- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- II-2-830/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00374-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas (pirm.)
- Nukentėjusysis
- I. M., G. V.
- Pareiškėjas
- I. M.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
nukentėjusiajam G. V.
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2021 m. spalio 22 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2021 m. spalio 22 d. nutarimu byloje (ROIK: 21147865766) buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nurodoma, kad eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo. Nagrinėjant administracinės bylos teiseną nustatyta, kad 2021 m. spalio 13 d. apie 15.15 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) reguliuojama sankryžą šonais susidūrė G. V. vairuojamas automobilis „Volvo“ su I. M. vairuojamu automobiliu „Citroen“. Įvykio vietoje vairuotojams nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių buvo iškviesta policija. Tarpininkaujant policijos pareigūnams buvo baigta pildyti eismo įvykio deklaracija, kurioje dėl įvykio kilimo atsakomybę prisiėmė G. V.. Tačiau G. V. sekančia dieną policijai pateikė pareiškimą prašydamas atlikti tyrimą, motyvavo, kad būdamas streso būsenoje policijos pareigūno nurodytoje eismo įvykio deklaracijos vietoje pasirašė, kad yra atsakingas už padarytą žalą. Papildomai tiriant eismo įvykio medžiagą buvo apklausti abu vairuotojai, apžiūrėti automobilių apgadinimai. G. V. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo buvusio „Ekrano“ gamyklos link (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta. Artėjant prie šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos rikiavosi į 2-ą eismo juostą, nes pirmoje juostoje buvo daug automobilių. Teigė, kad per veidrodį matė antra eismo juosta važiavusį pilkšvos spalvos automobilį, iki kurio galėjo būti apie 30-50 m. Mano, kad to automobilio vairuotojas užpyko, kad neužleido vietos, todėl judėdamas trečia juosta pasuko dešinėn, todėl ir įvyko susidūrimas. G. V. bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad persirikiavęs į antrą eismo juostą tiesiai iki susidūrimo pavažiavo apie 30-50 m. I. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Rašytiniame paaiškinime teigė, kad važiavo visą laiką antra eismo juosta apie 60 km/h greičiu, matė, kad pirmoje eismo juostoje buvo spūstis, kad staiga iš pirmos eismo juostos, negali pasakyti koks buvo atstumas, buvo išlindęs į antrą juostą ,,Volvo“ automobilis, todėl trenkėsi į jo galines kaires dureles. Abiejų vairuotojų paaiškinimai prieštaringi. Tokie automobilių apgadinimai gali atsirasti tiek vienam, tiek kitam keičiant vairavimo kryptį. Medžiagoje nėra užfiksuota susidūrimo vieta (galimas dalelių koncentruotas pabyrėjimo po pirminio smūgio). Vieta nefilmuojama, automobiliuose nebuvo vaizdo registratorių. Nesurinkus neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito vairuotojo kaltę, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimu, I. M., Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą gražinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti. Skunde pareiškėjas cituoja ANK 567 straipsnio 1, 2 dalis ir kitus ANK straipsnius bei jų dalis, dėsto apie įgaliotos institucijos pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, privalomas imtis priemones, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanomą per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Teigia, kad tik atlikus papildomą tyrimą ir negavus duomenų, kurie patvirtintų, kuris iš vairuotojų ir kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė, galima priimti sprendimą administracinę teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas išsamiai neištyrus eismo įvykio aplinkybių ir nepašalinus neaiškumų užfiksuotoje medžiagoje. Tik surinkus objektyvius duomenis, juos visus įvertinus, galima spręsti teisenos nepradėjimo ar pradėjimo, arba konkretaus asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, taip pat teigti yra ar nėra duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą. Pareigūnas, nagrinėjęs autoįvykio medžiagą, visiškai nevertino eismo įvykio dalyvio G. V. pirminių parodymų, kai jis prisiėmė kaltę, bei jo vėlesnių parodymų pakeitimų, kai jis pateikė naują versiją, kad automobilio „Citroen“ vairuotojas užpyko, kad neužleido vietos, todėl judėdamas trečia juosta, pasuko dešinėn ir įvyko susidūrimas. Pareiškėjas automobiliu „Citroen“ važiavo kartu su T. Š., kurį policijos pareigūnams nurodė kaip liudytoją, tačiau jo pareigūnai neapklausė. Automobilio „Volvo“ vairuotojas G. V. konkrečiai parodė, kad jis rikiavosi į kitą eismo juostą, todėl įvyko susidūrimas. G. V. pripažino, jog jis rikiavosi į kitą eismo juostą, o jis (pareiškėjas) važiavo savo juosta, todėl G. V. akivaizdžiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, nes prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tyrimo metu surinkti duomenys iš tiesų yra neišsamūs, nekokybiški ir netgi prieštaringi. