straipsnį – o Komisija pripažino, esą Pareiškėjas pažeidė tik dalį 53 straipsnio, iš tikrųjų Pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo pažeista. Šiame kontekste reikšmingas ne Kodekso straipsnio numeris, bet ir galimo pažeidimo sudėtis. Trečiasis suinteresuotas nurodė tokią galimo Kodekso 7 straipsnio pažeidimo sudėtį: „<...> „Radviliškio kraštas“ skelbdamas informaciją prasilenkė su žurnalistine etika, selektyviai skleisdamas tendencingą, melagingą informaciją ir naudodamasis savo valdoma ir redaguojama informavimo priemone, siekdamas asmeninės naudos sau pačiam – manipuliatyviai kurdamas teigiamą savo kaip politiko įvaizdį ir tyčia bei sąmoningai stengdamasis iš viešumos eliminuoti savo politinius oponentus“. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė tokią galimo 53 straipsnio pažeidimo sudėtį: „<...> būdamas Lietuvos regionų partijos nariu, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu G. L. yra politikas ir aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, o būdamas laikraščio redaktoriumi, atsakingu asmeniu už jo vadovaujamo laikraščio turinį, grubiai pažeidžia <...> kodekso 53 str. nuostatas“. Tokia Trečiojo suinteresuoto asmens skundo formuluotė pagal prasmę atitiktų Kodekso 23 straipsnio antrąjį sakinį, kur nustatyta, kad: žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Tačiau Trečiasis suinteresuotas asmuo galimo Kodekso 23 straipsnio pažeidimo nenurodė. Komisija taip pat nekonstatavo galimo Kodekso 23 straipsnio antrojo sakinio pažeidimo. Komisija, nors ir pripažino, esą Pareiškėjas pažeidė Kodekso 53 straipsnį, tačiau pažeidimo sudėtimi nurodė kitas aplinkybes, nei buvo nurodęs Trečiasis suinteresuotas asmuo. Sprendime inter alia nurodoma, kad: Publikacija buvo paskelbta G. L. valdomoje visuomenės informavimo priemonėje, todėl Komisija sutinka su pareiškėjo nuomone, jog Publikacijoje buvo sąmoningai siekiama naudos G. L. ir tikslingai kuriamas jo teigiamas, kaip politiko, įvaizdis“. Taigi susidarė situacija, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė skundą, kuriame nurodė vienokius galimus Kodekso pažeidimus ir vienokią galimų pažeidimų sudėtį, Pareiškėjas dėl tokio Trečiojo suinteresuoto asmens skundo pateikė paaiškinimus, dėl Kodekso 53 straipsnio (ne)pažeidimo pasisakydamas paaiškinimų 23 – 25 punktuose, tačiau Komisija nurodyto galimo Kodekso 7 straipsnio pažeidimo sudėtį priskyrė tariamam Kodekso 53 straipsnio pažeidimui. Tai reiškia, kad Trečiasis suinteresuotas asmuo rašė vienokį skundą ir nurodė vienokius tariamus Kodekso pažeidimus, Pareiškėjas dėl tokio skundo pateikė paaiškinimus, tačiau Komisija nustatė kitokius pažeidimus ir kitokią pažeidimų sudėtį. Pareiškėjui tai buvo siurprizas, apie kurį ji sužinojo tik iš Sprendimo, t. y. apie pakeistą kaltinimą Pareiškėjas sužinojo post factum iš baigiamojo Komisijos dokumento. Savaime suprantama, kad tokioje situacijoje Pareiškėjas neturėjo galimybės pasisakyti dėl galimo Trečiojo suinteresuoto asmens nurodyto Kodekso 53 straipsnio pažeidimo, kuris Komisijos buvo priskirtas galimam Kodekso 7 straipsnio pažeidimui. Šiuo atveju Pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo pažeista, kadangi Pareiškėjas neturėjo veiksmingos galimybės pasisakyti dėl reiškiamų kaltinimų, o tai yra savarankiška vada naikinti Sprendimą. Tai, kad Pareiškėjas turi galimybę pateikti skundą administraciniam teismui, nėra tinkamas teisės būti išklausytai įgyvendinimas. Kodekso 53 straipsnyje nustatyta, kad: žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti. Komisija savo sprendimą pripažinti, esą Pareiškėjas pažeidė Kodekso 53 straipsnį, t. y. kad naudojo savaitraštį „Radviliškio kraštas“: (i) savo privatiems reikalams spręsti bei (ii) asmeninėms sąskaitoms suvesti, motyvavo