Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2019-05-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-6760-1031/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
2YT-6760-1031/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02937-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Pareiškėjas
L. B.
Suinteresuotas asmuo
UAB „TOMADAS“, G. B.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-6760-1031/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02937-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje UAB „TOMADAS“, G. B., antstolis Arturas Bložė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. B. pateikė skundą antstoliui Arturui Bložei dėl jo veiksmų ir prašė panaikinti 2019-04-24 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. S-19-41-45395. Pareiškėja nurodė, kad su sutuoktiniu G. B. negyvena kartu jau 20 metų, neturi jokio bendro turto, taip pat nurodė, kad jo sutuoktinis skolinosi be jos žinios, todėl ji prieštarauja, kad iš jos darbo užmokesčio butų išieškoma sutuoktinio skola. Pareiškėja nesutinka pasidalyti turtą bendru jos ir kitų bendraturčių sutikimu, nes ji yra vienintelė turto savininkė.

Antstolis Arturas Bložė, pareiškėjos skundą išnagrinėjęs CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, ji atmetė. 2019-04-30 patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą Nr. S-19-41-47865, nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis pareiškėja ir skolininkas G. B. yra sutuoktiniai, informacijos apie santuokos nutraukimą nėra, todėl pareiškėjos gaunamos pajamos ir jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Pareiškėja, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

2019-05-20 gautas pareiškėjos atstovo advokato Anatolij Šichovcov prašymas stabdyti šią civilinę bylą, nes 2019-05-15 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-7388-287/2019 pagal pareiškėjos L. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktino kaltei. Nutraukiant santuoką bus išspęsti klausimai dėl kreditorinių įsipareigojimų, todėl ši bylą stabdytina, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7388-287/2019.

Atsiliepimas

Kitų prašymų papildyti bylos medžiagą ir atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina stabdyti civilinę bylą, o pareiškėjos skundas atmestinas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis iki paskirto teismo posėdžio (posėdis paskirtas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi) ir šios nutarties priėmimo metu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-7388-287/2019 dar nėra išspręstas pareiškėjos L. B. ieškinio atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimas, ieškinys minėtoje civilinėje byloje nėra priimtas, todėl negalima laikyti, kad jau yra iškelta civilinė byla. Neiškeltos bylos sustabdymo pagrindai CPK nėra įtvirtinti, todėl teismas atsisako sustabdyti civilinę bylą tuo pagrindu, kad nėra sustabdymo objekto – nėra iškelta civilinė byla, kurią pareiškėja prašo sustabdyti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo 2018-04-10 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-5912-1065 dėl 172,16 Eur skolos ir 8,61 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo UAB „TOMADAS“ naudai. Skolininkas sprendimo geruoju neįvykdė, todėl antstolis ėmėsi priverstinio vykdymo priemonių – 2018-05-28 turto arešto Nr. 0041/18/01029 aktu areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo atžvilgiu priėmė patvarkymą dėl dokumentų pateikimo ir turto deklaravimo Nr. S-18-41-24872, kuriuo įpareigojo skolininką per 10 dienų pateikti turto arešto akte nurodyto nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą (sklypo planą) bei tą pačią dieną antstolis priėmė nurodymą, adresuotą skolininkui priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykd. b. 18-23, 24-25 l.). Antstolis nustatė, kad L. B. ir G. B. yra sutuoktiniai ir skolininko sutuoktinė L. B. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (vykd. b. 33 l.). Patikrinęs Vedybų sutarčių registro duomenis, antstolis nustatė, kad nėra duomenų, kad skolininkas ir jo sutuoktinė tarpusavio susitarimu būtų nustatę kitokį nei nustatytas įstatymu gaunamų darbinių pajamų teisinį režimą (vykd. b. 34 l.). Antstolis 2019-04-24 patvarkymu dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. S-19-41-45395 (vykd. b. 40-41 l.) areštavo 50 procentų pareiškėjos iš (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA ir išsiuntė skolininkui ir jos sutuoktiniui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykd. b. 44-47 l.).

