Alytaus apylinkės teismo nutartis

sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, nuteistojo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui, gydytojų konsultacinės komisijos atstovei D. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus pataisos namų teikimą dėl nuteistojo S. J. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje dalyvavusi gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkė D. K. palaikė komisijos duotą išvadą apie nuteistajam S. J. diagnozuotą sunkią nepagydomą ligą. Papildomai paaiškino, kad S. J. sveikatos būklė sparčiai blogėja, atsirado ryški gelta, kuri rodo didelę organizmo intoksikaciją, kepenyse nustatyti nauji metastazių židiniai, daugybiniai navikai apima bendrai apie 70 proc. kepenų. Dėl progresuojančio bendro silpnumo, skausmo, dusulio ligonis didžiąją dalį dienos praleidžia lovoje, jo funkcinė būklė pagal ECOG skalę 4, jam taikoma paliatyvioji slauga.

Prokurorė siūlė tenkinti teikimą ir atleisti nuteistąjį S. J. nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl ligos.

Nuteistojo gynėjas palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir BK 76 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 straipsnio 1 dalies nuostatas nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla (Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnio 2 dalis).

Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 76 straipsnį, nepakanka nustatyti, jog liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teismas, spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgti į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2013, 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).

Nuteistasis S. J. į Alytaus pataisos namus atvežtas 2017-02-21 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistasis faktiškai yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pagal 2017-11-13 socialinio tyrimo išvadą jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (36 balai). Alytaus pataisos namuose charakterizuojamas patenkinamai. Pažymėtina, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jam buvo skirtos šešios nuobaudos, tačiau Alytaus pataisos namuose jis nebuvo baustas, taip pat ir nepaskatintas. Nuteistajam 2017-05-10 nustatytas neįgalumas (70 proc. nedarbingas). 2015 metais, t. y. jau po nusikalstamų veikų padarymo, paaiškėjo jo onkologinės ligos požymiai, buvo skiriamas intensyvus gydymas. Dabartinė S. J. sveikatos būklė patikrinta laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 10–17 punktų reikalavimų. Iš 2017-09-26 ir 2017-12-06 sveikatos būklės patikrinimo aktų matyti, kad S. J. 2015-07-28 NVI patvirtinta riestinės žarnos adenokarcinomos diagnozė su metastazėmis kepenyse. 2015-07-28 ligonis operuotas, pašalinta riestinė žarna. 2015-06-16 – 2016-05-26 taikyta chemoterapija, 2016-08-25 konstatuotas ligos progresas, paskirta II eilės chemoterapija 12 ciklų, bet 2017-05-09 konstatuotas ligos progresas plaučiuose ir kepenyse, paskirta III eilės chemoterapija, po 5 ciklų vėl nustatytas ligos progresas kepenyse. 2017-09-07 gydymas aptartas NVI onkologų konsiliume, nuspręsta taikyti paliatyvią chemoterapiją, skirti 2 ciklai. 2017-12-05 planuotas trečias ciklas, bet dėl progresuojančios geltos ir blogėjančios bendros būklės paliatyvioji chemoterapija sustabdyta, onkologinio susirgimo gydymas nebetaikomas. Galutinė diagnozė – riestinės žarnos adenokarcinoma IV st., metastazės kepenyse ir plaučiuose (C18.8, C78.0, C78.7). Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2017-02-17 įsakymu Nr. V-156 patvirtinto Onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumo ir kokybės rodiklius ir jų stebėsenos tvarkos aprašo 2.2. punktą onkologinės ligos – tai ligos, kurios pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) koduojamos kodais C00–C96, D00–D09 ir D45–D47 (pagrindinė diagnozė). Taigi, nuteistajam S. J. diagnozuotos onkologinės ligos, kurios nepaisant taikyto gydymo (operacija, chemoterapinis gydymas) progresuoja. Pagal Teisingumo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 patvirtinto Aprašo I priedo ,,Sunkių nepagydomų ligų sąrašas“ 2 punktą visi išplitę organų piktybiniai navikai, kai gydymas negalimas dėl proceso išplitimo (bendros būklės vertinimas pagal ECOG skalę turi būti 3 arba 4) yra priskiriami prie sunkių nepagydomų ligų. Iš teismo posėdyje dalyvavusios gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkės paaiškinimų seka, kad nuteistojo S. J. sveikatos būklė sparčiai blogėja, dėl pažengusių procesų chemoterapija negalima, ligoniui taikoma tik paliatyvioji slauga, šiuo metu jo būklė pagal ECOG (Rytų jungtinės onkologijos grupės) skalę – 4. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis S. J. serga sunkia nepagydoma liga, kurios gydymas negalimas dėl proceso išplitimo, nuteistajam teikiamos tik paliatyviosios pagalbos paslaugos. Dėl savo fizinės būklės nuteistasis negali dalyvauti darbinėje veikloje ir socialinės reabilitacijos programose, jis laiką leidžia gulėdamas lovoje, o tokiomis sąlygomis abejotinas bausmės paskirties realizavimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad būtų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, numatantis, jog niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas, valstybė privalo užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami tokiomis žmogaus orumo nepažeidžiančiomis sąlygomis, kad bausmės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jiems tokių kančių ar sunkumų, kurie viršytų neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias, ir kad jų sveikata bei gerovė būtų tinkamai apsaugotos, atsižvelgiant į praktinius įkalinimo aspektus. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nuteistajam S. J. dėl jam nustatytos sunkios nepagydomos ligos yra per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo sąlygomis, todėl taikant BK 76 straipsnio 2 dalį nuteistasis atleistinas nuo tolesnio bausmės atlikimo.

BPK 345 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo apskųsta. Taigi, įstatymas nenumato galimybės skubiai vykdyti neįsiteisėjusią teismo nutartį, todėl nuteistojo gynėjo prašymas leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 177 straipsniu,

nutaria:

Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimą tenkinti.

Nuteistąjį S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Nutarties nuorašus išsiųsti Alytaus pataisos namams, nuteistajam, prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.