- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2-4525-887/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01508-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- "Lankava"
- Atsakovas
- "Inno Lietuva"
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lankava“ ieškinį atsakovei UAB „Inno Lietuva“ dėl skolos, delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 30 829,03 Eur skolą, 4 184,51 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo eisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 750,00 Eur žyminį mokestį, 1 936,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. atsisakė ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur skolos ir priteisimo ir prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys 2018 m. liepos 18 sudarė Sutartį Nr. 18/256 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo prekes pateikti, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir nustatyta tvarka atsiskaityti. Ieškovė pagal Sutartį pardavė atsakovei prekių už 30 829,03 Eur. Ieškovė, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. kovo 17 d., pateikė atsakovei apmokėjimui 14 (keturiolika) ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė skolos nesumokėjo ir liko skolinga 30 829,03 Eur. Atsakovė nemokėjo pagal sąskaitas ir mokėjimo terminus, todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 5.1. papunkčiu, kuriame nustatyta, kad, neapmokėjus už prekes per nurodytą terminą, skaičiuojami 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, paskaičiavo 4 184,51 Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. birželio 26 d. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės šešių procentų dydžio metines palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atstovas advokatas I. B. teismo posėdyje atsisakė ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur priteisimo, kitoje dalyje ieškinį palaikė visiškai ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais. Atstovas nurodė, kad nėra pagrindo mažinti delspinigius, nes byloje nenustatyta aplinkybių, kad netesybos yra neprotingos ir akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į šalių sudarytos Sutarties pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, atsakovės elgesį bei prievolės sumą. Atsakovė be abstrakčių teiginių dėl aiškiai per didelio netesybų dydžio, nepateikė pagrįstų įrodymų bei nenurodė kitokių aplinkybių, patvirtinančių būtinybę nukrypti nuo Sutartyje įtvirtintos ginčo šalių valios. Prašo atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus atmesti, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Mano, kad šalių sutartas netesybų dydis visiškai atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia Sutarties šalių interesų pusiausvyros. Atstovas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti skolos mokėjimą, nes atsakovės nurodyta priežastis - pasaulinė COVID-19 pandemija nėra force majeure aplinkybės. Atsakovė savo finansinės padėties nepagrindė jokiais įrodymais. Sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros, todėl prašo jį atmesti. Atstovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su skolos dydžiu sutinka, tačiau prašo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, nes dėl iškilusių laikinų sunkumą, sumokėti skolos negali. Taip pat, kad atsakovės veiklą ir galimybes atsiskaityti itin paveikė pasaulinė COVID-19 pandemija. Dėl paskelbto karantino iš esmės sutriko atsakovės gamybos ciklas, per 2020 m. kovo-balandžio mėnesius susidarė dideli nuostoliai, sutriko pinigų srautai. Atsakovė įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VSDFV mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Taip pat atsakovė prašo nepriteisti 4 184,51 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų, nes skolos nesumokėjimą nulėmė nuo atsakovo valios nepriklausančios force majeure aplinkybės, t. y. COVID-19. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad sutinka sumokėti žyminį mokestį, paskaičiuotą už skolą, tačiau nesutinka mokėti išlaidas už advokato pagalbą, nes prašoma suma akivaizdžiai viršija nustatytus dydžius. Atsakovė pašo išdėstyti 30 829,03 Eur skolos mokėjimą 24 mėnesių terminui, atmesti reikalavimą priteisti 4 184,51 Eur delspinigius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, sumažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. liepos 18 d. sudarė Sutartį Nr. 18/256. Šalys susitarė, kad atsakovė apmoka ieškovei už pateiktas prekes ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prekių pateikimo datos 100 procentų vertės, konkretus mokėjimo terminas nustatomas PVM sąskaitoje faktūroje. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. kovo 17 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: Serija LAN Nr. 552941, Serija LAN Nr. 552958, Serija LAN Nr. 553698, Serija LAN Nr. 554759, Serija LAN Nr. 555722, Serija LAN Nr. 556098, Serija LAN Nr. 558007, Serija LAN Nr. 558008, Serija LAN Nr. 558395, Serija LAN Nr. 558778, Serija LAN Nr. 560652, Serija LAN Nr. 564685, Serija LAN Nr. 564807, Serija LAN Nr. 565850, 30 329,03 Eur sumai. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, UAB „Skolų valdymo partneris“ 2020 m. birželio 10 d. teikė atsakovei pranešimą DC-5382 dėl 30 829,03 Eur įsiskolinimo, 3 144,63 Eur delspinigių, 924,87 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Atsakovė prievolę apmokėti aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras įvykdė tik iš dalies, t. y. jau bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 500,00 Eur, likusi nesumokėta suma 30 329,03 Eur. Ieškovė Sutarties 5.1. papunkčio pagrindu paskaičiavo 0,2 procentų dydžio delspinigius iki 2020 m. birželio 26 d. - 4 184,51 Eur.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
Ieškovė teikė ieškinį dėl 30 829,03 Eur skolos ir 4 184,51 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur skolos priteisimo. Ieškovės teismui pateiktas ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur skolos priteisimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Ieškovei žinomos ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur skolos priteisimo atsisakymo pasekmės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinio dalies dėl 500,00 Eur skolos ir priteisimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė tvirtina, jog negali sumokėti skolos, nes atsakovės galimybes atsiskaityti su ieškove itin paveikė pasaulinė COVID-19 pandemija, dėl ko teismo sprendimo vykdymas turi būti išdėstytas. Atsakovė nesutinka mokėti 4 184,51 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų, nes mano, kad atsakovės neatsiskaitymas su ieškove yra laikytinas force majeure aplinkybe, todėl atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą.
Dėl skolos
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. kovo 17 d.: Serija LAN Nr. 552941, Serija LAN Nr. 552958, Serija LAN Nr. 553698, Serija LAN Nr. 554759, Serija LAN Nr. 555722, Serija LAN Nr. 556098, Serija LAN Nr. 558007, Serija LAN Nr. 558008, Serija LAN Nr. 558395, Serija LAN Nr. 558778, Serija LAN Nr. 560652, Serija LAN Nr. 564685, Serija LAN Nr. 564807, Serija LAN Nr. 565850 skolinga ieškovei 30 329,03 Eur. Atsakovė prekių pirkimo fakto, kainos ir skolos dydžio neginčija, taip pat neteikia duomenų apie skolos sumokėjimą, todėl, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl 30 329,03 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio1 dalis).
Dėl delspinigių dydžio
Byloje nėra ginčo, jog šalys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną.
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma, ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodytą netesybų sampratą netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taigi, įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Aiškindamas aptariamas nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį. Taip pat gali būti atsižvelgiama į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra verslininkai, delspinigių dydis nustatytas jų tarpusavio susitarimu, atsakovės įsiskolinimas atsirado jau 2019 m. gruodžio 5 d. ir vis augo, dalinis skolos apmokėjimas buvo atliktas tik vieną kartą ir jau esant ieškiniui teisme. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys yra verslininkai, skola negrąžinama pakankamai ilgą laiką, į prašomų priteisti delspinigių dydį, kuris yra pakankamai mažas lyginant su prašoma priteisti skola, neturi pagrindo spręsti, jog sutartos netesybos - 0,2 procentų delspinigiai yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas neprieštarauja pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (CK 1.5. straipsnis) ir yra adekvati sankcija atsakovės padarytam pažeidimui.
Dėl palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).
Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje pažymėta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019). Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui.
Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių kreditoriaus (ieškovės) kaltę, byloje nėra.
Taigi įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas netenkinimas pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, lemtų ieškovės interesų pažeidimą bei nepagrįstai palengvintų dėl šio reikalavimo kaltos atsakovės padėtį.
Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 34 513,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovė prašo išdėstyti 30 329,03 Eur skolą 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nurodė, kad, esant sunkiai įmonės finansinei būklei bei Lietuvoje paskelbus karantiną, sustojo atsakovės veikla, todėl jai sudėtinga sumokėti skolą.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą aktualūs ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.
Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu apribota atsakovės ūkinė – komercinė veikla. Tačiau nurodyta aplinkybė, taip pat tai, kad atsakovės įmonė įtraukta mokesčių mokėtojų, susidūrusių su neigiamu poveikiu dėl viruso COVID–19 plitimo, sąrašą ir atleista nuo VMI ir Sodros administruojamų mokesčių delspinigių, nepagrindžia atsakovės finansinės būklės. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgus į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas. Dėl COVID-19 paskelbus ekstremaliąją situaciją Lietuvoje, didelė dalis įmonių susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie, be abejonės, atsispindi to laikotarpio finansinėse atskaitomybėse. Pastebėtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių jos gautas pajamas, turimą turtą, lėšų apyvartą. Todėl teismas vertina, jog nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą – delspinigių bei procesinių palūkanų mokėjimo. Prašoma išdėstyti teismo skolos dalis susidarė pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovė turėjo apmokėti 2019 metais ir 2020 metų pradžioje, kai Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas. Nors atsakovė nurodė, dėl kokių galimų priežasčių laiku neįvykdė prievolės ieškovei, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, kad dėl finansinės būklės negali įvykdyti sprendimo iš karto. Nenustačius svarbių priežasčių ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ne tik ieškovės teisėtas interesas kuo greičiau atgauti skolą, bet ir teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).
Dėl bylinėjimo išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 741,57 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovė 2020 m. birželio 29 d. sumokėjo 750,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio dalies, todėl ieškovei grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, mokėtino už atsisakomą priteisti sumą 500,00 Eur, t. y. 8,43 Eur (500 x 3 proc. x 75 proc. x 75 proc.) (CPK 87 straipsnis).
Ieškovė patyrė 1 936,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovė nurodė, kad išlaidos yra per didelės, prašo jas mažinti.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šis procesinis sprendimas priimamas ieškovės naudai, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė patyrė šias išlaidas advokato paslaugoms apmokėti: 2020 m. birželio 29 d. sumokėjo 1 754,50 Eur už ieškinio parengimą ir bylos vedimą pirmos instancijos teisme, 2020 m. rugsėjo 9 d. – 181,50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje. Byloje pateikti šių išlaidų patyrimą pagrindžiantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros Nr. 02038 ir Nr. 02080, mokėjimo pavedimų nurodymai). Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 1 754,50 Eur už ieškinio pirmosios instancijos teismui parengimą sudaro apie pusę pagal Rekomendacijų 2, 7, 8.2 punktus apskaičiuotos rekomenduojamos priteisti už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį sumos (3 222,5 Eur). ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą teismo posėdyje – 181,50 Eur, taip pat neviršija pagal Rekomendacijų 2, 7, 8.16, 8.19 ir 9 punktus apskaičiuotos rekomenduojamos priteisti sumos. Abi nurodytos sumos nėra per didelės ar neproporcingos, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Priimti ieškovės UAB „Lankava“, į. k. 149728275, ieškinio dėl 500,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Inno Lietuva“, į. k. 302822780, atsisakymą.
Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-4525-887/2020 pagal ieškovės UAB „Lankava“ ieškinį atsakovei UAB „Inno Lietuva“ dalyje dėl 500,00 Eur skolos priteisimo.
Tenkinti visiškai ieškinį kitoje dalyje.
Priteisti iš atsakovės UAB „Inno Lietuva“, į. k. 302822780, 34 513,54 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 677,57 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Lankava“, į. k. 149728275.
Grąžinti ieškovei UAB „Lankava“, į. k. 149728275, 8,43 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 29 d., sumokėtą I. B. (duomenys neskelbtini)
Pavesti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.