- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 1-2259-917/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-09836-18-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini); gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. A. 2018 m. kovo 1 d. apie 02:35 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, viešbutyje (duomenys neskelbtini) esančiuose lošimo namuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,42 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prieš nukentėjusįjį M. M. panaudojo fizinį smurtą, t. y. priėjęs iš už nugaros vieną kartą rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido kairį skruostą, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimą kairio skruosto srityje bei kairės čiurnos sąnario raiščių patempimą, dėl kairės čiurnos raiščių patempimo nukentėjusiajam M. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis V. A. teisme apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, neginčija kaltinamojo akto ir parodė, kad viskas buvo taip, kad buvo, kaip nurodo prokurorė. Ikiteisminio tyrimo metu labiau prisiminė visas įvykio aplinkybes.
Teismas posėdžio metu, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., balsu perskaitė V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2018-02-28 dienos vakarą kartu su broliu T. A. nusprendė eiti į Kauno miesto centrą pasilinksminti. Su broliu susiskambino vakare, susitarė. Prieš tai, būdamas namuose jau buvau išgėręs apie 3 butelius alaus. Tada brolis atvyko pas jį į namus Taxi automobiliu, pasiėmė jį ir nuvyko į tiesiai į viešbutyje (duomenys neskelbtini) esančius lošimo namus (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini). Ten atvyko daugmaž apie vidurnaktį. Ten kartu su broliu vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė daugmaž 4-5 bokalus alaus, po to pradėjo lošti. Jokio įvykusio konflikto tarp jo ir apsaugos darbuotojų nepamena ir kad būtų jiems kažką sakęs, taip pat nepamena ir ar jie jį užkalbino ar jis juos, nepamena kodėl priėjo prie jų ir ar bei kodėl trenkė jam. Tyrėjui jam parodžius vaizdo įrašą paaiškino, kad vaizdo įraše yra tikrai jis, ir kodėl taip pasielgė paaiškinti tikrai negali. Vaizdo įraše mato, kad prie apsaugos darbuotojų priėjo be aiškios priežasties - taip sugalvojęs, tačiau paaiškinti kodėl tikrai negali ir nepamena. Mano, kad taip pasielgė dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio. Paskutinis dalykas ką pamena iš to vakaro yra tai, kad lošė prie vieno iš lošimo namuose esančių stalų. Vėliau atsimena tik tai, kad buvo sulaikytas, kad vyko kažkoks tai konfliktas, tačiau kaip ir minėjo apie tai paaiškinti beveik nieko negali, nes tikrai nepamena. Patį momentą, kai jį sulaikė policijos pareigūnai šiek tiek prisimena. Pamena, jog galvojo, kad jį sulaiko už tai kad yra girtas. Vėliau pareigūnai paaiškino, jog sulaikė už tai, kad trenkė apsaugos darbuotojui, tačiau to atsiminti negalėjo ir negali dabar. Kaip ir minėjo, tyrėjui jam parodžius vaizdo įrašą kaltu prisipažįsta visiškai, savo veiksmų paaiškinti negali, tačiau dėl jų labai gailisi. Pažada atsisakyti alkoholio, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, esant galimybei norėtų tyrimą baigti susitaikius su nukentėjusiuoju. Jam yra žinoma, kad nukentėjusysis M. M. byloje pareiškė civilį ieškinį 4000 eurų sumai, tačiau jam ieškinio suma yra per didelė, tokių pinigų jis neturiu ir negali nukentėjusiajam atlyginti žalos. Jis savanoriškai atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymosi išlaidas 127,52 Eur ir pateikė mokėjimo pavedimą ( 1 t.,b. l. 136-138, 142-146 ).
Papildomai teisme kaltinamasis paaiškino, kad galisi dėl įvykio, nukentėjusiojo M. M. atsiprašė ir sutarė su juo, kad atlygins padarytą žalą, t.y. 2500 eurų per 10 dienų.