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos atstovai šiuo atveju net nesistengė imtis visų įmanomų priemonių surinkti duomenis, kurie yra reikšmingi teisingo procesinio sprendimo dėl tolimesnės administracinio nusižengimo teisenos tąsos priėmimui. Akivaizdu, kad tik atlikus papildomą tyrimą, bus galima pagrįstai spręsti, ar šiuo atveju tikrai nėra galimybės nustatyti kuris iš vairuotojų pažeidė Kelių eismo taisykles, kurio jų veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Institucija, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, akivaizdžiai bando perkelti įrodymų rinkimo pareigą ir tolimesnį tyrimą autoįvykio dalyviams ir teismui. Šiuo atveju būtent Institucija, priimdama sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nebuvo aktyvi, nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių, todėl būtent jai tenka pareiga imtis veiksmų eismo įvykio aplinkybėms nustatyti.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į I. M. skundą, kuriame nurodoma, kad su I. M. skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Skundžiamas 2021 m. spalio 22 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu I. M. atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Nukentėjusysis G. V. prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Iš 2021 m. spalio 14 d. G. V. pareiškimo dėl autoįvykio matyti, kad jis kreipėsi į policiją pranešdamas, kad 2021 m. spalio 13 d. 15.30 val. su automobiliu ,,VolvoV70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pateko į autoįvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Autoįvykyje dalyvavusio kito automobilio ,,Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsisakė dalyvauti pildant autoįvykio deklaraciją, todėl iškvietė policiją. Būdamas streso būsenoje pareigūno nurodytoje autoįvykio deklaracijos vietoje pasirašė, kad yra atsakingas už autoįvykio metu padarytą žalą. Prašo atlikti tyrimą atsižvelgiant į filmuojamos sankryžos video medžiagą su tikslu nustatyti tikrąjį autoįvykio kaltininką.
Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistės V. R. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2021 m. spalio 14 d. per Dokumentų valdymo sistemą buvo užregistruotas piliečio G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., Pareiškimas dėl eismo įvykio, 50-AP-1549, kuris įvyko 2021 m. spalio 13 d. apie 15 val. 30 min. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Kadangi dėl eismo įvykio kaltės nesutarė, buvo iškviesti pareigūnai. Pareigūnų pagalba išsiaiškino kaltininką ir pildė eismo įvykio deklaraciją. Dėl ko vėliau persigalvojo ir prašo ištirti eismo įvykį bei nustatyti kaltininką. Eismo įvykyje dalyvavo G. V. vairuojamas automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuojamas automobilis „Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Su pareigūnų pagalba buvo išsiaiškinta, kad eismo įvykio kaltininkas yra pilietis G. V., nes jis vairuodamas automobilį ir keisdamas važiavimo kryptį, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą, nepraleido antra eismo juosta tiesiai važiuojančio „Volvo C4“ automobilio ir su juo susidūrė. Papildomai apklausus G. V., jis neigia keitęs kryptį, kai įvyko susidūrimas. Jis aiškina, kad būdamas streso būsenoje policijos pareigūno nurodytoje eismo įvykio deklaracijoje pasirašė, kad yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. V. pageidavo, kad būtų peržiūrėta sankryžos filmuota medžiaga. G. V. aiškino, kad automobiliu „Volvo“ važiavo pirma eismo juosta, tačiau gerokai prieš įvykstant susidūrimui. O prieš pat įvykį, jis važiavo antra eismo juosta tiesiai ir jokių manevrų neatlikinėjo. Jis negalėjo paaiškinti kaip į jį atsitrenkė ir iš kur atvažiavo „Citroen“ automobilis. Dėl eismo įvykio nesijaučia kaltas. Apklausus kitą eismo įvykio dalyvį I. M., šis teigė, kad įvykis įvyko kai „Volvo“ vairuotojas rikiavosi į antrą eismo juostą ir nepraleido visą laiką antra eismo juosta važiuojančio jo vairuojamo automobilio „Citroen“. Įvykio vietoje pareigūnai eismo įvykio liudininkų nenustatė. Įvykio vieta nėra filmuojama. Kitos informacijos galinčios padėti nustatyti eismo įvykio kaltininką negavo. Įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai prieštarauja vieni kitiems, o nustatyti, kuri pusė meluoja, o kuri, sako tiesą, neturi galimybių, siūlo medžiagą nutraukti dėl įrodymų trūkumo <...>.
