Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-03-16 · Civilinė byla Nr. 2-2695-501/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-03-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-01-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-16
Bylos Nr.
2-2695-501/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18985-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Zaluba
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
UAB „TELE-3“
Trečiasis asmuo
UAB „JUST.TV“
Kategorijos
  • 26.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2695-501/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18985-2009-8Procesinio sprendimo kategorija 26.7., 44.2.4.2.,116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. kovo mėn. 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Edvardas Zaluba, sekretoriaujant Agnei Diržinauskaitei, dalyvaujant ieškovui D. K., ieškovo atstovui advokatui G. B., atsakovo atstovui advokato padėjėjui L. Č., trečiojo asmens atstovui advokatui Z. N. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui UAB „TELE-3“, tretysis asmuo UAB „JUST.TV“ dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti permokėtą 900 Lt žyminį mokestį. Reikalavimą grindžia tuo, kad 2008-04-09 atsakovo transliuojamoje laidoje „TV pagalba“ laidos vedėjai parodė ieškovo nuotrauką, paaiškindami, kad tai gali būti sukčius, aferistas, kuris galimai apgavo žmogų. Prieš tai buvo rodomas siužetas, kuriame laidos vedėjai ketindami padėti apgautai merginai, nuvežė ją į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, kur turėjo būti sudaromas galimo sukčiaus fotorobotas. Joks fotorobotas sudaromas nebuvo, tačiau kaip dabar žinoma tyrėjo A. Noviko kabinete šis pareigūnas davė laidos vedėjams ir merginai pavartyti fotoalbumą. Bevartant fotoalbumą mergina parodė kažkokią nuotrauką ir pasakė, kad tai gali būti asmuo, apgavęs ją dė buto nuomos. Laidos vedėjai tuoj po ieškovo nuotraukos pademonstravimo pasiūlė laidos žiūrovams skambinti telefonais Nr. 112 ir 1393, jeigu pamatytų šį asmenį, ar į jį panašų. Po laidos ieškovui pradėjo skambinti giminės, draugai ir pažįstami, kurie pradėjo klausinėti, ar jis yra ką nors apgavęs. Dėl to ieškovas patyrė moralinę žalą, o atsakovas, be jo sutikimo demonstruodamas nuotrauką pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, paskleidė jį žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, pažemino jo garbę ir orumą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo, tačiau atsakovas šių žinių taip ir nepaneigė. Pagal ieškovo pareiškimą 2008-12-31 žurnalistų etikos inspektorius konstatavo, kad atsakovas paviešino ieškovo privatų gyvenimą, paskleidė ieškovo asmenį žeminančią informaciją, pažemino jo garbę ir orumą. Atsakovas šio sprendimo neskundė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tikslino ieškinį, įtraukė byloje trečiuoju asmeniu laidą rengusią UAB „JUST.TV“, nurodė, kad pareiga atlyginti žalą tenka ieškovui, nes tretysis asmuo veikė kaip ieškovo darbuotojas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 str. 2 d.) Atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistuoja visos būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (neturtinė), priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovo kaltė, nes pastarasis visiškai netikrino skleidžiamos informacijos tikrumo.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti, nurodė, kad jokio atsakovo atsakymo į raginimą paneigti tikrovę neatitinkančias žinias, negavo. Ieškovas paaiškino, kad jo nutrauką policijos kartotekoje atsirado dėl jo sulaikymo 2007 metais, kai jis buvo sulaikytas dėl draugų įvykdytos veikos, pačiam įtarimai nebuvo pateikti. Ieškovas nurodė, kad buvo baustas administracine tvarka.

Atsakovas ieškinio nepripažino. Jokio ieškovo garbės ir orumo pažeidimo padaryta nebuvo, nes laidos vedėjai neteigė ieškovą esant sukčiumi ir aferistu, visą laiką buvo išsakomos abejonės, informacija buvo gauta iš oficialaus šaltinio, kuris atskleistas, tai yra policijos duomenys, pats ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes jam buvo siųstas raštas su prašymu patikslinti reikalaujamo paneigimo tekstą, tačiau patikslinimo ieškovas nepateikė. Ieškovo teisė į atvaizdą nebuvo pažeista, nes jis buvo fotografuotas policijai atliekant savo funkcijas, jokie teisės aktai panaudojant policijos pateiktą medžiagą (nuotrauką) pažeisti nebuvo, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka CK 1.5 str. reikalavimų. Atsakovas į bylos nagrinėjimą pasiūlė įtraukti ir laidą rengusią UAB „JUST.TV“. Ieškovo patikslinto ieškinio teiginys, kad tretįjį asmenį ir atsakovą siejo darbo santykiai, niekuo nepagrįstas. Atsakovas yra sudaręs sutartį su trečiuoju asmeniu dėl laidos „TV pagalba“ kūrimo, todėl ieškovas turėtų pasirinkti tinkamą atsakovą.