tuo, kad (kalba netaisyta – V. B.): „Publikacija buvo parengta Pranešimo pagrindu, tačiau joje buvo pakeisti akcentai: vietoje Pranešime buvusių sakinių, kuriuose minimas Radviliškio rajono savivaldybės meras arba cituojama jo tiesioginė kalba, Publikacijos tekste ir pavadinime atsirado nauji intarpai, kuriuose minimas G. L., tokiu būdu manipuliatyviai sudarant skaitytojams įspūdį, kad jis buvo vienintelis pasiūlymo padidinti išmoką vaikams autorius. Šį įspūdį, Komisijos nuomone, taip pat sustiprino tai, jog Publikacijoje buvo nurodyta, kad ji parengta oficialios savivaldybės administracijos pagrindu. VIRSIS duomenimis, G. L. yra Redakcijos vadovas bei jos savininkės UAB „Ligelitas“ vadovas ir akcininkas, o iki 2024 m. kovo 1 d. jis buvo ir vienintelis už laikraščio „Radviliškio kraštas“ turinį atsakingas asmuo. Kitaip tariant, G. L. yra asmuo, kuris ne tik gali būti laikomas šio laikraščio savininku, bet ir gali duoti privalomus nurodymus visiems „Radviliškio krašto“ redakcijos darbuotojams ir bent iki 2024 m. kovo 1 d. galėjo vienasmeniškai spręsti dėl šio laikraščio turinio, t. y. galėjo būti laikomas viešosios informacijos rengėju. Publikacija buvo paskelbta G. L. valdomoje visuomenės informavimo priemonėje, todėl Komisija sutinka su pareiškėjo nuomone, jog Publikacijoje buvo sąmoningai siekiama naudos G. L. ir tikslingai kuriamas jo teigiamas, kaip politiko, įvaizdis. Todėl darytina išvada, jog Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 53 straipsnio reikalavimai“. Tokia Komisijos išvada nepagrįsta. Visų pirma neaišku, kuo, Komisijos nuomone, pasireiškė Kodekso 53 straipsnio pažeidimas. Kodekso 53 straipsnio pažeidimas gali būti dvejopas: žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai: (i) naudoja visuomenės informavimo priemones savo privatiems reikalams spręsti; (ii) naudoja visuomenės informavimo priemones asmeninėms sąskaitoms suvesti. Tačiau nei vieno iš šių pažeidimų Komisija nekonstatavo, t. y. Komisijos Sprendime kaip Kodekso 53 straipsnio pažeidimas nurodomi veiksmai neatitinka Kodekso 53 straipsnio turinio. Sprendime tik sutrumpintai pakartoti Trečiojo suinteresuoto asmens skundo motyvai, net nekreipiant dėmesio, kad šio skundo motyvai neatitinka objektyvios realybės, netgi prima facie įrodymų ir pan. Sprendimo motyvuojamoje dalyje rašoma, kad: „Publikacijos tekste ir pavadinime atsirado nauji intarpai,<...>tokiu būdu manipuliatyviai sudarant skaitytojams įspūdį, kad jis buvo vienintelis pasiūlymo padidinti išmoką vaikams autorius. Šį įspūdį, Komisijos nuomone, taip pat sustiprino tai <...>“.Taigi pagal šią Sprendimo dalį darytina prielaida, kad Kodekso 53 straipsnio pažeidimo sudėtį sudarė Komisijai susidaręs įspūdis, nes nors vienoje vietoje Sprendime rašoma, kad „sudarant skaitytojams įspūdį“, tačiau jokių duomenų (apklausų ar pan.) apie tai, kokį įspūdį apie Publikaciją susidarė skaitytojai, Komisija nepateikia, nenurodo šaltinių, kur tokie įspūdžiai buvo fiksuoti ir / ar deklaruoti ar pan. Be to, kitoje vietoje konkrečiai nurodoma: Šį įspūdį, Komisijos nuomone <...>“. Taigi pati Komisija bando savo subjektyvius įspūdžius ir išankstinį šališkumą manipuliatyviai pridengti tariamais „skaitytojais“, kurių nuomonės niekas nepaklausė. Toliau šioje Sprendimo motyvuojamosios dalies pastraipoje konstatuojama, kad: „Publikacijoje buvo paskleista netiksli ir neteisinga informacija“. Tačiau įspūdis ir informacija yra skirtingi dalykai, todėl nebeaišku, kuo pasireiškė tariamas Kodekso 53 straipsnio pažeidimas: ar Komisijai padarytais negerais įspūdžiais, ar netikslios ir / ar neteisingos informacijos skleidimu. Žodis įspūdis suprantamas kaip: stiprus jausmų ar minčių paveikimas (DLKŽ, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, 222 psl.). Žodis