- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 1-38-409/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34525-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Kaltinamasis
- O. B. G.
- Nukentėjusysis
- J. Ž., Ž. Ž.
- Advokatai
- Saulius Alysas, Eugenija Povilaitienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. B. G. 2015 m. birželio 19 d., apie 18.00 val. Šiauliuose, šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, tai yra, degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavusi į šviesoforu reguliuojamą sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdama į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad nėra sankryžoje ir link sankryžos priešinga kryptimi artėjančių automobilių, kuriuos turėtų praleisti, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi į sankryžą įvažiuojančiam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. Ž., ir dėl to automobiliai susidūrė, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „VW Passat“ keleivei J. Ž. dėl kepenų plyšimo su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o to paties automobilio keleiviui D. Ž. dėl nubrozdinimo kairiame skruoste ir kraujosruvos dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Apklausta teisme kaltinamoji O. B. G. pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2015 m. birželio 19 d. savo automobiliu „VW Golf“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir sankryžoje suko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jai degė žalias šviesoforo signalas. Apsidairė, jokio priešpriešiais atvažiuojančio automobilio nepastebėjo. Važiavo lėtai, greitis buvo apie 30 km/h. Pasukus į jos automobilį atsitrenkė nukentėjusiojo Ž. Ž. vairuojamas automobilis, kurio ji nepastebėjo. Pripažįsta, jog privalėjo praleisti tiesiai važiuojantį automobilį, tačiau to ji nepadarė, ir pripažįsta, jog pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tai padarė nepiktybiškai. Galbūt atvažiuojančio automobilio galėjo nepastebėti dėl to, jog vairuotojas viršijo greitį. Teisę vairuoti turi seniai, automobilį vairuoja nuo 1981 metų. Šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padariusi. Labai gailisi padariusi nusikaltimą. Prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant dukters B. G. atsakomybei.
Nukentėjusysis Ž. Ž. parodė, jog 2015 m. birželio 19 d. su žmona ir sūnumi važiavo į vestuves. Prieš tai užvažiavo pas tėvus, paliko dukrą. Apie 18.10 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve turėjo važiuoti tiesiai. Degė žalias šviesoforo signalas. Važiavo 50 km/h greičiu, leistino greičio neviršijo, nes nebuvo kur skubėti, renginys turėjo prasidėti tik 19 val. Įvažiavus į sankryžą staiga į ją įsuko „VW Golf“ markės automobilis, užtverdamas jam kelią, sustabdyti nespėjo ir trenkėsi į tą automobilį. Nuo smūgio automobilis apsisuko, salone pasklido dūmai iš oro pagalvių. Žmona pasakė, kad jai bloga, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Sūnaus sveikata buvo geresnė. Išlipo iš automobilio. Kaltinamoji taip pat buvo iš automobilio išlipusi ir jį apkaltino, kad važiavo per raudoną šviesą, kilo ginčas, tuomet kaltinamoji pasakė, kad jis įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Jis pasakė, kad viską išsiaiškins policija. Atvykę policijos pareigūnai viską įformino. Dėl neva jo viršyto leistino greičio jam buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, buvo nubaustas, tačiau apskundus nutarimą, jis buvo panaikintas ir byla nutraukta trūkstant įrodymų. Kreipėsi į privatų ekspertą, kuris atlikęs tyrimą nustatė, jog jo greitis įvykio metu buvo 53 km/h. Po įvykio žmona J. Ž. buvo išvežta į ligoninę, ilgai gydėsi. Taip pat buvo sužalotas sūnus. Jam pačiam buvo sužalota ranka, jautė skausmą krūtinėje, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė, gydėsi pats. Jis patyrė didžiulį stresą dėl žmonos ir sūnaus sužalojimo, turėjo slaugyti vaiką, rūpintis žmona, negalėjo dirbti. Yra pareiškęs 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamoji jam atlygino 100 eurų neturtinės žalos, prašo priteisti 900 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo atlyginti išlaidas dėl automobilio saugojimo mokamoje aikštelėje. Automobilis įvykio metu buvo sugadintas, jį privalėjo saugoti. Sąlygų laikyti automobilį kitur nei mokamoje aikštelėje neturi. Draudimo bendrovė automobilio saugojimo išlaidų atlygino tik dalį, prašo priteisti likusią sumą, kurią jis pats sumokėjo.
