Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Iš tuo metu byloje pateiktų rašytinių įrodymų buvo nustatyta, kad pagal pateiktus duomenis atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei dėl iš ieškovės užsakytų, bei pristatytų (gautų) prekių (konvejerių juostų ir kitų sudedamųjų konvejerio dalių), bei suteiktų paslaugų apmokėjimo, bei su ieškove pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, nustatytais terminais pilnai neatsiskaitė, sumokėdama tik dalį sumos (2023 m. birželio 20 d. – 10 000,00 Eur ir 2023 m. rugpjūčio 7 d.– 3 400,00 Eur), likusios sumos ieškovei nesumokėjo iki šiol. Esamas įsiskolinimas sudarė 21 710,93 Eur. Atsakovė ieškovei pretenzijų dėl Prekių ir/ar Paslaugų neturėjo ir nereiškė, prekes bei paslaugas gavo, tačiau su ieškove nėra pilnai atsiskaičiusi, į ieškovės siųstą raginimą nereagavo, todėl teismas sprendė, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir ieškovei iš atsakovės priteisė 21710,93 Eur skolos sumą ,12,25 % (4,25% + 8%) dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1061,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 816,75 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (už ieškinio dėl skolos priteisimo parengimą bei pateikimą teismui) ir 245,00 Eur žyminis mokestis .

2024 m. spalio 8 d. gauti atsakovės prieštaravimai dėl ieškovės ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovė prašė teismo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį dalyje dėl palūkanų priteisimo atmesti; teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui; priteisti iš ieškovo atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsakovė teigė, kad sutinka ir neginčija, jog dėl savo prastos finansinės situacijos iki šiol yra visiškai neatsikaičiusi su ieškove ir prašomos priteisti skolos dydžio neginčija. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys dėl mokėtinų palūkanų dydžio susitarusios nebuvo, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.210 straipsnyje yra įtvirtintos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, kai abi šalys yra verslininkai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 12,25 proc. palūkanų yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad atsakovė pripažįsta ieškovės reikalaujamą priteisti skolą ir jos mokėjimo nevengia, tačiau šiuo metu yra įmonėje susiklosčiusi sunki finansinė padėtis, todėl atsakovė visos skolos sumos iš karto dėl finansinės padėties sumokėti negali ir prašė teismo skolos sumokėjimą atsakovei išdėstyti 24 mėnesiams.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Kevija“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus galutiniam pirkėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, užsakė iš ieškovės UAB „Baltic Belt“ (kaip iš subtiekėjo) parduoti konvejerių juostas ir kitas sudedamąsias konvejerio dalis (toliau – Prekės), kurių bendra suma sudaro 30.872,30 Eur su PVM.

Atsakovė UAB „Kevija“ taip pat užsakė iš ieškovės UAB „Baltic Belt“ atlikti konvejerio juostos užtempimo ir jungimo darbus, objekte, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo galutiniam pirkėjui AB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo pristatytos Prekės (toliau – Paslaugos) bendrai 4238,63 Eur sumai su PVM.

Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pristatė užsakytas Prekes galutinio pirkėjo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat atliko užsakytus konvejerio juostos užtempimo ir jungimo darbus (Paslaugas). Viso perduotų Prekių ir suteiktų Paslaugų kaina 29 017,3 Eur be PVM, t. y. viso 35110,93 Eur su PVM. Jokių pretenzijų dėl Prekių ir/ar Paslaugų atsakovė UAB „Kevija“ neturėjo ir nereiškė. Atsakovė už šias Prekes ir Paslaugas pateikė sąskaitas galutiniam pirkėjui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir gavo apmokėjimą.

Ieškovė 2023 m. gegužės 9 d. el. laišku paragino atsakovę atlikti apmokėjimą UAB „Baltic Belt“ už Prekes ir Paslaugas. Atsakovė UAB „Kevija“ atliko du mokėjimus: 2023 m. birželio 20 d. – 10 000,00 Eur ir 2023 m. rugpjūčio 7 d.– 3 400,00 Eur. Tačiau likusios sumos nesumokėjo iki šiol. Esamas įsiskolinimas – 21 710,93 Eur.