informacija suprantamas kaip: žinios, paaiškinimai; specialiai kaupiamos, laikomos ir perduodamos žinios (ibidem, 213 psl.). Taigi jeigu Komisijai susidarė tam tikras įspūdis, t. y. jeigu buvo stipriai paveikti Komisijos narių jausmai ir mintys, tai nereiškia, kad Pareiškėjas pažeidė Kodekso 53 str., t. y. kad panaudojo laikraštį „Radviliškio kraštas“ savo privatiems reikalams spręsti ir / ar asmeninėms sąskaitoms suvesti. Pareiškėjas privačių reikalų nesprendė ir / ar asmeninių sąskaitų nesuvedinėjo. Žodis privatus suprantamas kaip: priklausantis atskiram asmeniui, nuosavas; netarnybinis, neoficialus (ibidem, 621 psl.). Frazeologizmas suvesti sąskaitas reikalauja kito asmens, su kuriuo suvedamos sąskaitos (su Dievu, su oponentu ir kt.). Sprendime neatskleidžiama, kokius, Komisijos nuomone, privačius reikalus sprendė ir / ar asmenines sąskaitas suvedė Pareiškėjas. Bet kuriuo atveju Pareiškėjas, aprašydamas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. T-248 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės 2024 metų biudžeto patvirtinimo“, Publikacijoje paskelbė teisingą, tikslią ir nešališką informaciją. Publikacijoje aprašytas įvykis iš tikrųjų įvyko. Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2024 m. vasario 1 d. vienbalsiai priėmė sprendimą Nr. T-248 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės 2024 metų biudžeto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-248), kuriuo nuspręsta patvirtinti Radviliškio rajono savivaldybės biudžetą, kurį patvirtinus vaiko gimimo pašalpa padidėjo iki 1000 Eur. Ši informacija yra teisinga, tiksli ir nešališka, t. y. tai tokia informacija atitinka tikrovę. Trečiojo suinteresuoto asmens skunde buvo skundžiamasi, esą Publikacijoje informacija skelbiama neetiškais būdais, manipuliatyviai ir kt., tačiau tokie teiginiai neturi jokio pagrindo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui netiko Publikacijos pavadinimas „G. L. siūlymas kiekvienam Radviliškio rajone gimusiam vaikui tūkstančio eurų išmoka – patvirtintas“. Skunde nurodoma, kad Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektą (turimas galvoje Sprendimas Nr. T-248) nurodoma, kad šio sprendimo iniciatorius buvo meras K. R., o projektą parengė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotoja L. B.. Pažymėtina, kad Publikacijoje nebuvo rašoma, kad G. L. teikė Sprendimo Nr. R-248 (ar Radviliškio rajono savivaldybės 2024 m. biudžetą). Publikacijos pavadinimas prasideda žodžiais „G. L. siūlymas <...>. Toliau Publikacijoje taip pat nerašoma, kad G. L. būtų teikęs Sprendimo Nr. T-248 projektą ar pan. (Publikacijoje rašoma: „Šį pasiūlymą teikė Lietuvos regionų frakcijos seniūnas, Tarybos narys G. L.<...>; po posėdžio Tarybos narys G. L. neslėpė džiugesio, kad kelerius metus iš eilės teiktas jo siūlymas <...> pagaliau patvirtintas). Taigi Trečiasis suinteresuotas asmuo savo skundą motyvavo išgalvotu tekstu, kurio nėra Publikacijoje, po to tą išgalvotą tekstą „negailestingai“ sukritikavo, o Komisiją tokius Trečiojo suinteresuoto asmens išgalvojimus patvirtino. Pažymėtina, kad Publikacijoje taip pat nėra rašoma, kad vienintelis G. L. siūlė vaiko gimimo pašalpą padidinti iki 1000 Eur ar kad jis vienintelis balsavo už Sprendimą Nr. T-248 ar pan. Publikacijos paantraštėje nurodyta, kad: „Radviliškio rajono savivaldybės politikai vasario 1 dieną vykusiame Tarybos posėdyje vienbalsiai patvirtino rekordinio dydžio 2024 metų Savivaldybės biudžetą <...>, o toliau rašoma, kad: „Skirstydami biudžeto lėšas, į sprendimo projektą rajono politikai įtraukė ir didesnes išmokas gimus vaikui <...