Nukentėjusioji J. Ž. parodė, jog 2015 m. birželio 19 d. vakare vyro Ž. Ž. vairuojamu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojo. Vyras leistino greičio neviršijo, važiavo apie 50 km/h greičiu. Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve automobilis susidūrė su kaltinamosios vairuojamu automobiliu. Paties susidūrimo momento nematė, nes buvo nuleidusi galvą, telefone ieškojo sveikinimų jauniesiems vestuvių proga. Po susidūrimo automobilyje pasklido dūmai. Ji iš automobilio negalėjo išlipti, trūko oro, matė, kad jai yra sužalota koja. Automobilyje buvęs vaikas labai išsigando. Vyras išlipo iš automobilio. Priėjo kaltinamoji, tarp jos ir vyro kilo ginčas, kuris kaltas dėl avarijos. Vyras iškvietė policiją. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir ją išvežė į ligoninę. Jai buvo plyšę kepenys. Iš karto ją operavo. Ligoninėje pragulėjo 8 dienas, po to gydėsi namuose. Dėl autoįvykio patyrė didžiulį stresą, išgąstį, skausmą, nebegalėjo maitinti dukrelės, jaudinosi ne tik dėl savo, bet ir dėl sūnaus ir vyro sveikatos. Sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol – dėl kepenų sužalojimo ne viską gali valgyti, skauda sužalotą koją, po operacijos liko didžiuliai randai, kurių pašalinti net ir lazeriniu būdu negalima. Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Dalį žalos – 4000 eurų jai atlygino draudimas, o 500 eurų atlygino kaltinamoji. Prašo jai priteisti 5500 eurų neturtinei žalai atlyginti, proceso išlaidas, kurias sudaro privataus eksperto tyrimo ir jo vykimo į teismą išlaidų apmokėjimas, dokumentų kopijavimo išlaidos, taip pat prašo jai priteisti išlaidas, turėtas dėl advokato pagalbos apmokėjimo.
Liudytoja N. B. parodė, jog 2015 m. birželio 19 d. važiavo iš kapinių, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir turėjo sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Privažiavusi prie sankryžos, priešais pamatė avariją, stovėjo vyras, prašė iškviesti pagalbą. Ji savo telefonu paskambino 112 ir pasakė, kad įvyko avarija, žmogus prašo pagalbos. Po avarijos vienas automobilis stovėjo sankryžoje, o kitas buvo užvažiavęs ant žolės. Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu nuvažiavo.
Liudytojas A. P. parodė, jog tikslios datos nebeprisimena. Prisimena, jog su drauge važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir turėjo sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiavo pirmąja juosta. Priekyje antrąja juosta važiavo „VW Passat“ automobilis, jis per sankryžą važiavo tiesiai. Sukantis į (duomenys neskelbtini) gatvę, sankryžoje įvyko susidūrimas – (duomenys neskelbtini) gatve važiavusi kaltinamoji suko į kairę ir nepraleido tiesiai važiavusio „VW Passat“ automobilio. Po autoįvykio sustojo, priėjo prie „VW Passat“ automobilio, paklausė ar viskas gerai. Automobilyje sėdėjusi moteris nekalbėjo, tik palinkčiojo galvą. Automobilyje dar buvo vaikas. Vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, kalbėjosi su „VW Golf“ vairuotoja, klausė, kodėl ji jo nepraleido. Kiti vairuotojai iškvietė pagalbą. Jis nelaukė, kol atvyks policijos pareigūnai ir medikai, ir išvažiavo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos metu sakė, kad „VW Passat“ automobilis važiavo apie 70 km/h greičiu, tačiau jis pats suko į dešinę, todėl stabdė, o „VW Passat“ automobilis nuo jo nenutolo, todėl mano, kad to automobilio greitis galėjo būti apie 50 – 60 km/h.
Liudytojas L. Z. parodė, jog tikslios datos neprisimena. Galėjo būti 2015 m. birželio mėnuo. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir turėjo sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustojo prieš sankryžą, nes turėjo praleisti tiesiai važiuojančius automobilius. Prieš jį stovėjo kaltinamosios vairuojamas „VW Golf“ automobilis. Šis automobilis suko į kairę, nepraleido tiesiai važiavusio „VW Passat“ automobilio ir su juo susidūrė. Matomumas buvo geras. Kokia buvo kelio danga – šlapia ar sausa, neprisimena. Po susidūrimo „VW Passat“ automobilis liko sankryžoje, o „VW Golf“ automobilis nuo smūgio atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po susidūrimo jis įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo, atbėgo į įvykio vietą. Matė, jog yra sužalota „VW Passat“ automobilio keleivė. Kas iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, nežino. Atvykus policijos pareigūnams su jais pakalbėjo, jie užsirašė jo parodymus. Iš įvykio vietos nuvažiavo, kai nukentėjusiąją išvežė greitoji medicinos pagalba.
