Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „VM Logistics” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties, kuria prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1515-553/2013 pagal ieškovo UAB „Big Trans” ieškinį atsakovams A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics” dėl turtinės žalos atlyginimo nesąžiningai konkuruojant ir neteisėtų veiksmų nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Big Trans“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: priteisti solidariai iš atsakovų A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics” ieškovo naudai 635 484,42 Lt žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, kuriais naudojamos konfidencialios žinios ir informacija apie ieškovo klientus, bendradarbiavimo su jais sąlygos. Nesudarinėti sutarčių su ieškovo nurodytais ūkio subjektais, o jei tokios sutartys jau sudarytos - jas nutraukti; priteisti iš atsakovų solidariai 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovams priklausantį turtą ieškinio sumoje ir uždrausti atsakovams bendradarbiauti su prašyme nurodytais klientais iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas motyvuotas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o pagal Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. ūkio subjektas, kurio teisėti interesai yra pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi patenkino ieškovo UAB „Big Trans” prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies: areštavo atsakovams A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics” nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis bendrai 635 485 Lt sumai, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics” kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto - atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, atitinkamai neviršijant areštuotinos sumos, leidžiant atsakovams atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Likusioje dalyje teismas ieškovo UAB „VM Logistics” prašymo netenkino.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi, gavęs atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties, sumažino atsakovo UAB „VM Logistics” atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir nustatė, kad nesant ar nepakankant atsakovams A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics” nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovų A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics” turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, neviršijant 635 485 Lt sumos, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leidžiant atsakovams A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics” atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, o atsakovui UAB „VM Logistics” taip pat leidžiant išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Kitoje dalyje atsakovų atskirąjį skundą teismas priėmė.

Atsakovas UAB „VM Logistics” prašė teismo pareikalauti ieškovo UAB „Big Trans” pateikti atsakovo UAB „VM Logistics” nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimą, įpareigojant ieškovą UAB „Big Trans” ne vėliau kaip per 10 dienų sumokėti 1 068 480,67 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją ne mažesnei nei 1 068 480,67 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto, o jo nepakankant, piniginių lėšų areštas, kelia realią grėsmę, jog bus areštuotos UAB „VM Logistics” piniginės lėšos, būtinos bendrovės komercinei veiklai. Todėl dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas UAB „VM Logistics” negalės vykdyti 2011 m. balandžio 20 d. Transporto ekspedijavimo sutarties su UAB „Railana” ir privalės mokėti už 11 krovinių pervežimo vagonų prastovą. Atsakovas, prognozuodamas, kad civilinės bylos nagrinėjimas truks mažiausiai 12 mėnesių, apskaičiavo, jog dėl tokios vagonų prastovos jis gali patirti 959 749,25 Lt išlaidas. Be to, atsakovas nurodė, kad jis yra sudaręs ir kitas sutartis su įvairiais tiekėjais: Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 363, Prieigos prie interneto paslaugų sutartį Nr. 2012- 03-01/1278, Telekomunikacinių paslaugų sutartį Nr. 2012-03-05-1281, naudotojo sutartį Nr. 8441 ir kt. Atsakovo veiklos išlaidos 2012 m. spalio mėn. sudarė 324 210,27 Lt, 2012 m. lapkričio mėn. - 716 390,5 Lt (vidutiniškai per mėnesį 520 300,39 Lt). Dėl pritaikyto lėšų arešto atsakovas nebegalės atsiskaityti su tiekėjais ir mažų mažiausiai privalės jiems sumokėti šešių procentų dydžio metinės palūkanas - už 12 mėnesių susidaro 31 218,02 Lt dydžio suma. Nuostolius atsakovas patirs ir todėl, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negaus pelno - 77 513,4 Lt sumos, apskaičiuotos už 12 mėnesių laikotarpį ir pagrįstos patiriamų išlaidų ir gaunamų pajamų skirtumo apskaičiavimu. Bendra visų galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuostolių suma siekia 1 068 480,67 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovo UAB „VM Logistics” prašymą dėl galimų nuostolių užtikrinimo atmetė. Nurodė, kad civiliniame procese šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai įpareigoja atitinkamą prašymą pateikusį asmenį įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 111 str. 2 d. 4 p., 178 str.). Atsakovas UAB „VM Logistics”, teigdamas, kad gali patirti nuostolių dėl 635 485 Lt sumos arešto, nepateikė teismui įrodymų, kad tokią/ir tik tokią piniginių lėšų sumą bendrovė turi savo bankinėse sąskaitose ar kasoje ir kad tokiai sumai realiai yra pritaikytas areštas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, negaus pelno ir tokiu būdu patirs nuostolius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Teismas įvertino tai, kad pareiga atlyginti tokius galimus nuostolius tektų juridiniam asmeniui, užsiimančiam pelninga veikla, todėl padarė išvadą, kad spręsti apie galimą finansinį ieškovo nepajėgumą, nesant atitinkamų įrodymų, nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „VM Logistics“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Dėl realaus atsakovo turto arešto