Teismo posėdyje atstovas prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovo poziciją ir prašė ieškinį atmesti, pakartojo atsakovo argumentus, papildomai paaiškino, kad laidą rengė tretysis asmuo, todėl ieškovo reikalavimai atsakovui nepagrįsti, ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, nes negalėjo įvardinti asmenų, su kuriais po ginčo laidos bendravimas nutrūko ar tapo blogesnis, nepaaiškino, kokiu būdu laida pakenkė jo dalykinei reputacijai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2008-04-09 atsakovo transliuotoje laidoje „TV pagalba“ buvo pademonstruota ieškovo nuotrauka, įvardinant, kad šis asmuo galimai įvykdė sukčiavimą (2 b.l.). Atsakovas ieškovo reikalavimą dėl šios informacijos paneigimo gavo, tačiau jos nepaneigė (13 b.l.). Siuntė ieškovui raštą dėl paneigimo patikslinimo (77 b.l.). 2008-12-31 žurnalistų etikos inspektorius konstatavo, kad atsakovas, paskelbdamas informaciją apie ieškovą, pažeidė Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo (toliau-VIĮ) 3 str. 3 d., 14 str. 1 ir 2 d.d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 2 p. ir 4 p., 41 str. 2 d. 1,4,5,10 p.p. reikalavimus ( 5-10 b.l.). Šio sprendimo atsakovas neskundė. Policijos atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad policijos informacija apie ieškovą buvo neoficiali, o pateikiant ieškovo nuotrauką žurnalistams buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 6 str. 3 d. ir 4 d. reikalavimų, pažeistas Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.21 punktas (11., 89 b.l.). Ginčo laida atsakovo kanalu transliuota televizijos programos pirkimo sutarties Nr.13-08/07 pagrindu (22-25 b.l.).

Ieškovo reikalavimai grindžiami CK 2.24 str. nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo teismo konstatuota ( Teismų praktika Nr. 9, 1988-05-15 Nutarimas Nr. 1,) jog asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. ginami, nustačius faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tiktovės. Žinių paskleidimo faktas, kad žinios yra paskleistos per visuomenės informavimo priemones, įrodomos šiose priemonėse bei televizijos, laidų įrašuose, esančiais duomenimis apie žinių paskleidimą ( CK 2.24 str.), spręsdamas šį ginčą teismas taip pat vadovavosi VIĮ reikalavimais.

Šalys pripažino, kad 2008-04-09 atsakovo transliuojamoje laidoje „TV pagalba“ laidos vedėjai parodė ieškovo nuotrauką, paaiškindami, kad tai gali būti sukčius, aferistas, kuris galimai apgavo žmogų. Šalių pripažįstami faktai neįrodinėtini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 182 str. 5 p., 187 str.). Ginčas kilo dėl šios laidos metu paskleistos informacijos interpretavimo. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog žinios yra paskleistos visuomenės informavimo priemonėje (UAB „TELE-3“), iš paskleistų žinių turinio bei viso konteksto darytina išvada, jog ši žinia yra paskleista apie ieškovą, nes „TV pagalbos“ laidoje kalbama apie nuotraukoje pavaizduotą asmenį, o nuotraukoje pavaizduotas būtent ieškovas, jis apibūdinamas kaip “galimai merginą apgavęs asmuo”. Ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas ( Teismų praktika Nr. 9, 1988-05-15 LAT Senato nutarimas Nr.1). Ieškovas grindžia ieškinį 2008-12-31 žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu, 2008-08-28 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato raštu dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-10-12 raštu dėl duomenų pateikimo (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovas šių oficialių rašytinių įrodymų tinkamai nenuginčijo (CPK 178 str.). Pagal byloje esančius duomenis sprendžiama, kad atsakovo transliuotoje laidoje buvo parodyta ieškovo nuotrauka be ieškovo sutikimo, kuri gauta pažeidžiant įstatymo reikalavimus (5-10 b.l., 11 b.l., 89 b.l.). Vertinant laidos kontekstą akivaizdu, kad ieškovo transliuotoje laidoje laidos vedėjai pateikė ieškovo nutrauką, kaip nuotrauką asmens, galimai įvykdžiusio nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 str.. Ieškovas tokios veikos nėra įvykdęs, jokie įstatymo numatyti baudžiamojo persekiojimo veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atliekami.