Liudytoja A. Š. parodė, jog tikslios datos nepamena, galėjo būti 2015 m. birželio mėnuo. Dirbo kartu su kolega T. B.. Galėjo būti po 18 val., kai buvo gautas pranešimas, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis. Atvykę į įvykio vietą surašė reikiamus dokumentus, fotografavo. Prisimena, jog buvo sužalota moteris, ji buvo automobilyje, jai atrodo, kad buvo be sąmonės. Vaikinas sakė, kad važiavo tiesiai, o moteris suko į kairę ir jo nepraleido. Ar bendravo su įvykio kaltininke, neprisimena.
Liudytojas T. B. parodė, jog tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2015 metų birželio mėnuo. Tuo metu galėjo dirbti su kolege A. Š.. Prisimena, jog buvo gautas pranešimas apie autoįvykį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Vyko į įvykio vietą ir įvykį įformino. Įvykio aplinkybių neprisimena, tik prisimena, kad vienas automobilis važiavo tiesiai, o kitas suko į kairę ir nepraleido tiesiai važiavusio automobilio.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, nubraižyta schema, fotografuota. (1 t., b. l. 7-14).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai. (1 t., b. l. 25).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai. (1 t., b. l. 30).
Specialisto išvadoje Nr. G 932/15(04) nurodyta, kad J. Ž. padaryti sužalojimai: kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, odos nubrozdinimai abiejų kelių srityse. J. Ž. dėl kepenų plyšimo su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 53).
Specialisto išvadoje Nr. G 890/15(04) nurodyta, kad D. Ž. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimas kairiame skruoste ir kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje. D. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 55).
Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog po eismo įvykio O. B. G. buvo blaivi. (1 t., b. l. 191).
Specialisto išvadoje Nr. G 976/15(04) nurodyta, kad O. B. G. padaryti sužalojimai: krūtinkaulio lūžis, dešinio kelio sumušimas pasireiškęs kraujo išsiliejimu į sąnarį ir poodine kraujosruva, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva pilvo srityse. O. B. G. dėl krūtinkaulio lūžio ir dešinio kelio sumušimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 195).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime (Nr. LT/AKA 0559722) nurodyta, kad automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2015-04-08 iki 2016-04-07, draudikas „Seesam Insurance AS“. (1 t., b. l. 198-199).
Specialisto išvadoje Nr. 11Š-169(15) nurodyta, jog susidūrimo su automobiliu „VW Golf“ momentu automobilio „VW Passat“ važiavimo greitis, tikėtina, buvo 75 km/h; automobilio „VW Golf“ vairuotoja O. B. G., sankryžoje sukdama į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Passat“ bei su juo susidūrė ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. (1 t., b. l. 161-167).
Šias išvadas teisme patvirtino ekspertas E. G., nurodydamas, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis yra kaltinamosios O. B. G. veiksmai, prieštaraujantys kelių eismo taisyklių reikalavimams. Ekspertas taip pat paaiškino, jog jam duotoje užduotyje buvo nurodyta, kad eismo įvykio vietoje maksimalus leistinas greitis buvo 70 km/h. Paaiškėjus, jog maksimalus leistinas greitis toje atkarpoje buvo 50 km/h, tikėtina, kad „VW Passat“ automobilis važiavo didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu, šio automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio eismo įvykiui kilti. Jeigu automobilis „VW Passat“ būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, tikėtina, kad vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, stabdydamas automobilį. Jam pateiktoje užduotyje buvo nurodyta, kad eismo įvykis įvyko pirmoje eismo juostoje, tačiau jeigu automobiliai susidūrė kairiau - antroje eismo juostoje, „VW Passat“ vairuotojas techninės galimybės išvengti susidūrimo neturėjo.