Iš 2021 m. spalio 15 d. G. V. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. spalio 13 d. apie 15.15 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, Panevėžyje, savo automobiliu ,,Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo ,,Ekrano“ gamyklos link (duomenys neskelbtini) kelio. Važiavo pirma eismo juosta apie 60 km/h greičiu, persirikiavo į antrą eismo juostą dar prieš išplatėjimą (kur atsiranda papildoma juosta į kairę). Persirikiavo į antrą juostą, nes pirmoje juostoje buvo daug automobilių, o antroje juostoje prieš jį buvo du automobiliai. Iš kur atvažiavo automobilis ir kuria eismo juosta važiavo automobilis trenkęsis į jį nematė. Jis važiavo tiesiai antra eismo juosta ir jokio manevro po persirikiavimo neatliko, tada pajuto smūgį į savo automobilio kairę pusę. Tada sustojo, į jį atsitrenkęs automobilis sustojo priekyje jo tarp 2 ir 3 juostų (per vidurį). Matydamas, kad važiavę jaunuoliai konfliktiški iškvietė pareigūnus. Kita transporto priemonė, dalyvavusi eismo įvykyje ,,Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobiliu važiavo du panašaus amžiaus jaunuoliai. Po gero pusvalandžio atvyko pareigūnai automobiliu ,,Volkswagen Cady“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (galimai). Jis buvo pradėjęs pildyti savo pusės deklaraciją. Pareigūnai pirmiausia kalbėjo su ,,Citroen C4“ vairuotoju, kai jis priėjo prie jų, aukštesnis jaunas pareigūnas jam pasakė ,,Nesutinki, kad esi kaltas“. Jis atsakė, kad gavo smūgį važiuodamas tiesiai. Pareigūnas jam pasakė, kad už melagingų parodymų davimą yra straipsnis, jie atims jam (G. V.) teises ir skirs baudą. Atsakė, kad norėtų viską išsiaiškinti vietoje. Tada pareigūnas paėmė vairuotojo pažymėjimą ir apžiūrėjęs gražino. Po to paėmė pradėtą pildyti deklaraciją ir nunešė ,,Citroen C4“ automobilio vairuotojui, kuris ją toliau pildė. Kiek pastebėjo vairuotojas neturėjo draudimo liudijimo. Jaunesnis pareigūnas nuėjęs į tarnybinį automobilį galimai rado (draudimų bazėje) liudijimo numerį, kurį ,,Citroen C4“ vairuotojas ir įrašė į deklaraciją. Po to vyresnysis pareigūnas jam atnešė deklaraciją ir liepė pasirašyti, kad pripažįsta savo kaltę, ką jis ir padarė pasirašydamas. Po to ,,Citroen C4“ automobilis ir jis nuvažiavo. Iš jaunesnio pareigūno ir ,,Citroen C4“ keleivio bendravimo suprato, kad jie yra pažįstami.
Iš 2021 m. spalio 20 d. G. V. paaiškinimo matyti, kad kaip rašė anksčiau dėl autoįvykio J. B. g. 2021 m. spalio 13 d., važiuodamas pirma eismo juosta ir prieš persirikiuodamas į antrą juostą per galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė artėjantį pilkšvos spalvos automobilį, iki kurio galėjo būti apie 30-50 m. Vaizdas toje vietoje matomas, nes yra kelio linkis. Mano, kad situacija buvo sekanti, kadangi artėjantis automobilis judėjo dideliu greičiu, o jis padarė persirikiavimą (būdamas įsitikinęs, kad nėra kliūties iš kairės), t. y. neužleido vietos skubančiam, tai suprantama, kad automobilio vairuotojui ,,užvirė kraujas“. Kaip ir yra rašęs judėjo tiesiai antra juosta. ,,Citroen C4“ automobilio vairuotojas judėdamas trečia juosta pasuko vairą dešinėn ir užkliudė jo automobilio kairę pusę. Kai sustojo jo vairuotojo vieta buvo ties kitoje J. B. gatvės pusėje į kairę 90 laipsnių kampu esančios elektros pastotės žaliuzėmis. ,,Citroen C4“ automobilis sustojo priekyje ant 2 ir 3 juostų skiriamos brūkšninės linijos. Minėto automobilio keleivis iššoko ir keikdamasis pradėjo šaukti, kad ,,gal esi girtas, teises padžiausi“. Jis atsakė kvieskime ekspertus, policiją, tegu tiria. Tęsiantis užgauliojimui paskambino 112 ir iškvietė policiją, nes ,,Citroen C4“ keleivis kalbėdamas už vairuotoją atsisakė pildyti deklaraciją. Visą laiką konflikto metu minėtas keleivis sėdėdamas automobilyje intensyviai rūkė. Jis (G. V.) autoįvykio nepadarė.