Nurodo, kad remdamasis Civilinio proceso kodekso 146 str. 1 d., atsakovas prašo užtikrinti ne realius, bet potencialius nuostolius, t.y. nuostolius galinčius atsirasti ieškovo prašymu pritaikius areštą atsakovo turtui. Todėl, atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne atsakovo turtui realiai pritaikyto arešto, tačiau atsakovo turtui realiai gręsiančio turto arešto galimas neigiamas pasekmes. Nagrinėjamuoju atveju nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutui taikyti pakanka, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi jo atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), o pastaroji nutartis perduota vykdyti konkrečiam antstoliui. Antstolis V. Č. pirmąjį turto aprašą vykdant minėtą nutartį sudarė dar 2012 m. gruodžio 21 d. Remiantis antstolio V. Č. 2013 m. sausio 10 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo, atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie turimą turtą. Taigi, šiuo metu yra tikslinami duomenys apie atsakovo turimą turtą bei vykdoma minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) atsakovui taikymo. Atsakovas neturi tokios vertės nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurio areštas būtų pakankamas 635 485 Lt sumai užtikrinti. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi pritaikius atsakovams laikinąsias apsaugos priemones teismas nusprendė areštuoti ne tik atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, bet ir atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, kyla reali grėsmė, kad areštas bus faktiškai pritaikytas atsakovo banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Disponavimas banko sąskaitose esančiomis lėšomis yra viena iš pagrindinių sąlygų atsakovui vykdyti įprastą komercinę veiklą, todėl jų areštas lems atsakovo vykdomos veiklos suvaržymą, o tai kelia grėsmę didelės žalos atsiradimui.

Dėl grėsmės, jog atsakovo nuostolių realus išieškojimas bus apsunkintas

Remiantis Lietuvos teismų formuojama praktika, taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą vadovaujamasi tais pačiais principais, kurias vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl turi būti vertinami ne tik galintys kilti atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Byloje nėra pakankamų duomenų, kurie būtų pagrindu spręsti, kad ieškinio atmetimo atveju ieškovas bus pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, jog ieškovas yra galimai pajėgus atlyginti vieną milijoną litų viršijančius galimus atsakovo nuostolius, remiasi tik prielaidomis ir spėlionėmis apie ieškovo realią turtinę padėtį ir jo vykdomos komercinės veiklos pelningumą. Toks teismo sprendimas vertintinas kaip nesuderinamas ir neatitinkantis Civilinio proceso kodekso 185 str. reikalavimų. Remiantis viešuose registruose esančia informacija, pagrįstai manytina, kad nagrinėjamuoju atveju 1 068 480,67 Lt dydžio suma ieškovui yra didelė. Kaip matyti iš 2013 m. vasario 6 d. VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro išrašo ieškovas apskritai neturi nekilnojamojo turto. Remiantis ieškovo įstatų, pateiktų kartu su pagrindiniu ieškiniu, 3 str. 1 d., ieškovo įstatinis kapitalas sudaro vos 10 000 Lt. Remiantis VĮ „Registrų centras” Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovas nėra pateikęs metinės finansinės atsakomybės dokumentų. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas yra finansiškai pajėgus padengti potencialius atsakovo nuostolius.