Ieškovė UAB „Baltic Belt“ ir el. paštu pateikė UAB „Kevija“ PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas apmokėjimo terminas – 7 dienos. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroninio sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) PVM sąskaitų faktūrų kryžminio sutikrinimo duomenų ieškovė mato, kad UAB „Kevija“ įtraukė šias PVM sąskaitas-faktūras į savo buhalterinę apskaitą (sistema nemeta UAB „Baltic Belt“ ir UAB „Kevija“ PVM sąskaitų-faktūrų kryžminio sutikrinimo neatitikimų), tačiau atsakovė ieškovei likusios skolos nesumokėjo iki šiol (teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad nuo ieškinio pateikimo teismui nebuvo sumokėta nors dalis skolos, ko neneigė ir atsakovės atstovė, nurodydama, kad atsakovė sutinka su skolos dydžiu ir jo neginčija.)

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą.

Atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šalys dėl mokėtinų palūkanų dydžio susitarusios nebuvo, o CK 6.210 straipsnyje yra įtvirtintas 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, kai abi šalys yra verslininkai, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 12,25 proc. palūkanų, jos nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).

Sutiktina su ieškovės atsiliepime į prieštaravimus nurodytais motyvais, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys CK 6.210 straipsnyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas – tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus .Todėl ieškovė pagrįstai prašo priteisti procesines palūkanas, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, o ne CK 6.210 str. numatytu palūkanų dydžiu. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 str. 5 d. nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant, kad ieškovės ieškinys teikiamas antrąjį kalendorinių metų pusmetį, procesinėms palūkanoms, kurias prašo iš atsakovės priteisti ieškovė, taikoma paskutinė paskelbta Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, paskelbta nuo 2024 m. birželio 12 d., kuri lygi 4,25 procento. Atsižvelgiant į tai ieškovės UAB „Baltic Belt“ naudai iš atsakovės UAB „Kevija“ priteistinos 12,25 % (4,25% + 8%) dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos įsiskolinimo sumos (21.710,93 Eur).

Atsakovė teigdama, kad pripažįsta ieškovės reikalaujamą priteisti skolą ir jos mokėjimo nevengia, tačiau nurodė, jog šiuo metu dėl įmonėje susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, visos skolos sumos iš karto sumokėti negali ir prašė teismo skolos sumokėjimą atsakovei išdėstyti 24 mėnesiams. Atsakovė nurodė, kad UAB „Kevija“ sunkią finansinę padėtį įtakoja užsakovų uždelsti atsiskaitymai, užsakovų bankrotai. Tačiau, nepaisant šio sudėtingo periodo įmonei, įmonė vykdo veiklą, įgyvendina projektus, kurie leidžia atsikaityti su kreditoriais. Šiuo metu vykdomų projektų vertė siekia daugiau nei 400 000 Eur, tačiau tai yra ilgalaikiai projektai, kurių įgyvendinimui reikia tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų, bet veiklos vykdymas neabejotinai leidžia UAB „Kevija“ atsiskaityti ir padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Šias aplinkybes patvirtinti pateikė lentelę apie įvykdytas taikos sutartis, kuriose šalys susitarė išdėstyti skolos mokėjimą. Teigia, kad išdėsčius susidariusios skolos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui, atsakovė turės visas galimybes atsiskaityti su ieškove. Sumokėti visą skolos sumą iš karto atsakovei būtų per didelis finansinis įsipareigojimas, kurio atsakovė neturėtų galimybės įvykdyti. Mano, kad įvertinus skolos dydį, atsakovės finansinę padėtį, uždelstą atsiskaityti laikotarpį, skolos/sprendimo vykdymo išdėstymas 24 mėnesių laikotarpiui atitiktų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovė taip pat nurodė, kad iš viešai prieinamų duomenų www.rekvizitai.vz.lt matyti, kad atsakovė 2023 m. turėjo nuostolių 324.885 Eur sumai.