Kaltinamajam V. A. pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. A. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
-nukentėjusio M. M. parodymais nustatyta, kad 2018-03-01 naktį dirbo savo įprastą darbą apsaugos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) reagavimo grupėje apsaugos darbuotoju. Apie 02:35 val. iš apsaugos dispečerinės radijo ryšiu gavo pranešimą apie viešbutyje (duomenys neskelbtini), o tiksliau jame esančiuose lošimo namuose (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, suveikė pavojaus mygtukas. Atvykus į minėtus lošimo namus paaiškėjo, kad reikia išprašyti nepageidaujamą Kirgizų tautybės asmenį, nes šis buvo pernelyg girtas, todėl kazino nepageidaujamas (lošimo namuose esant įtarimui dėl lankytojų būklės nusprendžiama Jiems neleisti lošti, siekiant vėlesniame laikotarpyje išvengti pretenzijų). Pirmiausia į minėtą iškvietimą atvyko vienas. Kazino darbuotojai jam paaiškinę situaciją nurodė, kad minėtas asmuo šiuo metu yra nuėjęs į tualetą. Jis ten nėjo, laukė kol jis išeis. Tuo metu į šį įvykį atvyko ir kitas jo kolega V. K.. Minėtam Kirgizui išėjus iš tualeto jie su kolega pradėjo jam aiškinti esamą situaciją, bandė jį įkalbėti išeiti iš lošimo namų. Šis Kirgizijos pilietis su jais bendravo ramiai, nebuvo agresyvus. Vėliau atvykus policijos pareigūnams pats ramiai apsirengė ir išėjo iš lošimo namų. Jiems su juo bendraujant jiems iš už šono pasigirdo vyriškas balsas šaukiantis "Tu pisk jam į snukį ir bėk iš Kazino". Jie su kolega į tai kažkaip nesureagavo, kolega šiam pasakė, kad nusiramintų ir tiek, galvojome, kad šis apsiramino. Tada minėtas šaukęs šiuos žodžius vaikinas po kelių minučių, be jokios aiškios priežasties, priėjęs prie jo iš už nugaros vieną kartą rankos kumščiu smūgiavo jam į kairį veido skruostą, dėl ko kairio skruosto srityje jautė stiprų fizinį skausmą. Smūgis buvo stiprus, tačiau sąmonės jis neprarado. Tuo momentu ganėtinai stipriai aptemo akyse. Minėtas vaikinas buvo apie 30-35 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio, trumpų, ganėtinai tamsių plaukų, buvo apsirengęs dryžuotą megztinį, mėlynus džinsus, avėjo juodus batus. Po smūgio minėtą asmenį jie su kolega V. K. pervertė ant žemės, tada kolega pranešė apsaugos dispečeriui apie esamą situaciją, prašė iškviesti policijos pareigūnus. Grumtynių metu (siekiant perversti minėtą asmenį ant žemės) kažkokiu būdu susižalojo koją, bet tai pastebėjo tik vėliau, praėjus situacijos įtampai, ji jam pradėjo labai skaudėti. Po to iš kažkur atsirado, kiek supratome, minėto asmens pažįstamas ar draugas, šis ramino minėtą asmenį, tada "smurtautojui" leido atsistoti, jam net nedėjo antrankių. Matėsi, kad jis yra tikrai neblaivus. Šis atsistojęs nebuvo ramus, nenusiramino, kažkodėl ant jo pyko, grasino, kad mane nušaus, sulaužys kojas, duosiu į galvą vadino įvairiais rusiškos kilmės necenzūriniais žodžiais - "gaidys, pederastas, kurva, bled" ir t.t., tiksliai nurodyti negali, bet šių žodžių buvo tikrai daug. Vis dėlto, nors šie grasinimai ir buvo nemalonūs, šių grasinimų aš neišsigando, nes jų darbe jie yra itin dažni. Po to, visai netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė minėtą asmenį ir kiek suprato pristatė į policijos komisariatą. Tada policijos pareigūnai nurodė atvykti jam į Kauno apskrities VPK nusikalstamų veikų registravimo skyrių, kur turėjo parašyti pareiškimą. Policijos pareigūnai atvykę į įvykį jo paklausė ar iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau tuomet jis atsisakė, manė, kad paskaudės ir praeis. Parašęs