>“. Todėl nepagrįsti Trečiojo suinteresuoto asmens skundo teiginiai, esą G. L. „sau prisiskyrė nebūtus nuopelnus“ ar pan. Meras K. R. savivaldybės biudžeto projektą teikė ex officio (LR vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad meras sudaro ir teikia savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą, biudžeto tikslinimą ir savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį), o už tarybos sprendimo priėmimą balsavo tik savivaldybės tarybos nariai. Trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, kad savivaldybės tarybos narys G. L., daug metų teikęs siūlymus vaiko gimimo pašalpą padidinti iki 1000 Eur, yra su tuo niekaip nesusijęs (ir Informaciniame pranešime savivaldybės meras K. R. už tokio sprendimo priėmimą dėkojo tik „valdančiosios koalicijos parneriams“, nors už Sprendimą Nr. T-248 balsavo visi posėdyje dalyvavę pozicijai ir opozicijai priklausantys tarybos nariai, tame tarpe ir G. L.), ir jiems pritarianti Komisijos išvada yra nepagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pats Sprendimas Nr. T-248 yra itin abstraktus ir lakoniškas, o nei Sprendime Nr. T-248, nei jo prieduose nėra expressis verbis nurodyta, kad vaiko gimimo pašalpa didinama iki 1000 Eur, apsiribojant apibendrintais įrašais, kiek vienai ar kitai programai skiriama lėšų. Faktinė aplinkybė, kad Pareiškėjo direktorius G. L., būdamas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu, jau daug metų permanentiškai siūlydavo vaiko gimimo pašalpą padidinti iki 1000 Eur, visiškai atitinka tikrovę, t. y. tai yra objektyviai egzistuojanti faktinė aplinkybė. Visų pirma, pats Trečiasis suinteresuotas asmuo skunde minėjo G. L. 2024 m. sausio 20 d. raštą, kuris esą buvo pateiktas pavėluotai (beje, G. L. siūlymas teiktas 2024 m. sausio 20 d., tarybos sekretoriaus K. D. atsakymas teiktas 2024 m. sausio 31 d., t. y. dar nepatvirtinus savivaldybės 2024 m. biudžeto, o Sprendimas Nr. T-248 priimtas 2024 m. vasario 1 d.). G. L. 2024 m. sausio 24 d. siūlymas minimas ir Publikacijoje. Reikšminga, kad G. L. 2024 m. sausio 20 d. raštas nebuvo pirmasis jo siūlymas vaiko gimimo pašalpą padidinti iki 1000 Eur. Tokius siūlymus G. L. teikė 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. 2021 m. lapkričio 10 d. G. L. teikė siūlymą padidinti išmoką gimus vaikui, tačiau jo siūlymas nebuvo svarstomas. 2022 m. vasario 10 d. G. L. teikė siūlymą, adresuotą Radviliškio rajono savivaldybės tarybai, tuometiniam merui V. S. ir kt.: „2. Kiekvienam gimusiam radviliškiečiui, kurių tėvai yra Radviliškio rajono gyventojai ne trumpiau nei vienerius metus, skirti vienkartinę 1000 – 3000 eurų išmoką. Tai paskatintų tapti ir išlikti Radviliškio rajono gyventoju. Mano pateiktas siūlymas 2021 m. lapkričio 10 dieną (atsakymas lig šiol negautas)“. 2022 m. spalio 4 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos darbuotoja R. B. el. paštu atsakė G. L., kad: „2022-01-20 tarybos posėdžio pabaigoje meras trumpai atsakė į paklausimus dėl gimusio radviliškiečio bei atvykusių ar grįžtančių jaunų šeimų gyventi Radviliškyje parėmimo“. <..> „Kalbant apie 2022-02-10 gautus paklausimus, informuojame, kad į G. L. paklausimus buvo atsakyta el. paštu 2022-02-21“. Prie šio el. paštu siųsto laiško pridėtas G. L. 2022 m. vasario 10 d. pasiūlymas, kuriame pateikti atsakymai į kai kuriuos siūlymus (tekstas žalia ir mėlyna spalva), tačiau į siūlymą vaiko gimimo pašalpą padidinti iki 1000 – 3000 Eur nebuvo atsakyta. 