Ieškovė nesutiko su atsakovė prašymu dėl teismo sprendimu vykdymo išdėstymu, nes būtent atsakovė pažeidė savo prievolę ieškovei, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl , pasak ieškovės, nėra pagrindo nustatyti lengvatinio termino teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad ieškovė buvo tik subtiekėjas. Atsakovės pagrindinis užsakovas buvo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Atsakovė už ieškovės atsakovei parduotas Prekes ir suteiktas Paslaugas pateikė sąskaitas galutiniam pirkėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ir gavo apmokėjimą, tačiau gavusi apmokėjimą ir papildomo pelno su ieškove neatsiskaitė. Atsakovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis verslu, jai yra suprantama sudarytos sutarties teisinė galia, atsiskaitymo bei atsakomybės sąlygos. Prisiimdamas įsipareigojimus atsakovė privalėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti prievolę ieškovei. To nepadariusi atsakovė nesielgė kaip protingas bei apdairus asmuo. Tuo labiau, kad šiuo atveju už iš ieškovės gautas ir galutiniam užsakovui perduotas Prekes ir Paslaugas atsakovė pati gavo apmokėjimą ir dar gavo pelno, ieškovė buvo tik subtiekėjas, pagrindinis užsakovas su atsakove atsiskaitė. Tačiau atsakovė elgėsi nesąžiningai ir pati gavusi pinigus nesumokėjo ieškovei. Tai nėra situacija, kai su pačia atsakovei būtų neatsiskaityta ir dėl to atsakovė būtų patyrusi finansinių sunkumų ir negalėjusi atsiskaityti su subtiekėjais. Savalaikis atsakovės skolos nesumokėjimas šiai dienai jau sukėlė ieškovei neigiamų pasekmių , nes patirtos sutarties vykdymo išlaidos ir laiko sąnaudos, sumokėtas PVM, patirtos ir bylinėjimosi išlaidos, o teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neigiamas pasekmes dar labiau padidintų , nes apsunkintų ieškovės mokestinių ir kitų prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą. Nurodė, kad vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei, ieškovė ne tik patyrė darbo ir medžiagų sąnaudų, tačiau taip pat pagal atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras ieškovė sumokėjo valstybei 6.093,63 Eur PVM. Tuo tarpu atsakovė įsitraukė šiai dienai pilnai neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras į savo apskaitą ir taip sumažino savo mokėtiną pelno mokestį, įtraukė nesumokėtą PVM sumą į atskaitą ir sumažino savo mokėtiną PVM valstybei. Šiuo atveju visas neigiamas mokestines ir finansines pasekmes patiria tik ieškovė, o atsakovė, maža to nenorėdama mokėti jokių procesinių palūkanų už uždelsimą sumokėti skolą, dar siekia nemokamai finansuotis ieškovės sąskaita du metus. Ieškovė yra tokia pati mokesčių mokėtoja kaip ir atsakovė, taip pat turi savo įsipareigojimus kreditoriams ir tiekėjams, kasdien turi rūpintis apyvartinėmis lėšomis savo veiklai vykdyti, mokėti darbuotojams atlyginimus ir kt. Atsakovė nepateikė įrodymų prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą motyvams sunkia įmonės finansine padėtimi ir užsakovų uždelstais atsiskaitymais pagrįsti, tačiau byloje nepateikta nė vieno tokių aplinkybių įrodymo. Ieškovė teigia, kad net jei atsakovė šuo metu ir patiria finansinių sunkumų, tai nėra pagrindas išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą, nes juridinis verslu užsiimantis asmuo veikia savo rizika. Tai, kad atsakovė neįvertino savo galimybių ir prisiėmė daugiau įsipareigojimų, nei pajėgia jų įvykdyti, elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai laikytina jos kaltais veiksmais. Ieškovė neturi prisiimti atsakomybės ir dėl to nukentėti. Ieškovė, kaip ir atsakovė, veikia tomis pačiomis ekonominėmis sąlygomis, jos padėtį taip pat įtakoja šalies ekonomika, vartojimas, krizės, grėsmės ir kiti rodikliai. Kaip minėta, vykdydama su atsakove sudarytą sutartį ieškovė patyrė išlaidų ir turi teisę į sulygtą apmokėjimą. Atsakovės nesumokėtų lėšų ieškovė negali panaudoti kitoms įmonės reikmėms, patiria nuostolių. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus interesus, o taip pat pažeistų šalių lygiateisiškumo principą.