pareiškimą, išėjęs iš policijos įsėdo į savo automobilį, pajuto, kad pradėjo suktis galva, taip pat jau eidamas į automobilį pajuto, kad jam sunku eiti, suprato, kad kažkas nutiko kojai. Tada nusprendė, kad turiu kreiptis į medikus pagalbos. Tuomet pats automobiliu nuvyko į priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuomet medikai šiems paaiškinus situaciją mane su greitąja nuvežė į Kauno klinikų LSMUL Kauno klinikų priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo medikai. Klinikose medikai jam pasakė, kad jam patemptas kojos raumuo, taip pat kad yra sutrenkta galva - smegenų sukrėtimas ar kažkas tokio, tiksliai pasakyti negali, taip pat ligoninėje jam suleido vaistų ir laikė ten iki ryto. Ryte išleido namo. Tuomet, vos tik jį paleido iš ligoninės, nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kur jį taip pat apžiūrėjo medikai. Šeimos klinikoje gavo nedarbingumo pažymėjimą, dėl gydymosi. Kokie tiksliai sužalojimai jam nustatyti pasakyti taip pat negali. Tiek galvą, tiek koją skauda ir šiuo metu, negali normaliai vaikščioti, sunku kramtyti, valgyti, skausmas yra erzinantis ir įkyrus. Dėl šio įvykio patyrė tiek neturtinę, tiek turtinę žalą. Ieškinį dėl žalos atlyginimo pateiks baigęs gydymą ( 1 t., b. l. 12-17, 23-25);
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018-05-10 specialisto išvada Nr. G711/2018(02) nustatyta, kad M. M. nustatyta, minkštųjų audinių sumušimas kairio skruosto srityje bei kairės čiurnos sąnario raiščių patempimas išsivystė kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kairės čiurnos raiščių patempimo (1 t., b. l. 40-41);
-liudytojo V. K. parodymais nustatyta, kad 2018-03-01 naktį, dirbo savo įprastą darbą apsaugos darbuotoju įmonėje "G4S". Įmonės politika yra tokia, kad jie ekipaže dirba po vieną. Minėtą naktį, apie 02:35 val., radijo ryšiu iš apsaugos dispečerinės gavo pranešimą apie tai, kad viešbutyje (duomenys neskelbtini), tiksliau šiame viešbutyje esančiuose lošimo namuose (duomenys neskelbtini) yra nuspaustas pavojaus mygtukas. Apie tai, kas tiksliai vyksta minėtoje vietoje nežinojo, sužinojo tik atvykęs į įvykio vietą (radijo ryšiu gavo tik informaciją, kad yra nuspaustas pavojaus mygtukas). Atvykęs į Kazino pamatė savo kolegą M. M. besišnekantį su Kirgizijos piliečiu, dėl kurio kiek supratau kazino darbuotojai ir iškvietė apsaugą (kad šį Kirgizijos pilietį išprašytume lauk). Su minėtu Kirgizijos piliečiu kalbėjosi draugiškai, jis tikrai nebuvo konfliktiškas, tik tiek, kad kalbėjo tik rusiškai, nesuprato ko iš jo nori kazino darbuotojai, nesuprato, kodėl nori, kad jis išeitų ir pan., todėl jie su kolega M. M. jam gražiai rusų kalba bandė visa tai paaiškinti. Visai netrukus, mums su kolega kalbant su minėtu Kirgizijos piliečiu, išgirdo, kad mums iš šono kažkas pradėjo šaukti "pisk į snukį ir bėk per duris, tau nieko nebus". Mes su kolega M. į šį dalyką kažkaip nekreipėme dėmesio, aš iškart net kažkaip nelabai supratau ar jis šaukia Kirgizijos piliečiui, kad trenktų mums,ar, kad trenktume Kirgizijos piliečiui. Tada, visai netrukus (negalėjo praeiti daugiau nei pusę minutės), pamatė, kad minėtas šaukęs mums iš šono vaikinas priėjęs prie kolegos M. M. ranka užsimojęs trenkė M. M. vieną kartą į galvos sritį. Tada jis radijo ryšiu pranešė apsaugos dispečeriui, kad iškviestų policijos pareigūnus, paaiškino esamą situaciją. Mes su kolega M. jokios fizinės jėgos minėto smurtaujančio asmens nenaudojo, tiesiog iš karto parvertė minėtą asmenį ant žemės, palaikė jį, neleido jam išeiti iš Kazino iki kol atvyks policijos