2023 m. sausio 20 d. G. L. vėl teikė siūlymą, adresuotą Radviliškio rajono savivaldybės tarybai, tuometiniam merui V. S. ir kt.: „2. Kiekvienam gimusiam radviliškiečiui, kurių tėvai yra Radviliškio rajono gyventojai ne trumpiau nei vienerius metus, skirti vienkartinę 1000 – 3000 eurų išmoką. Tai paskatintų tapti ir išlikti Radviliškio rajono gyventoju. Mano pateiktas siūlymas 2021m. lapkričio 10 dieną (atsakymas lig šiol negautas)“. Po priesaikos 2023 m. balandžio 26 d. pradėjus veikti naujos sudėties Radviliškio rajono savivaldybės tarybai, į kurią G. L. taip pat buvo išrinktas, G. L. vėl pateikė siūlymą vaiko gimimo pašalpą padidinti iki 1000 Eur. Taigi Publikacijoje pateikta informacija apie tai, kad G. L., būdamas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu, daug metų permanentiškai siūlydavo vaiko gimimo pašalpą padidinti iki 1000 Eur, atitiko tikrovę, t. y. tai yra objektyvi informacija, todėl nebuvo jokio racionalaus pagrindo konstatuoti Kodekso 53 straipsnio ar kito straipsnio (straipsnių) pažeidimo. Pažymėtina, kad Komisijos tyrimas nebuvo išsamus, kadangi Komisijai buvo pateikti G. L. 2022 m. ir 2023 m. siūlymai Radviliškio rajono savivaldybės merui ir tarybai vaiko gimimo pašalpą padidinti iki 1000 Eur, taip pat 2022 m. spalio 4 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atsakymas G. L. (2020 m. ir 2021 m. siūlymai neišliko pasikeitus laikmenoms, tačiau G. L. 2021 m. lapkričio 10 d. siūlymas minimas 2022 m. vasario 10 d. siūlyme), tačiau Komisija dėl to nepasisakė, apsiribodama sutrumpintu Trečiojo suinteresuoto asmens skundo argumentų pakartojimu. Sprendime nepagrįstai kartojamas Trečiojo suinteresuoto asmens skundo tekstas, esą G. L. gali būti laikomas savaitraščio „Radviliškio kraštas“ savininku, esą gali duoti privalomus nurodymus visiems „Radviliškio kraštas“ redakcijos darbuotojams, vienasmeniškai spręsti dėl savaitraščio turinio ir pan. VIĮ 2 straipsnio 77 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas ir viešosios informacijos rengėjas Pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo – viešoji įstaiga, daugiausia užsiimanti labdaros ir paramos teikimu (ką suponuoja ir pats Pareiškėjo pavadinimas), todėl savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ jokių privačių reikalų nesprendžia ir negali spręsti. Pareiškėjas taip pat nesuvedinėja ir negali suvedinėti jokių asmeninių sąskaitų, kadangi, kaip jau nurodyta, Pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo. Pažymėtina, kad Publikacijoje buvo rašoma apie viešojo intereso reikalus, ypač svarbius jaunoms šeimoms – apie vaiko gimimo pašalpos padidinimą iki 1000 Eur. G. L. yra Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, tačiau jis nėra nei žurnalistas, nei savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorius. Įrašas VIRSIS iki 2024 m. kovo 1 d., kad G. L. buvo „už turinį atsakingas asmuo“ nėra tolygu savaitraščio redaktoriui, t. y. už turinį atsakingas asmuo gali būti redaktoriumi (nuo 2024 m. kovo 1 d. „už turinį atsakingas asmuo“ G. V. yra ir savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorė), tačiau gali juo ir nebūti (G. L. nebuvo savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktoriumi). G. L. yra ne redakcijos ir žurnalistų „viršininkas“, bet viešojo juridinio asmens – Pareiškėjo vadovas – direktorius. Juridinio asmens vadovas – direktorius ir savaitraščio redaktorius (žurnalistas) yra skirtingi asmenys. Sprendime minima aplinkybė, kad G. L. yra UAB „Ligelitas“ vadovas, taip pat nereiškia, kad G. L. yra savaitraščio „Radviliškio kraštas“ savininkas, asmuo, galintis duoti privalomus nurodymus „Radviliškio kraštas“ redakcijos darbuotojams, vienasmeniškai spręsti dėl savaitraščio turinio ir pan. UAB „Ligelitas“ yra privatus juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė, o G. L. yra UAB „Ligelitas“ vadovas – direktorius ir akcininkas. UAB „Ligelitas“ yra Pareiškėjo - viešosios įstaigos – dalininkė, o ne laikraščio „Radviliškio kraštas“ redakcijos savininkė, kaip nepagrįstai nurodyta Sprendime. Kadangi Pareiškėjas nepažeidė Kodekso 53 straipsnio ar kitų Kodekso straipsnių, taip pat kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės normų, Sprendimas naikintinas.