- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- e2-372-855/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04243-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Larvesta“
- Kategorijos
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Larvesta“ dėl draudimo įmokos skirtumo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Larvesta“ priteisti 3401,01 Eur draudimo įmokos skirtumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-07-24 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 8788074, kuria buvo apdrausta „Iveco AS440S43“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, numatant, kad draudžiama transporto priemonė bus eksploatuojama tik Lietuvoje. Atsakovas transporto priemonę eksploatavo Vokietijoje, kur 2014-06-18 kilo eismo įvykis. Nurodo, kad atsakovas sudarant draudimo sutartį nesuteikė draudikui reikiamos informacijos apie draudimo riziką, t.y. transporto priemonės eksploatavimą ne tik Lietuvoje, todėl atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovui draudimo įmokų skirtumą, nes draudimo įmoka buvo paskaičiuota ženkliai mažesnė, lyginant su draudimo rizika, jeigu atsakovas būtų nurodęs, kad eksploatuos transporto priemonę be jokių apribojimų. Ieškovas nurodė, kad jeigu draudėjas būtų nurodęs, jog transporto priemonė bus draudžiama už Lietuvos ribų, draudimo įmoka būtų buvusi 3866,43 Eur, tuo tarpu draudėjui nurodžius, kad transporto priemonę eksploatuos tik Lietuvoje, draudimo įmoka buvo sumažinta iki 465,42 Eur, todėl iš atsakovo priteistinas šių draudimo įmokų skirtumas – 3401,01 €. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo kildinamas ne tuo pagrindu, kad draudėjas nesumokėjo papildomos draudimo įmokos, o dėl to, kad draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, nesuteikė draudikui reikiamos informacijos apie draudimo riziką ir taip pažeidė draudimo sutarties 1.6. p.
Atsakovui UAB ‚Larvesta“ ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad: 2013-07-24 tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Larvesta“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 8788074, kuria buvo apdrausta sunkvežimio „Iveco AS440S43“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė; 2014-06-18 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo minėta transporto priemonė, o būtent draudėjo vilkikas dėl sprogusios padangos sustojo greitkelyje ir specialiosios tarnybos turėjo apsaugoti vietą nuo grėsmės eismo saugumui; ieškovo draudimo išmokos mokėjimo pažymoje paskaičiuota bendra draudimo išmokos mokėjimo suma sudaro 584,43 Eur; ieškovas 2015-08-20 pretenzija kreipėsi į atsakovą, prašydamas iki 2015-09-07 pervesti į ieškovo banko sąskaitą draudimo įmokų skirtumą, kuris sudaro 3401,01 Eur. Duomenų byloje apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui draudimo įmokų skirtumą, nėra.
Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, draudimo rizika laikoma padidėjusia tada, kai atsiranda arba pasikeičia draudimo sutartyje aptartos aplinkybės, apie kurių egzistavimą draudimo sutarties sudarymo metu draudikas nežinojo ir apie kurias draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo. Nagrinėjamu atveju, tarp draudiko ir draudėjo sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, draudimo įmoka buvo nustatyta atsižvelgiant į tai, kokioje teritorijoje bus naudojama transporto priemonė: šalys susitarė, kad transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl draudimo įmokos skirtumo, priteisimo remiasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 11 str. 4 d., kuria nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Pažymėtina, kad sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo apskaičiuoti draudimo įmoką pagal tai, kokia draudimo apsauga nustatyta TPVCAPDĮ, t.y. įvertinęs visą prisiimamos rizikos apimtį. Nagrinėjamu atveju, draudikas, kaip savo srities profesionalas, turėjo pagrindo numatyti, jog transporto priemonė – sunkvežimis „Iveco AS440S43, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus naudojama už Lietuvos Respublikos ribų, todėl ir spręsdamas dėl draudimo įmokos dydžio, galėjo papildomai pasidomėti apie atsakovo veiklos pobūdį. Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. praktikoje laikomasi pozicijos, kad E. S. teisė įpareigoja draudiką suteikti draudimo apsaugą be išlygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar draudėjas naudosis draudimo suteikiama apsauga kitoje valstybėje narėje, todėl papildomos draudimo įmokos mokėjimas dėl apdrausto transporto priemonės naudojimo teritorijos pasikeitimo prieštarauja draudimo apsaugos visoje E. S. teritorijoje galiojimo vienos (bendros) įmokos pagrindu nuostatoms (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA I. C. SE“, veikiančio per filialą Lietuvos Respublikoje, v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-334-687/2015, 2015 m. birželio 19 d. nutartis , priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Vikunija“, bylos Nr. 3K-3-346-706/2015). Pabrėžtina, kad mokama draudimo įmoka visais atvejais turi būti apskaičiuojama įvertinus draudimo rizikos galimus pasikeitimus dėl apdraustojo transporto priemonės naudojimo už Lietuvos Respublikos ribų, kitose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 3401,01 Eur draudimo įmokos skirtumą yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi neatitinka TPVCAPDĮ įtvirtinto reikalavimo draudikui suteikti įstatyme nustatytos apimties apsaugą, galiojančią be išlygų visoje E. S. teritorijoje vienos (bendros) draudimo įmokos pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Larvesta“ atmesti.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.