pareigūnai. Kiek matė, minėtas smurtavęs asmuo buvo tikrai neblaivus. Po to leido minėtam asmeniui atsikelti, jis vis dar buvo agresyvus, bandė "šokti" ant M., grasino šiam, kad jį nušaus, išlaužys kojas, taip pat keikė įvairias necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais tiksliai įvardinti negali. Įvykio vietoje buvo ir kažkokie minėto smurtavusio asmens draugai (bent jau jis taip suprato), kurie tiesiog sakė "baikim, baikim", ramino minėtą asmenį, konflikte nedalyvavo, tada minėtas smurtavęs asmuo nusiramino. Na ir visai netrukus, daugmaž po kelių minučių, atvyko policijos pareigūnai, kurie minėtą asmenį sulaikė, išsivedė. Kolega tuo metu jam nieko nepasakė, nenurodė, nei kad skauda - nieko. Jo supratimu buvo šoko būsenos, todėl nieko jam nepaaiškino. Pareigūnams išsivedus minėtą asmenį grįžo į savo automobilį toliau dirbti. Kas nutiko ir ką veikė M. ar kokie sužalojimai jam padaryti tikrai nežinojo. Po to, pamainos gale, kalbėdamasis su kitais kolegomis, suprato, kad M. ar išvyko ar buvo išvežtas pas medikus, tačiau tai tikrai viskas ką žino. Jo atžvilgiu fizinis smurtas panaudotas nebuvo, jis asmeniškai jokių pretenzijų minėtam vaikinui neturiu (1 t., b. l. 72-73);
-liudytojo T. K. parodymais nustatyta, kad 2018-03-01 naktį dirbo savo įprastą darbą lošimo namų (duomenys neskelbtini) pamainos vadovu. Lošimo namai yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Minėtą naktį, apie 02:35 val. į lošimo namus teko kviesti apsaugos darbuotojus, kad išprašytų vieną asmenį, kuris buvo ganėtinai tamsaus gymio, rusakalbis. Išprašyti jį panoro todėl, kad šis elgėsi neadekvačiai, šūkavo, trukdė kitiems lošimo namų lankytojams lošti. Visai netrukus atvyko apsaugos darbuotojai, kurie mėgino išprašyti minėtą asmenį. Jis tuo metu buvo prie kito lošimo namų stalo, todėl visos situacijos gyvai nematė. Po kiek laiko išgirdo triukšmą, rėkimą, kažkas rėkė "ką darai, ką darai", tada pamatė ant žemės pagriautą ganėtinai stambaus kūno sudėjimo vaikiną, kuris, kiek vėliau suprato, vienam iš apsaugos darbuotojų trenkė į veidą. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti tikrai negali, nes nežino, tačiau kiek suprato minėtas vaikinas be jokios priežasties priėjo prie vieno iš apsaugos darbuotojų ir šiam ranka trenkė į veidą. Kaip minėjo, jis paties smūgio ir konflikto nematė, negirdėjo kad kažkas prieš tai ką nors šauktų. Po to, kiek matė tarp šio vaikino ir apsaugos darbuotojų vyko konfliktas, šūkavimas, apsistumdymas, tačiau jo detalių tikrai nežino. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie minėtą vaikiną sulaikė (1 t., b. l. 88-90);
-liudytojo T. A. parodymais nustatyta, kad 2018-03-01 dieną, o tiksliau vakare, buvo savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose tą vakarą išgėrė keletą butelių alaus. Daugmaž apie 22 valandą vakaro telefonu susisiekė su savo broliu V. A.. Susitarė vykti į Kauno miesto centrą šiek tiek pasilinksminti. Išsikvietė Taxi automobilį ir nuvyko prie brolio namų esančių (duomenys neskelbtini). Tada paėmė brolį ir nuvyko tiesiai į viešbutyje (duomenys neskelbtini), esančius lošimo namus (duomenys neskelbtini), Kaune. Ten nuvykę kartu su broliu išgėrė gal po 4-5 bokalus alaus, pradėjo lošti. Kiek pamena viskas jiems buvo gerai, lošė, prie stalo buvo daug žmonių. Kažkuriuo tai momentu jam aptemo atmintis ir tikrai nepamena nei ar jo brolis kažkam trenkė, nei dėl ko trenkė. Nesijautė labai girtas, tačiau šio laikotarpio, šio konkretaus konflikto atsiminti tikrai negali. Po to atsimena momentą kai jo brolį lauke policijos pareigūnai įsodino į policijos automobilį. Jis tada sėdo į "Taxi" automobilį ir grįžo namo. Kaip ir minėjo, dėl ko kilo konfliktas, nei kas jį inicijavo pasakyti tikrai negali, nes visiškai nepamena. Mano taip nutiko todėl, kad padaugino alkoholio. Iš esmės jo brolis tikrai nėra konfliktiškas, išgėręs būna ramus, todėl kodėl jis taip pasielgė pasakyti tikrai negali. (b. l. 83-85)