Teismui buvo pateikta UAB „I.“ eksperto V. M. išvada, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką laikoma konsultacine specialisto išvada. Šioje išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi techniniu požiūriu buvo automobilio „VW Golf“ vairuotojos O. B. G. nepriimtini veiksmai – sukant sankryžoje į kairę sudarė kliūtį priešinga kryptimi atvažiuojančiam automobiliui „VW Passat“ ir susidūrė su juo, prieštaravę kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimams. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojo Ž. Ž. veiksmai – prieš pat susidūrimą važiavo apie 53 km/h greičiu, viršydamas leistiną 50 km/h greitį, prieštaravo kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimui, tačiau neturėjo priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, nes ir važiuodamas leistinu greičiu nebūtų turėjęs techninės galimybės sustabdyti automobilio iki susidūrimo vietos ir išvengti eismo įvykio. (2 t., b. l. 173-186).
Teisme apklaustas kaip specialistas V. M. paaiškino, jog dėl eksperto išvados pateikimo į jį kreipėsi nukentėjusiesiems atstovaujanti advokatė. Atlikęs tyrimą nustatė, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kelių eismo taisyklių reikalavimams prieštaraujantys kaltinamosios veiksmai. Jam pateiktose skaitmeninėse nuotraukose tikėtina, jog matyti rato, kuris buvo dalinai blokuotas susidūrimo metu, slydimo pėdsakas, greta to pėdsako matosi ir išsibarsčiusios automobilių detalių nuolaužos. Pagal tai jis nustatė, jog susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje. Atlikdamas tyrimą jis taip pat nustatė, kad automobilis „VW Golf“ prieš susidūrimą galėjo važiuoti maždaug 30 km/h greičiu, o automobilis „VW Passat“ galėjo važiuoti 53 km/h greičiu.
Nukentėjusiajam Ž. Ž. teisme pateikus papildomas įvykio vietos nuotraukas, buvo paskirta teismo vaizdų ekspertizė. Atlikus šią ekspertizę, Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2017-04-06 ekspertizės akte Nr. 11K-412(16) nurodyta, jog pagal pateiktus skaitmeninius atvaizdus nustatyti ir išryškinti automobilio rato/ų slydimo pėdsakų pagal pateiktas nuotraukas nėra galimybės; nesant galimybės nustatyti automobilio rato/ų slydimo pėdsako, nėra galimybių nustatyti jo susidarymo mechanizmo. (3 t., b. l. 76-79).
Esant prieštaravimų tarp teismui pateiktų eismo įvykio specialistų išvadų, buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Atlikus šią ekspertizę, Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2017-04-21 ekspertizės akte Nr. 11K-76(16) nurodyta, jog tikėtina, kad prieš pat eismo įvykį automobiliu „VW Passat“ buvo važiuojama nuo 66 km/h iki 73 km/h greičiu; tikėtina, kad prieš pat eismo įvykį automobiliu „VW Golf“ buvo važiuojama nuo 22 km/h iki 33 km/h greičiu; techniniu požiūriu pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui buvo automobilio „VW Golf“ vairuotojos O. B. G. veiksmai, – sankryžoje sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Passat“; techniniu požiūriu, tikėtina, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo Ž. Ž. veiksmai, - važiavo viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 50 km/h greitį, - nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. (3 t., b. l. 82-100).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamosios O. B. G. kaltė visiškai įrodyta. Pati kaltinamoji O. B. G. pripažino, jog pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes sukdama į kairę nepraleido priešpriešiais tiesiai važiuojančio automobilio, dėl ko automobiliai susidūrė. Teisme apklausti nukentėjusieji Ž. Ž., J. Ž., liudytojai L. Z., A. P. patvirtino, jog kaltinamoji O. B. G., degant žaliam šviesoforo signalui, sukdama į kairę nepraleido tiesiai priešpriešine kryptimi antrąja eismo juosta važiuojančio Ž. Ž. vairuojamo automobilio ir su juo susidūrė. Specialistų išvadose ir ekspertizės akte nurodyta, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga yra kaltinamosios O. B. G. veiksmai, prieštaravę kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimams, o tarp nukentėjusiojo Ž. Ž. kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimų pažeidimo važiuojant didesniu negu leistinas maksimalus greitis ir kilusio eismo įvykio nėra priežastinio ryšio. Taigi, visi šie įrodymai patvirtina kaltinamosios O. B. G. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo.
Kaltinamoji O. B. G., vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo taisyklių 9 ir 157 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai J. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam D. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamosios O. B. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymius.