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio 2019-04-24 patvarkymo dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. S-19-41-45395, prašydama jį panaikinti, nes šis patvarkymas yra neteisėtas. Nurodo, kad antstolis neturi teisės išieškoti iš jos darbo užmokesčio, kadangi ji su sutuoktinu negyvena jau 20 metų. Taip pat nesutinka jai priklausančią turto dalį pasidalyti bendru sutarimu su kitu bendraturčiu, nes ji yra vienintelė turto savininkė.

Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks kitoks veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, t. y. ši nuostata nereglamentuoja išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens turto eiliškumo, bet nustato bendras išieškojimo iš tokio asmens turto taisykles, kartu įtvirtindama galimybę išieškojimą nukreipti ir į skolininko dalį bendrojoje (dalinėje ar jungtinėje) nuosavybėje. Ši norma nereiškia tam tikro turto arešto eiliškumo ar draudimo antstoliui areštuoti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, prieš tai neišnaudojus galimybių skolą išieškoti iš jo asmeninio turto. Kol nėra nustatyta skolininkui priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas, negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tik įvykdžius CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir nesant sutarimo dėl turto dalies nustatymo, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Taigi aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje nuosavybėje – pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Taigi turto areštas yra tik parengiamasis vykdymo veiksmas priverstiniam išieškojimui iš turto vykdyti, išieškojimas iš turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iki šios dienos nėra pradėtas. Realūs išieškojimo veiksmai bus atliekami tik tuomet, jeigu išieškotojas pasinaudos jam suteikta teise ir per nustatytą terminą kreipsis i teismą, bei kai antstolis gaus įsiteisėjusią teismo nutartį civilinėje byloje dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolis, vykdydamas nurodytą vykdomąją bylą, patikrino skolininko sutuoktinės turtinę padėtį ir nustatė, kad ji gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, todėl tuo pagrindu skundžiamu patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį gaunamą (duomenys neskelbtini) bei 2019-04-24 išsiuntė pranešimą Nr. S-19-41-45402 dėl informacijos pateikimo skolininkui ir jo sutuoktinei dėl turto dalies nustatymo proceso eigos (vykd. b. 44-47 l.), kuriais skolininkas ir jo sutuoktinė buvo informuoti, jog antstolio kontoroje yra pradėta fizinio asmens turto, kuris yra bendra su sutuoktiniu nuosavybė, dalies nustatymo procedūra pagal CPK 667 straipsnyje įtvirtintą tvarką.

Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo ir bylos medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju antstolis vykdomojoje byloje pagrįstai pirmiausia areštavo skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, kol bus išspręstas klausimas dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Antstolis išieškojimo iš turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nepradėjo, skolininko sutuoktinės darbdavio atlikti išskaitų ir lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą nepareikalavo. Išieškojimo veiksmai gali būti atliekami tik tada, jei išieškotojas pasinaudotų suteikta teise ir per nustatytą terminą kreiptųsi į teismą, bei jei antstolis gautų įsiteisėjusią teismo nutartį dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas turi patikrinti, ar antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepadarė klaidos nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Tačiau tai daroma, jeigu išieškotojas pasinaudos jam suteikta teise ir per nustatytą terminą kreipsis į teismą, bus užvesta atskira civilinė byla dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Teismui konstatavus, kad antstolis, areštuodamas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą bei informuodamas skolininką ir jo sutuoktinę apie jų teisę nusistatyti turto dalį ar tą turtą pasidalyti patys, užpildę antstolio atsiųstą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka formą, veikė teisėtai, civilinio procese ir sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos išieškojimo iš fizinių asmenų turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, tvarkos nepažeidė, antstolis teisėtai ir pagrįstai įvykdė savo pareigą – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais

nutaria:

Atsisakyti stabdyti civilinę bylą.

Pareiškėjos L. B. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų atmesti.

Nutartį siųsti suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Ernestas Šukys