Liudytoja B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė parodė, naktį iš 2018-02-28 į 2018-03-01 dieną dirbo savo įprastą darbą viešbutyje (duomenys neskelbtini) esančiuose lošimo namuose (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Dirba lošimų namų krupje. Tą vakarą lošimo namuose nebuvo itin daug žmonių. Ji dirbo prie ruletės stalelio. Apie 02:30 val. prie ruletės stalelio lošė ir du asmenys, kiek suprato draugai, taip pat vienas Kazachijos pilietis. Tuo metu minėtas Kazachijos pilietis pradėjo imti ne savo gėrimą, gerti jį, prašė skolintis pinigų ir pan., todėl buvo priimtas sprendimas išprašyti minėtą asmenį iš lošimo namų, ko pasekoje buvo iškviesta apsauga. Atvykus apsaugos ekipažui šie ėmė bendrauti su minėtu Kazachijos piliečiu, aiškino jam, kad jis lošimo namuose nepageidaujamas. Tada, visai netrukus, asmuo, vėliau užpuolęs apsaugos darbuotoją, kiek vėliau sužinojome peržiūrėję lošimo namų registracijos žurnalus - V. A., priėjo prie apsauginių ir kažką pasakė, kiek supratau bandė užstoti Kazachijos pilietį. Apsauginiai tada šiam atsakė, kad nesikištų, tada šis asmuo grįžo prie stalelio, kur prieš tai lošė (kur buvau ji). Po kiek laiko, be jokios priežasties, nieko nesakęs, tas pats asmuo priėjo prie vieno iš apsaugos darbuotojų ir trenkė apsaugos darbuotojui vieną kartą į veido sritį. Ar trenkė rankos kumščiu ar plaštaka ir tiksliai į kurią vietą pasakyti negali, nes nematė. Tada, kiek matė, apsaugos darbuotojas susvyravo, atsirėmė į laiptus, tada V. A. jį dar laikė įsikibęs į rūbus. Tuomet įsikišo kitas apsaugos darbuotojas, kuris atplėšė V. A. nuo kolegos, paguldė ant žemės, šis vėl bandė stotis, bet apsaugos darbuotojai jam to padaryti neleido, sakė, kad nesikeltų. Tada, girdėjo, kaip vienas iš apsaugos darbuotojų radijo ryšiu pranešė dispečerei, kad ši iškviestų policiją. Po kiek laiko V. A. nepaklausęs apsaugos darbuotojų vis tiek atsistojo, aiškiai matėsi, kad jis yra agresyvus, bandė vėl eiti prie sužaloto apsaugos darbuotojo, tačiau tada apsaugos darbuotojai vėl jį paguldė ant žemės. Visą šį laiką prie V. A. buvo ir jo draugas ar brolis, tačiau šis nebuvo agresyvus. Tuomet, po kiek laiko apsaugos darbuotojai išvedė V. A. į lauką kur perdavė policijos pareigūnams. Dėl ko jis nuėjo prie apsaugos darbuotojų ir jam trenkė pasakyti tikrai negali, nes nežino. Prieš tai apsaugos darbuotojai tiesiog buvo paprašė jo nesikišti į jų ir minėto Kazachijos piliečio pokalbį, tačiau tiesiog mandagiai jo paprašė, kad nesikištų. Aiškiai matėsi, kad tiek jis, tiek brolis yra neblaivūs (1 t., b. l. 93-95);
-liudytojo A. P. K. parodymais nustatyta, kad 2018-03-01 naktį dirbo savo įprastą darbą apsaugos darbuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini). Apie 02:35 val., radijo ryšio iš apsaugos dispečerinės gavo pranešimą apie tai, kad Kauno miesto centre viešbutyje (duomenys neskelbtini) esančiuose lošimo namuose (duomenys neskelbtini) yra paspaustas pavojaus mygtukas. Nuvykus į įvykio vietą pamatė, kad čia jau yra du apsaugos darbuotojai – M. M. ir V. K.. Pamatė, kaip kolega M. M. kalba su kaip vėliau sužinojau Kirgizijos piliečiu, dėl kurio ir buvo iškviesta apsauga (siekiant jį