Kaltinamoji O. B. G. padarė neatsargų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji O. B. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą. Ji yra pensininkė, gauna pastovias pajamas, turi turto, teisiamajame posėdyje nurodė, jog įsipareigoja atlyginti visą žalą, kurios dydį nustatys teismas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamoji visą žalą atlygins. Kaltinamoji O. B. G. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, jog ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra gautas B. G. prašymas perduoti kaltinamąją O. B. G. jos atsakomybei pagal laidavimą. B. G. yra verta teismo pasitikėjimo – yra kaltinamosios dukra, neteista, administracine tvarka nebausta, gerai charakterizuojama, tarp jos ir kaltinamosios yra susiklostę stiprūs socialiniai ryšiai, ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Todėl yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Dėl šių aplinkybių kaltinamoji O. B. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją B. G. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutrauktina. Laidavimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę bei laiduotojos turtinę padėtį skirtinas be užstato minimaliam terminui. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji O. B. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialiąja teise, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų turtinius interesus, į nusikalstamos veikos pobūdį, kitokias baudžiamojo poveikio priemones skirti nėra pagrindo.
Nukentėjusieji D. Ž., atstovaujamas įstatyminės atstovės J. Ž., J. Ž., Ž. Ž. pateikė civilinį ieškinį draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialui ir kaltinamajai O. B. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo nukentėjusiajam Ž. Ž. priteisti 292,70 EUR turtinei žalai atlyginti, D. Ž. 800 EUR, Ž. Ž. 900 EUR, J. Ž. 5500 EUR neturtinei žalai atlyginti, taip pat nukentėjusioji J. Ž. prašo priteisti 1123,76 EUR proceso išlaidų ir 1200 EUR atstovavimo išlaidų. (1 t., b. l. 65-69, 2 t., b. l. 93-110, 189-197, 3 t., b. l. 8-11, 33-38, 112-113).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.
Kaltinamosios O. B. G. civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovė „Seesam Insurance AS“, veikianti per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą. Draudimo bendrovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, draudimo suma yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui.
Draudimo bendrovė yra išmokėjusi nukentėjusiajam D. Ž. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. Ž. 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat yra atlyginusi turtinę žalą nukentėjusiajam Ž. Ž. dėl automobilio, kitų daiktų, gydymo išlaidų atlyginimo, išskyrus išlaidas, susijusias su automobilio saugojimu (apmokėjo tik už laikotarpį nuo pranešimo apie įvykį iki sprendimo išmokėti draudimo išmoką priėmimo), turtinę žalą nukentėjusiajam D. Ž. dėl gydymosi išlaidų, yra atlyginusi nukentėjusiajai J. Ž. visą padarytą turtinę žalą, taip atlyginusi Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios J. Ž. gydymo išlaidas. (2 t., b. l. 73-92, 119-138, 152-154, 172, 3 t., b. l. 5-6, 114).
Taigi, draudimo bendrovė yra išmokėjusi nukentėjusiesiems įstatymu nustatytą maksimalią išmoką neturtinei žalai atlyginti.
Draudimo bendrovė atsisakė išmokėti nukentėjusiajam Ž. Ž. jo patirtas išlaidas dėl automobilio saugojimo, motyvuojant tuo, jog jos nėra būtinos ir nėra neišvengiamos. Teismas laiko, jog šis atsisakymas nepagrįstas, kadangi nukentėjusiojo Ž. Ž. eismo įvykio metu vairuotas automobilis byloje yra laikomas daiktiniu įrodymu ir nukentėjusysis įsipareigojo jį saugoti iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje. Todėl nukentėjusysis automobilį privalo saugoti ir automobilio saugojimo išlaidos yra būtinos, nes kitų, negu mokamoje aikštelėje, automobilio saugojimo sąlygų nukentėjusysis neturi. Šios nukentėjusiojo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, todėl nukentėjusiajam turi būti atlygintos. Išlaidų dydis patvirtintas pateiktais dokumentais. Pareiga atlyginti turtinę žalą kyla įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudikui. Dėl šių aplinkybių, nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, susijusią su automobilio saugojimu, tenkintinas, automobilio saugojimo išlaidas priteisiant iš draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“, veikiančios per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji J. Ž. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, buvo operuojama, gydoma ligoninėje, reabilitacijos įstaigose, nurodo, jog ir iki šiol jaučia nusikalstamos veikos pasekmes. Todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 5792 EUR iki 34504 EUR neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-52-942/2016, Nr. 2K-95/2013).
Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios J. Ž. patirtus sužalojimus ir jų pasekmes, pripažįsta, jog jos nurodomas jai padarytos neturtinės žalos dydis – 10000 EUR nėra per didelis, todėl nukentėjusiosios J. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas ir priteistina iš kaltinamosios O. B. G. 5500 EUR nukentėjusiajai J. Ž. neturtinei žalai atlyginti, kadangi dalį žalos – 4000 EUR nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė ir dalį – 500 EUR nukentėjusiajai atlygino kaltinamoji.
Ieškinyje nukentėjusiajam D. Ž. padaryta neturtinė žala buvo įvertinta 2000 EUR. Dalį neturtinės žalos – 1000 EUR šiam nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, dalį – 200 EUR nukentėjusiajam atlygino kaltinamoji. Nukentėjusysis D. Ž. eismo įvykio metu patyrė dvasinį sukrėtimą, išgąstį, todėl jam turėtų būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jokių įrodymų, patvirtinančių ilgalaikes eismo įvykio sukeltas pasekmes nukentėjusiajam D. Ž., nėra pateikta, todėl teismas laiko, jog nukentėjusiojo D. Ž. nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, mažina neturtinę žalą iki 1200 eurų, ir laiko, jog nukentėjusiajam D. Ž. visa neturtinė žala yra atlyginta, todėl nukentėjusiojo D. Ž. prašymas priteisti jam 800 EUR neturtinės žalos atlyginimui atmestinas.
Ieškinyje nukentėjusiajam Ž. Ž. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nurodytas 1000 EUR. Nukentėjusysis Ž. Ž. eismo įvykio metu sužalotas nebuvo ir nors jis patyrė stresą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, tačiau teismas laiko, jog jo reiškiamo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, jį mažina iki 100 EUR ir laiko, jog visą neturtinę žalą nukentėjusiajam Ž. Ž. yra atlyginusi kaltinamoji O. B. G., todėl šioje dalyje nukentėjusiojo Ž. Ž. ieškinys atmestinas.
Nukentėjusioji J. Ž. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji patyrė išlaidas dėl privataus eksperto tyrimo atlikimo, privataus eksperto kvietimo į teismą bei bylos dokumentų kopijavimo. Nukentėjusioji, siekdama pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, turėjo teisę kopijuoti bylos dokumentus, todėl šios išlaidos yra susiję su bylos procesu. Nukentėjusioji J. Ž. dėl privataus eksperto tyrimo atlikimo kreipėsi po to, kai kaltinamoji kaltę pripažino tik dalinai, nurodydama, kad nukentėjusiojo Ž. Ž. vairuojamo automobilio nepastebėjo dėl to, jog jis žymiai viršijo greitį, o byloje esančioje specialisto išvadoje taip pat buvo nurodyta, jog Ž. Ž. viršijo leistiną greitį. Privataus eksperto atvykimas į teisiamąjį posėdį buvo būtinas, nes jį buvo būtina apklausti. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra susiję su bylos procesu, buvo būtinos, todėl jos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio, 104 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajai J. Ž. iš kaltinamosios O. B. G..
Nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo advokatė, todėl nukentėjusiajai J. Ž. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis priteistinos jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje; automobilis „VW Pasat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas nukentėjusiajam Ž. Ž. neribotam disponavimui; automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas kaltinamajai O. B. G. neribotam disponavimui.
2016 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. G. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas O. B. G. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki visiško žalos nukentėjusiesiems Ž. Ž. ir J. Ž. atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
O. B. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, pagal laidavimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
O. B. G. perduoti B. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, O. B. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
O. B. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Nukentėjusiųjų D. Ž., Ž. Ž. ir J. Ž. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti: nukentėjusiajam Ž. Ž. iš draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“, veikiančios per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą 292,70 EUR (du šimtus devyniasdešimt du eurus 70 centų) turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai J. Ž. iš O. B. G. 5500 EUR (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiajai J. Ž. iš O. B. G. 1123,76 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris eurus 76 centus) patirtoms proceso išlaidoms atlyginti ir 1200 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų) atlyginti išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti.
Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinį ieškinį atmesti.
Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus palikti saugoti byloje; automobilį „VW Pasat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti nukentėjusiajam Ž. Ž. neribotam disponavimui; automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti kaltinamajai O. B. G. neribotam disponavimui.
2016 m. balandžio 18 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. G. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą O. B. G. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiesiems J. Ž. ir Ž. Ž. atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.