- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-2014-590/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18985-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Atsakovas
- UAB „TELE-3“
- Ieškovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „JUST.TV“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės, kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „TELE-3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui UAB „TELE-3“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „JUST.TV“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-09 atsakovo transliuojamoje laidoje „TV pagalba“ laidos vedėjai parodė ieškovo nuotrauką, paaiškindami, kad tai gali būti sukčius, aferistas, kuris galimai apgavo žmogų. Prieš tai buvo rodomas siužetas, kuriame laidos vedėjai ketindami padėti apgautai merginai, nuvežė ją į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, kur turėjo būti sudaromas galimo sukčiaus fotorobotas. Joks fotorobotas sudaromas nebuvo, tačiau kaip dabar žinoma tyrėjo A. Noviko kabinete šis pareigūnas davė laidos vedėjams ir merginai pavartyti fotoalbumą. Bevartant fotoalbumą mergina parodė kažkokią nuotrauką ir pasakė, kad tai gali būti asmuo, apgavęs ją dėl buto nuomos. Laidos vedėjai tuoj po ieškovo nuotraukos pademonstravimo pasiūlė laidos žiūrovams skambinti telefonais Nr. 112 ir 1393, jeigu pamatytų šį asmenį, ar į jį panašų. Po laidos ieškovui pradėjo skambinti giminės, draugai ir pažįstami, kurie pradėjo klausinėti, ar jis yra ką nors apgavęs. Dėl to ieškovas patyrė moralinę žalą, o atsakovas, be jo sutikimo demonstruodamas nuotrauką pažeidė ieškovo teisę į atvaizdą, paskleidė jį žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, pažemino jo garbę ir orumą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo, tačiau atsakovas šių žinių taip ir nepaneigė. Pagal ieškovo pareiškimą 2008-12-31 žurnalistų etikos inspektorius konstatavo, kad atsakovas paviešino ieškovo privatų gyvenimą, paskleidė ieškovo asmenį žeminančią informaciją, pažemino jo garbę ir orumą. Atsakovas šio sprendimo neskundė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tikslino ieškinį, įtraukė byloje trečiuoju asmeniu laidą rengusią UAB „JUST.TV“, nurodė, kad pareiga atlyginti žalą tenka atsakovui, nes trečiasis asmuo veikė kaip atsakovo darbuotojas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 str. 2 d.). Atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistuoja visos būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala (neturtinė), priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovo kaltė, nes pastarasis visiškai netikrino skleidžiamos informacijos tikrumo.
Atsakovas UAB „TELE-3“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokio ieškovo garbės ir orumo pažeidimo padaryta nebuvo, nes laidos vedėjai neteigė ieškovą esant sukčiumi ir aferistu, visą laiką buvo išsakomos abejonės, informacija buvo gauta iš oficialaus šaltinio, kuris atskleistas, tai yra policijos duomenys. Pats ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes jam buvo siųstas raštas su prašymu patikslinti reikalaujamo paneigimo tekstą, tačiau patikslinimo ieškovas nepateikė. Ieškovo teisė į atvaizdą nebuvo pažeista, nes jis buvo fotografuotas policijai atliekant savo funkcijas, jokie teisės aktai panaudojant policijos pateiktą medžiagą (nuotrauką) pažeisti nebuvo, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka CK 1.5 str. reikalavimų. Pažymėjo, jog ieškovo patikslinto ieškinio teiginys, kad trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo darbo santykiai, niekuo nepagrįstas. Atsakovas yra sudaręs sutartį su trečiuoju asmeniu dėl laidos „TV pagalba“ kūrimo, todėl ieškovas turėtų pasirinkti tinkamą atsakovą.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsakovo poziciją ir prašė ieškinį atmesti, pakartojo atsakovo argumentus, papildomai paaiškino, kad laidą rengė trečiasis asmuo, todėl ieškovo reikalavimai atsakovui nepagrįsti, ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, nes negalėjo įvardinti asmenų, su kuriais po ginčo laidos bendravimas nutrūko ar tapo blogesnis, nepaaiškino, kokiu būdu laida pakenkė jo dalykinei reputacijai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-03-16 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „TELE-3“ ieškovui D. K. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovas, paskelbdamas informaciją „TV pagalbos“ laidoje paviešinant ieškovo nuotrauką ir nurodant, kad jis galimai padarė nusikaltimą, paskelbė visuomenei tikrovei neatitinkančią informaciją. Nurodė, jog atsakovo argumentai, kad laidą rengė trečiasis asmuo, kuris nėra atsakovo darbuotojas, yra nepagrįsti. Teismui pateikta programos pirkimo sutartis nėra pagrindas perkelti civilinę atsakomybę programos rengėjui, nes atsakovo atsakomybė kildintina iš jo, kaip visuomenės informavimo priemonės atsakomybės ir pareigos tikrinti viešai transliuojamos informacijos atitikimą tikrovei (CK 2.24 str. 5 d.). Būtent atsakovas, nepatikrinęs laidos rengėjo parengto reportažo atitikimo tikrovei ir paskleidęs visuomenei apie ieškovą neigiamą, tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė teisės į garbę ir orumą gynimo ir teisės skleisti informaciją proporcingumo ir pusiausvyros principus. Paskleisdamas nurodytą teiginį, atsakovas apkaltino ieškovą nusikaltimo – sukčiavimo, padarymu, nors ieškovo atžvilgiu jokie baudžiamojo persekiojimo veiksmai nebuvo vykdomi, nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl atsakovas kaip visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėjo, kad ieškovas reikalauja 20 000 Lt kompensacijos, tačiau reikiamai ir pakankamai savo reikalavimo nepagrindė. Vis dėlto, teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas buvo viešai apkaltintas neįvykdytos nusikalstamos veikos padarymu, kas savaime laikytina pakankamai juntamu jo neturtinių teisių pažeidimu, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „TELE-3“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą dalyje dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad 2008-04-09 transliuotoje laidoje „TV pagalba“ apie ieškovą paskelbti duomenys, t.y. jo atvaizdas, buvo pateikti kaip nuomonė. Šiuo atveju, pateikta informacija apie ieškovą negali būti laikoma žinia, nes minėtoje laidoje nebuvo teigiama, kad tiriamą nusikalstamą veiką atliko būtent ieškovas, t.y. nebuvo pažeista LR Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta nekaltumo prezumpcija - jis buvo įvardytas tik kaip galimai atlikęs tokią nusikalstamą veiką asmuo, todėl nebuvo pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalių reglamentavimas. Atitinkamai negali būti taikoma ir CK 2.24 straipsnio 1 dalis, nes bylos faktinė situacija neatitinka šioje normoje keliamų sąlygų viseto, t.y. ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis), kad buvo paskleista žinia, nes iš visų bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad tai buvo tik nukentėjusios merginos subjektyvi nuomonė. Teismas nepagrįstai minėtą nuomonę vertino kaip žinią ir taikė jai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatytą prezumpciją, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šiuo atveju ši prezumpcija negali būti taikoma, nes paskleista nuomonė neatitinka žinios apibrėžimo ir jai atitinkamai netaikomi tiesos ir tikrumo kriterijai. Nurodo, kad teismas klaidingai vertino atsakovo ir trečiojo asmens UAB „JUST.TV“ teisinius santykius, ko pasėkoje, neteisingai išsprendė bylą, t.y. patraukė civilinėn atsakomybėn netinkamą atsakovą, todėl laikytina, kad teismas pažeidė materialias (CPK 330 straipsnis) ir proceso (CPK 329 straipsnis) teisės normas, dėl ko teismo sprendimas skundžiamoje dalyje turėtų būti naikinamas. Atsakovas galėtų būti traukiamas civilinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei būtų reikalaujama paneigti viešai paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau šios bylos atveju ieškovas šio reikalavimo nereiškė. Be to, ieškovas savo ieškiniu prašė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo, tačiau teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 5 000 Lt, nors ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis. Kadangi neturtine žala laikomi žmogaus išgyvenimai gali būti tikri ir simuliuojami, adekvatūs ir neadekvatūs, o ieškovas savo neturtinį reikalavimą grindžia tik savo paaiškinimais, kas kelia pagristų abejonių jų realumu ir patikimumu, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam sukeltą neturtinę žalą ir jos dydį (CPK 178 str.), laikytina, kad neturtinė žala šioje byloje neįrodyta. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes tenkino ieškovo reikalavimą, jo visiškai nemotyvuodamas, todėl teismo sprendimas skundžiamoje dalyje turi būti naikinamas dėl materialių (CPK 330 straipsnis) ir procesinių (CPK 329 straipsnis) teisės normų pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „TELE-3“ apeliacinį skundą ieškovas D. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-16 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas žinojo ir turėjo žinoti, jog jo skleidžiami duomenys neatitinka tikrovės, taip pat, jog atlieka ir kitus neteisėtus veiksmus, viešindamas ieškovo fotografiją, kitus duomenis apie jo asmeninį gyvenimą. Atsakovas privalėjo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, tačiau to nepadarė. Visuomenės informavimo priemonei neatsiranda pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tik tuo atveju, jeigu ji padarė viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Taip pat nurodo, kad atsakovas ieškovo fotonuotrauką be ieškovo sutikimo stambiu planu demonstravo per televiziją, be ieškovo sutikimo paviešino jo privatų gyvenimą, t. y. duomenis, jog ieškovo fotonuotrauka yra patalpinta policijos kartotekoje, jo fotonuotrauka buvo rodoma labai neigiamame kontekste, be to, buvo netgi pasakyta, jog ieškovas yra sukčius ir aferistas. Pažymi, jog ieškovą pažįstantys žmonės, bendradarbiai matė laidą. Dėl to ieškovas labai išgyveno, jautėsi nepatogiai, pažemintas. Teismas sprendimu priteisdamas 5000 Lt žalą tinkamai įvertino šias aplinkybes, sprendimą motyvavo. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas laikytinas teisingu ir protingu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad UAB „TELE-3“ nėra tinkamu atsakovu ir kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 2 d. neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis pasklaidęs trečiasis asmuo UAB „JUST. TV“. Byloje nagrinėjama informacija buvo paskleista 2008-04-09, todėl bylai išspręsti taikoma informacijos paskleidimo dieną galiojusi Visuomenės informavimo įstatymo redakcija (Žin., 2006 m., Nr. 82-3254 ). Apeliantas remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 2 d. nuostata, kad už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją. Apelianto manymu, byloje nagrinėjamą informaciją pirmas paskleidė trečiasis asmuo UAB „JUST. TV“, tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka. Atsakovo ir trečiojo asmens 2007-08-13 sudaryta Televizijos programos pirkimo sutartis Nr. 13-08/07 patvirtina, kad pagal sutarties 2.1 punktą UAB „JUST. TV“ (prodiuseris) buvo įsipareigojusi organizuoti sutarties sąlygas atitinkančios laidos sukūrimą, perduoti televizijai autorių turtines teises, o UAB „TELE-3“ (televizija) buvo įsipareigojusi sumokėti prodiuseriui už perduotas autorių teises ir transliuoti laidą (b. l. 22 ). Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 79 d. nustato, kad visuomenės informavimas - viešosios informacijos teikimas visuomenei. Trečiasis asmuo UAB „JUST. TV“ tik organizavo laidos „TV pagalba“ sukūrimą. Ši veikla negali būti laikoma visuomenės informavimu, nes nagrinėjamu atveju informacija apie ieškovą visuomenei buvo paskleista ne kuriant televizijos laidą, bet ją transliuojant. Todėl atsakovo argumentai, kad UAB „JUST. TV“ pirma paskleidė visuomenei informaciją yra visiškai nepagrįsti. CK 2.24 str. 5 d. nustato, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d. nustatė, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. UAB „TELE-3“ kaip visuomenės informavimo priemonės valdytojas turėjo pareigą tikrinti visuomenei skleidžiamos informacijos turinį. Taigi, turėjo žinoti, kad paskleisti apie ieškovą duomenys neatitinka tikrovės, todėl atsakovas yra atsakingas už asmens reputaciją žeminančių ir tikrovės neatitinkančius duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perkelti civiline atsakomybę laidos rengėjui trečiajam asmeniui UAB „JUST. TV“.
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad laidoje „ TV pagalba“ atsakovas, parodydamas ieškovo atvaizdą ir nurodydamas jį kaip galimai nusikaltimą padariusį asmenį, pateikė nuomonę. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. nustato, kad nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija 2007-03-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3 K-3-113/2007, nurodė, kad „pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Be to, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan.“ Kolegija pažymi, kad nuomonė yra subjektyvi, priklauso nuo kiekvieno asmens požiūrio, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl jos tikrinimas įrodymais nėra reikšmingas. Tačiau „ TV pagalba“ laidoje su ieškovo nuotrauka paskelbtą informaciją, kad ieškovas gali būti sukčius aferistas, galima patikrinti, t.y. įrodymų pagrindu įmanoma nustatyti, ar konkretus asmuo yra sukčiavęs ir apgavęs kitą asmenį ar ne. Todėl nekyla abejonių, kad atsakovas apie ieškovą paskleidė ne nuomonę, o duomenis.
Aukščiau paminėtoje 2007-03-16 nutartyje kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad „asmens nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais duomenimis savaime žemina asmens garbę (asmeninę ir (arba) dalykinę reputaciją) ir orumą“. Nagrinėjamu atveju ieškovo nuotrauka per televiziją buvo transliuojama dideliu formatu, akivaizdžiai ieškovą žeminančiame kontekste, be jokio teisėto pagrindo kaltinat ieškovą padarius nusikalstamą veiką, todėl kolegija sprendžia, kad atsakovo paskleista informacija neabejotinai pažemino ieškovo garbę ir orumą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei garbės ir orumo gynimo bylose formuojamą teismų praktiką.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str., 326 str.).
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, atmetamas ir atsakovo prašymas priteisti iš ieškovo išlaidas už advokato pagalbą (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.