išprašyti iš Kazino). Šalia jo buvo ir kitas kolega – V. K.. Minėtas Kirgizijos pilietis nebuvo konfliktiškas, tiesiog kaip ir visi išprašantieji aiškino, kad turi savo teises, kodėl taip su juo elgiamasi ir panašiai. Visai netrukus po to kai jis atvyko pamatė, kad kitas lošimo namų lankytojas, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, daugmaž 1,80 cm ūgio, trumpų, rudų plaukų, apsirengęs dryžuotą megztuką ir panašios į mėlyną spalvos džinsus, pradėjo šaukti - „pisk į snukį ir bėk per duris, tau nieko nebus“. Tada atsisuko į šį asmenį ir nurodė šiam nesikišti. Mano, kad šis asmuo suprato jį, nes kaip ir nusiramino, nusisuko, nieko nebesakė, atsisėdo. Vėliau, daugmaž po 5-7 minučių tas pats šaukęs vaikinas be jokios priežasties priėjo prie kolegos M. M. ir savo dešinės rankos kumščiu trenkė M. M. vieną kartą į tiesiai į veido sritį. Į kurią tiksliai vietą pataikė pasakyti negali, tačiau aišku tai, kad pataikė, nes nuo šio smūgio M. M. susvyravo, tarsi trumpam prarado sąmonę, tada jis su kolega V. K. bandė minėtą asmenį pargriauti, šis dar laikėsi įsikibęs M. M. į rūbus, tačiau jį pargriovė, liepė nesikelti. Tada V. K. radijo ryšiu pranešė dispečeriui, kad kviestų apsaugos darbuotojus. Kurį laiką neleido šiam asmeniui stotis, jis bandė keltis, vis dar buvo agresyvus, bandė "šokti" ant M., grasino šiam, kad jį nušaus, išlaužys kojas, taip pat keikė įvairias necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais tiksliai įvardinti negali. Įvykio vietoje buvo ir kažkoks minėto smurtavusio asmens draugas (bent jau jis taip suprato), kuris tiesiog sakė "baikim, baikim", ramino minėtą asmenį, konflikte nedalyvavo, tada minėtas smurtavęs asmuo nusiramino. Tada išvedė šį minėtą asmenį į lauką, kur sulaukė atvykusių policijos pareigūnų, perdavė jį jiems. Iš karto po įvykio M. jam pasakė, kad jam svaigsta galva, kokie jam sužalojimai padaryti nežinojo. Po to, pamainos gale sužinojo, kad M. kreipėsi į medikus, kad pasijuto labai blogai. Pats įvykis įvyko labai greitai, truko gal keletą minučių, lošimo namų veikla dėl šio įvykio sutrikdyta nebuvo (1 t., b. l. 78-80);
-pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad M. M., parodė, kad 2018-03-01 apie 02.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, viešbutyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose, nepažįstamas asmuo rankos kumščiu smūgiavo į kairį veido skruostą. Asmuo, įtarimas padaręs nusikalstamą veiką - V. A., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 12-14);
-2018-03-0 įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Viešbučio (duomenys neskelbtini), patalpose (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 18-21);
-2018-03-05 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad M. M. iš jam pateiktų 5 fotonuotraukų atpažino asmenį Nr. 5, kuris 2018-03-01 lošimo namuose (duomenys neskelbtini) rankos kumščiu vieną kartą trenkė į veidą (1 t., b.l. 26-28);
-2018-03-08 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kompaktinio disko apžiūra, nustatyta, kad pateikta įvykio vietos fotolentelė (1 t., b. l. 100-106);
-pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 9012 nustatyta, kad V. A. 2018-03-01, 03.07.55 val., nustatytas 2,42 promilių girtumas (1 t., b. l. 126).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto (sunkaus, nesunkaus ar nežymaus) sveikatos sutrikdymui ) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. (LAT 2014-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. A. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad V. A. kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje, menkaverčio tarpusavio konflikto metu, priėjęs iš už nugaros vieną kartą rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido kairį skruostą, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimą kairio skruosto srityje bei kairės čiurnos sąnario raiščių patempimą, dėl kairės čiurnos raiščių patempimo nukentėjusiajam M. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - jis suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjęs M. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 eur žalos atlyginimo (1 t., b.l. 111). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs M. M. sumažino civilinio ieškinio dydį iki 2500 eurų, sutiko su jo išmokėjimu per 10 dienų. Teismo manymu, toks žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas, teismų praktiką, todėl yra tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo. V. A. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, toks patikslintas civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį - 127,52 Eur. (1 t., b.l. 115-119). Tačiau civilinis ieškovas teismui raštu pateikė informaciją apie tai, kad V. A. jau atlygino padarytą žalą, todėl ieškinio atsisako (2 t., b.l. 12). Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas žodinis susitarimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios dėl žalos atlyginimo, šie proceso dalyviai žodžiu išsakė teigiamas savo pozicijas dėl susitaikymo ir baudžiamosios bylos nutraukimo. Nukentėjęs M. M. sutiko sumažinti pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iki 2500 eurų, kuriuos kaltinamasis įsipareigojo išmokėti per 10 dienų. Prašė baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Prokuroras dėl susitaikymo neprieštaravo.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).
Spręsdamas V. A. baudžiamosios atsakomybės ribas, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad teisme posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis atsiprašymą priėmė ir sutiko mažinti civilinį ieškinį, šalys susitarė dėl civilinio ieškinio išmokėjimo, prašė bylą nutraukti susitaikius. Tokį nukentėjusiojo ir kaltinamojo prašymą palaikė ir prokuroras, kuris taip pat prašė teisme atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiu susitaikė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 172-174). Psichiatrinis gydymas, įskaita VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ( 1 t., b. l. 178 ).Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Priklausomybės ligų centre neužregistruotas neregistruotas ( 1 t., b. l. 177 ). Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusio atsiprašė, pažadėjo naujai nebenusikalsti. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką jis ir pats teismui prisižadėjo. Anksčiau V. A. nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – M. M., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD (1 t., b.l. 107), esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu M. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti V. A., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. A. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš V. A. priteisti 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų žalai atlyginti.
Patvirtinti tarp V. A. ir M. M. sudarytą susitarimą dėl civilinio ieškinio išmokėjimo nustatant, kad V. A. įsipareigoja šiuo nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį atlyginti nukentėjusiajam M. M. per 10 (dešimt) kalendorinių dienų.
Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).