Iš 2021 m. spalio 15 d. I. M. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. spalio 13 d. važiavo automobiliu ,,Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su draugu T. Š.. Jis vairavo, o draugas sėdėjo keleivio vietoje. Važiavo nuo ,,Ekrano“ užtvankos (duomenys neskelbtini) gatve, visą laiką antra juosta apie 60 km/h greičiu, matė, kad pirmoje eismo juostoje buvo spūstis, antroje juostoje automobilių nebuvo, matė, kad sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve dega žalias šviesoforo signalas, tad važiavo stabiliai vienodu greičiu. Staiga iš pirmos eismo juostos, negali pasakyti koks buvo atstumas, bet buvo mažas, kad galėtų išvengti susidūrimo. ,,Volvo“ automobilis (duomenys neskelbtini), jau buvo išlindęs į antrą juostą, ir jis dešinės pusės priekiniu bamperiu trenkėsi į jo galines kairės pusės dureles ir susiglaudę išsitiesino. Po susidūrimo jis sustojo ant punktyrinės linijos tarp antros ir trečios juostos per vidurį. ,,Volvo“ po susidūrimo išsitiesino ir pilnai sustojo antroje eismo juostoje. Jo automobiliui nubraukta nuo priekinio dešinės pusės bamperio kampo iki dešinės pusės galinių durelių vidurio.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.
ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, o skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog byloje policijos pareigūnas atlikęs tyrimą apklausė, tik Pareiškėją ir kitą eismo įvykio dalyvį G. V., apžiūrėjo automobilių apgadinimus ir surašė tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodė, <...> jog įvykio vietoje pareigūnai eismo įvykio liudininkų nenustatė, įvykio vieta nėra filmuojama, kitos informacijos galinčios padėti nustatyti eismo įvykio kaltininką negavo. Įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai prieštarauja vieni kitiems, o nustatyti, kuri pusė meluoja, o kuri, sako tiesą, neturi galimybių, siūlo medžiagą nutraukti dėl įrodymų trūkumo. Vadovaujantis ANK 578 straipsniu abi pusės pripažintos nukentėjusiais. Nurodytų duomenų pagrindų vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio bei tyrimo metu susiklosčiusi situacija rodo, kad šiuo atveju tokių tyrimo veiksmų akivaizdžiai nepakako. Pažymėtina, kad dėl įvykio nebuvo apklaustas pareiškėjo nurodytas liudytojas T. Š., taip pat nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie vairuotojams nesutariant dėl kaltės, tarpininkavo užpildant eismo įvykio deklaraciją, taip pat nepašalintos G. V. paaiškinime išakytos abejonės dėl eismo įvykio deklaraciją padėjusio užpildyti policijos pareigūno galimo šališkumo, nebuvo išsamiai apklausti eismo įvykyje dalyvavę Pareiškėjas ir G. V. apie jų tolimesnes važiavimo kryptis sankryžoje, taip pat, nepakankami išsamiai išanalizuotos eismo įvykio fotonuotraukos (automobilių veidrodžių padėtys), pasitelkiant reikiamus specialistus ir pan. Taigi, šiuo atveju, neatlikus būtinų tyrimo veiksmų, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pernelyg skubotai priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinio nusižengimo požymių.
ANK 642 straipsnis, nurodo, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą tuo atveju, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Kadangi, teismo manymu, dėl I. M. skundo tyrimo nustatytos būtent tokios aplinkybės, teismas panaikina 2021 m. spalio 22 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje (ROIK: 21147865766) ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti 2021 m. spalio 22 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje (ROIK: 21147865766) ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.