Nustačius šias aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas, paskelbdamas informaciją „TV pagalbos“ laidoje paviešinant ieškovo nuotrauką ir nurodant, kad jis galimai padarė nusikaltimą, paskelbė visuomenei tikrovei neatitinkančią informaciją. VIĮ 3 str. nustatyta, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 22 str. 8d. 1p., 4p., nurodyta, jog viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Konstitucijos 25 straipsnis įtvirtina teisę skleisti informaciją, o Konstitucijos 21 straipsnis – teisę į garbės ir orumo gynimą. Šios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos 1995m. balandžio 27 d. ratifikuotoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje, įtvirtinančio žmogaus teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, teisė skleisti informaciją nėra absoliuti. Valstybė šią teisę pripažįsta, gerbia ir gina tik tol, kol ja nėra pradedama piktnaudžiauti. Nagrinėjamu atveju, ieškovas teigia, jog paskleista informacija visuomenės informavimo priemonėse pažeidė jo garbę ir orumą, atsakovas teigia, jog jis turi teisę informuoti visuomenę jai rūpimais klausimais, taip pat teigia, jog jis pagal VIĮ 54 str.1 d.3 p. nuostatas neatsako už paskleistą informaciją, nes jis nurodė informacijos šaltinį, kur anksčiau minėta informacija apie ieškovo įtraukimą į policijos duomenų bazę buvo paskleista. Taip pat atsakovas nurodo, kad laidą rengė tretysis asmuo, kuris nėra atsakovo darbuotojas. Šie atsakovo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Teismui pateikta programos pirkimo sutartis nėra pagrindas perkelti civilinę atsakomybę programos rengėjui, nes atsakovo atsakomybė kildintina iš jo, kaip visuomenės informavimo priemonės atsakomybės ir pareigos tikrinti viešai transliuojamos informacijos atitikimą tikrovei (CK 2.24 str. 5 d.). Būtent atsakovas, nepatikrinęs laidos rengėjo parengto reportažo atitikimo tikrovei ir paskleidęs visuomenei apie ieškovą neigiamą, tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė teisės į garbę ir orumą gynimo ir teisės skleisti informaciją proporcingumo ir pusiausvyros principus. Paskleisdamas nurodytą teiginį, atsakovas apkaltino ieškovą nusikaltimo – sukčiavimo, padarymu, nors ieškovo atžvilgiu jokie baudžiamojo persekiojimo veiksmai nebuvo vykdomi, nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ( CK 2. 24 str.). Atsikirtimas dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo taip pat nepriimtinas, nes ieškovas pateikė atsakovui pakankamai aiškaus turinio prašymą dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo (13 b.l.), o atsakovas 2009-09-29 raštu iš esmės prašymo neišsprendė, nurodydamas, kad neaišku, kokie paskelbti duomenys neatitinka tikrovės (77 b.l.). Be to, ieškovo ir jo atstovo teigimu šis atsakymas nebuvo gautas.

Vadovaujantis CK 2.24 str. 5d., VIĮ 53 str., visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas reikalauja 20 000 Lt kompensacijos, tačiau reikiamai ir pakankamai savo reikalavimo nepagrindžia. Teismo posėdžio metu nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas patyrė ypatingai didelius išgyvenimus, stipriai pablogėjo jo galimybės dirbti, nutrūko bendravimas su artimais žmonėmis, ar ženkliai smuko jo reputacija visuomenėje. Vis dėl to atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo viešai apkaltintas neįvykdytos nusikalstamos veikos padarymu, kas savaime laikytina pakankamai juntamu jo neturtinių teisių pažeidimu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tokiu būdu išlaikant šalių interesų pusiausvyros principą (CK 6.250, 6.263 str. str.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 150 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). CPK 92 str. ir 93 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 20,54 Lt teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsakovui išaiškintina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Ieškovui grąžintina 900 Lt žyminio mokesčio permoka (2009-03-05 Swedbank AB mokėjimo nurodymas (1 b.l., CPK 87 str. 1 d. 1p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 262, 263 str., 307 str.,

NUSPRENDŽIA:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „TELE-3“, j.a.k. 121393020, ieškovui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „TELE-3“ 20,54 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Grąžinti ieškovui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 900 Lt žyminio mokesčio permoką (Swedbank AB 2009-03-05 mokėjimo kvitas), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Zaluba