Ieškovė taip pat nurodo, kad už naudojimąsi svetimais pinigais yra mokamos palūkanos, jų dydis rinkoje priklauso nuo to, kaip saugiai yra užtikrinamas skolos grąžinimas, kokia yra skolininko finansinė padėtis. Šiuo atveju gi atsakovė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra labai bloga, neva neatsiskaito ir bankrutuoja užsakovai. Atsakovė kartu su prieštaravimais pateikia duomenis apie 9 teismines bylas dėl skolų išieškojimų iš atsakovės. Tokios įmonės kreditingumas būtų vertinamas kaip itin blogas, o kreditas suteikiamas tik itin aukštomis palūkanomis ir, tikėtina, tik su realiu skolos grąžinimo užtikrinimu (įkeitimu, laidavimu ar garantija), todėl ieškovei nesuprantama , kodėl esant tokioms sąlygoms ieškovė turėtų būti teismo priversta atidėti skolos grąžinimą, t. y. praktiškai skolinti pinigus atsakovei ir leisti jais naudotis be jokio užtikrinimo ir su minimaliomis įstatyminėmis palūkanomis (kurių atsakovė taip pat nenori mokėti). Ieškovės teigimu, atsakovė nieko neatsakė į geranoriškus ieškovės prašymus atsiskaityti, neatrašė į elektroninius laiškus, nesiūlė jokių mokėjimo terminų iki ieškovės ieškinio pateikimo Teismui ir sukėlė ieškovei papildomų išlaidų, kadangi ieškovė turėjo kreiptis į advokatą ir sumokėti už ieškinio rengimą bei toliau patiria išlaidų ir už atsiliepimo į prieštaravimus regimą bei atstovavimą byloje. Sutikdama su skolos suma atsakovė nei po 2024-07-18 ieškovės el. laiško, nei po Preliminaraus sprendimo gavimo nesumokėjo jokios skolos dalies. Atsakovė taip vilkina skolos mokėjimą ir pažeidžia ieškovės interesus. Jei būtų veikusi geranoriškai, atsakovė būtų siūliusi ieškovei susitarti dar iki ieškinio pateikimo, tačiau visiškai nebendravo su ieškove.

Atsižvelgiant į tai, ieškovei yra pagrindo manyti, kad teismui išdėsčius skolos mokėjimą, atsakovė mokėjimų tinkamai neatliks, nes iki šios dienos nerodo jokios iniciatyvos mažinti esamą įsiskolinimą, tačiau ieškovė neturės galimybės išieškoti visos skolos iš karto ir bus priversta išieškinėti skolą mažomis dalimis ir patirti papildomas advokato ir antstolio vykdymo išlaidas.

Atsakovė nurodo, kad ji 2023 m. turėjo nuostolių 324.885 Eur sumai , neneigia, kad susiduria su finansiniais sunkumais, turi kitų įsipareigojimų kreditoriams ir negali iš karto atsiskaityti su ieškove jai sumokant pakankamai ženklią sumą.

Atsakovė nurodė, kad ji moka sumas pagal su kitomis įmonėmis sudarytas taikos sutartis, tačiau tai, kad jie pasirinko mokėti skolas kitiems kreditoriams, o ne atsiskaityti proporcingai su visais, mokėdama kreditoriams tam tikras sumas pagal sudarytą planą, neišskiriant ir netaikant prioriteto vienoms įmonėms, o kitiems skolų nemokant, teismo nuomone, ,neatitinka lygiateisiškumo principo įgyvendinimo.

Sutiktina su ieškovės pozicija, kad nors ir jei atsakovė patiria finansinių sunkumų, tai nėra pagrindas išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą, nes ji turėjo įvertinti savo galimybes ir prisiimti tuos įsipareigojimus, kuriuos ji gali įvykdyti, turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, nes ir ieškovė negautos skolos negali panaudoti įmonės reikmėms, patiria dėl to nuostolių ir faktiškai atsakovė nesumokėtą skolą investuodama į savo veiklos vystymą siekia nemokamai finansuotis ieškovės sąskaita dar du metus, o įvertinus ir paskutinį skolos pervedimą, tai sudarytų virš trejų metų. Laikytina, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį būtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje .Tai, kad atsakovė turi kitų turtinių įsipareigojimų, nėra aplinkybė, atleidžianti ją nuo teismo sprendimo vykdymo ieškovės naudai. Atsakovė neparodė jokio geranoriškumo, nepervedė jokios skolos dalies ieškovei, taip pat nemoka jokių įmokų kiekvieną mėnesį proporcingai kaip ir kitiems kreditoriams. Teismo vertinimu, tokia situacija būtų neproporcinga šalių atžvilgiu, pažeistų šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius , kuri patirtų nepagrįstų nuostolių, suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei kaip skolininkei, iš esmės paneigtų teismo sprendimo privalomumo pobūdį.