Ieškovas UAB „Big Trans“ atsileipimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jam realiai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jų mastą, pobūdį, įskaitant ir tai, kad atsakovui buvo pritaikytas banko sąskaitose esančių lėšų areštas. Taigi nesant šių duomenų negali būti sprendžiama ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimų neigiamų pasekmių atsakovui. Antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, nustatė, kad nekilnojamojo turto, transporto priemonių skolininko vardų nėra, kito registruotino turto taip pat nenustatyta. Siekdamas patikslinti turto aprašą bei skolininkų padėtį, 2013 m. sausio 10 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0116/12/03502, įpareigojantį UAB „VM Logistics” deklaruoti jam priklausantį turtą. Atsakovas šio patvarkymo nevykdė, nepateikė antstoliui jokių duomenų apie jo turimą turtą. Atsakovai šį patvarkymą apskundė. Remiantis 2013 m. vasario 5 d. antstolio V. Č. patvarkyme Nr. 0116/12/03502 nurodyta informacija, skolininkams priklausančios piniginės lėšos nebuvo areštuotos, o patvarkymas Nr. 0116/12/03502 buvo priimtas siekiant nepažeisti skolininkų ir išieškotojų teisių ir teisėtų interesų bei garantuoti, kad pirmiausia bus išieškoma iš skolininkų turimo nekilnojamojo, kilnojamo turto. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės šios bylos nagrinėjimo metu nėra pritaikytos atsakovo banko sąskaitose esančioms lėšoms. Atsakovams pateikus visą antstoliui reikiamą informaciją, areštas būtų pritaikytas kitam atsakovų turtui, o ne piniginėms lėšoms. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas neįrodė nei nuostolių susidarymo mechanizmo nei priežastinio ryšio tarp teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir potencialiai galinčios atsirasti žalos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Šios apeliacijos objektas yra teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo pastebi, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinio rungimosi galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje jis iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, gali užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi taikytos bei 2013 m. sausio 2 d. nutartimi patikslintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics” nuosavybės teise priklausančiam turtui bendrai 635 485 Lt sumai, pirmiau areštuojant atsakovų kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant pinigines lėšas. Iš bylos duomenų matyti, kad, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu, antstolis V. Č. 2012 m. gruodžio 21 d. surašė turto aprašą, kuriame pažymėjo, kad areštuojamas neidentifikuotas neregistruotinas turtas (181 b.l.), taip pat 2013 m. sausio 10 d. patvarkymu (183 b.l.) įpareigojo UAB „VM Logistics“ pateikti duomenis apie turimą turtą (nekilnojamąjį ir ilgalaikį), pinigines lėšas, jų buvimo vietą, vertybinius popierius, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį ar priklausantį gauti iš trečiųjų asmenų turtą. Atsakovas šį patvarkymą apskundė. Iš į bylą pateikto antstolio V. Č. 2013 m. vasario 5 d. patvarkymo dėl atsisakymo patenkinti skundą (198-199 b.l.) matyti, kad pats antstolis nurodė, jog atsakovų piniginės lėšos areštuotos nebuvo. Teismui, patikrinus Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro duomenis, nustatyta, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną, konkretus visų atsakovų turtas nebuvo aprašytas. Registro išraše nurodoma, kad areštuotas atsakovų neidentifikuotas neregistruotinas turtas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu apelianto UAB „VM Logistics“ piniginės lėšos yra areštuotos.

Kaip matyti iš apelianto prašymo užtikrinti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą nuostolių atsiradimą jis grindė aplinkybe, kad dėl galimai ateityje areštuotų įmonės sąskaitų, bendrovė negalės atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piniginių lėšų areštas yra ypač ūkio subjekto komercinę veiklą ribojanti priemonė, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra pateikta įrodymų, jog apelianto piniginės lėšos būtų areštuotos. Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl piniginių lėšų arešto bendrovė negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, o kreditoriams pareikalavus, vien dėl prastovų mokėtinos sumos ir palūkanos gali sudaryti 990 967,27 Lt. Tokiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė 2011 m. balandžio 20 d. krovinių ekspedicijos sutartį (59-65 b.l.), užsakymus nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d. (66-79 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai neįrodo nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas UAB „VM Logistics” dėl jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl to tretieji asmenys yra pareiškę pretenzijas ar nutraukę sutartis ir pareikalavę atlyginti nuostolius.

Apeliantas taip pat nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs 77 513,40 Lt nuostolių negautų pajamų forma. Pagrįsdamas šią sumą, apeliantas rėmėsi jo paties pasirinktinai paimtų 2012 m. spalio, lapkričio mėnesių pajamų ir išlaidų skirtumu, apskaičiuojamų vienam mėnesiui ir vėliau gautą sumą padaugina iš dvylikos mėnesių (6 459,45 Lt x 12 mėnesių = 77 513,40 Lt) (95 b.l.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų kas sudaro jo iš anksto numatytas gauti pajamas, iš kokių šaltinių jis planuoja gauti pajamas, kokiu būdu jis apskaičiavo pajamų dydį, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad 2012 m. spalio, lapkričio mėnesio banko sąskaitų išrašais turi būti vadovaujamasi ir skaičiuojant tolimesnio laikotarpio apelianto pajamas. Apeliantas nepateikė jokių sutarčių, užsakymų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ateityje tikrai vykdys veiklą ir kad iš veiklos planuoja gauti nurodyto dydžio pelną.

Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ne tik UAB „VM Logistics”, bet ir atsakovams A. Z., D. B. bendrai 635 485 Lt sumai, todėl nėra pagrindo remtis šios sumos dydžiu nagrinėjant tik vieno atsakovo UAB „VM Logistics” padėtį, kadangi nėra aišku kokia apimtimi būtent šiam atsakovui būtų pritaikytas areštas ir kaip tai paveiktų jo veiklą.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad jis neįrodė, jog yra objektyvus teisinis pagrindas tenkinti prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo turi būti įvertinta ne tik jų atsiradimo galimybė, bet ir ieškovo finansinė padėtis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atmetus prašymą dėl to, jog atsakovas neįrodė tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atsiradimo, teismui nebuvo būtinybės aiškintis, ar ieškovas yra finansiškai pajėgus juos padengti (CPK 146 str.).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atlyginimo, todėl nutartis paliktina galioti nepakeista (CPK 146 str., 329 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.