Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Statinių projektavimo biuro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-575-280/2017, dalies pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SCANINVESTMENT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Statinių projektavimo biurui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys dėl nuostolių, kildinamų iš netinkamo sutarties vykdymo, priteisimo, tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad ieškovė, siekdama gauti paramą (finansavimą) pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ priemonės Nr. 03.3.1-LVPA-K-803 „Regio Invest LT+“ finansuojamas veiklas (toliau ir priemonė), su atsakove UAB Statinių projektavimo biuru 2015-04-27 pasirašė 2017-04-23 projektavimo darbų sutartį Nr. 9, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti pramonės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos techninio ir darbo projektus, remiantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimo“ dalimis (bendroji, sklypo plano, statinio architektūros, statinio konstrukcijų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, elektroninių ryšių, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo), sutartyje įtvirtinant, kad techninis projektas agentūrai turi būti pateiktas iki 2015-05-15.

23. Nors techninis projektas per nustatytą terminą buvo parengtas ir paraiška paramai gauti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai buvo pateikta, tačiau, bylos duomenimis, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2015-11-06 raštu Nr. R4-6846(15.2.2-191) UAB „SCANINVESTMENT“ paraiška Nr. 03.3.1-LVPA-K-803-01-0107 dėl projekto „Investicijos į inovatyvių paslaugų verslo plėtrą“ atmesta, kaip neatitinkanti nustatytų reikalavimų, pažymint, kad pateiktas techninis projektas parengtas ne teisės aktų nustatyta tvarka bei neatitinka Aprašo 1 priedo „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė“ 5.6 punkto „projekto parengtumas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus“ reikalavimų. Įsipareigojimų, kylančių iš šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties, netinkamo vykdymo faktas patvirtintas įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu (jis paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartimi), kuriuo UAB Statinių projektavimo biuro ieškinys UAB „SCANINVESTMENT“ dėl skolos pagal projektavimo darbų sutartį priteisimo atmestas, o UAB „SCANINVESTMENT“ priešieškinis dėl avanso, sumokėto pagal sutartį, priteisimo, tenkintas, konstatavus parengto techninio projekto esminius trūkumus.

24. Ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių, kildinamų iš atsakovės netinkamai vykdytos sutarties rengiant techninį projektą, priteisimo (ieškinio suma – 103 012,83 Eur) tarp šalių ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nekilo. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, atsakovės apeliaciniame skunde taip pat nekvestionuojamos šios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas 32 300 Eur žalos atlyginimas (29 300 Eur negautos paramos ir 3 000 Eur tiesioginių išlaidų, susijusių su dokumentų rengimu), nesutinkama dėl, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo pažeistų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, bei normų, reglamentuojančių kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (žalą ir priežastinį ryšį) netinkamo aiškinimo ir taikymo ginčo situacijoje. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas – nuostolių (negautos paramos dalies (29 300 Eur) ir tiesioginių išlaidų (3 000 Eur)) fakto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų, parengiant teisės aktų neatitinkantį techninį projektą, ir minėtų nuostolių atsiradimo egzistavimo, kaip būtinųjų sąlygų (sutartinei) civilinei atsakomybei taikyti.

25. Sutartinės civilinės atsakomybės taikymo (atsiradimo) pagrindas grindžiamas tuo, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o sutartinės prievolės pažeidimas suponuoja asmens pareigą kitai šaliai atlyginti šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 1, 2 d.). Teisė užsakovui (šiuo atveju – ieškovei) reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo dėl projektuotojos (atsakovės) klaidos / nustatytų techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumų, įtvirtinta tiek šalių sudarytos projektavimo darbų sutarties nuostatose, reglamentuojančiose atsakomybės klausimus (10.1–10.5 p.), tiek CK normose, reglamentuojančiose projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą (CK 6.700 str. – 6.704 str.). Žalos (nuostolių) samprata įtvirtinta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi principas (CPK 12 str.), turintis įtakos įrodinėjimo naštos paskirstymui civiliniame procese (šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.)), lemia tai, kad žalos atsiradimo faktą ir dydį, kaip ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, turi pareigą įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo.

26. Bylos duomenimis, ieškovė teismo prašė iš atsakovės priteisti 10 proc. negautos paramos (29 300 Eur), kurią ieškovė būtų gavusi, jei atsakovė būtų tinkamai parengusi techninį projektą. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokia ieškovės pozicija, nurodydamas, kad atsakovė, netinkamai parengusi techninį projektą, kuris yra vienas iš pagrindinių reikalaujamų dokumentų teikiant paraišką paramai gauti, galėjo ir turėjo numatyti, kad ieškovė dėl to negaus paramos, nes, sudarydama projektavimo sutartį, žinojo, iki kada turi būti paruoštas techninis projektas ir kam bus teikiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė skunde pagrįstai kvestionuoja šios pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumą ir pagrįstumą.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnyje įtvirtintos negautų pajamų sampratą, yra nurodęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Kitaip tariant, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016).

28. Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo formuojamą praktiką negautų pajamų priteisimo klausimu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju negauta paramos dalis, kaip netiesioginiai nuostoliai, galėjo būti priteista tik esant pakankamai duomenų išvadai apie ieškovės realią galimybę gauti paramą tuo atveju, jei atsakovė būtų parengusi teisės aktų reikalavimus atitinkantį techninį projektą, padaryti. Tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Savo ruožtu teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

29. Pagal Aprašo III skyrių, projektas turi atitikti bendruosius projektų reikalavimus (15 p.), specialiuosius projektų atrankos kriterijus, kurių vertinimo aspektai nurodyti Aprašo 1 priede „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė“ (16 p.), prioritetinius projektų atrankos kriterijus, nurodytus Aprašo 2 priede „Projekto naudos ir kokybės vertinimo lentelė“ (17 p.). Aprašo 52 punkte nurodyti dokumentai, kurie turi būti pateikti kartu su paraiška (12 pozicijų), vienas jų – statinio statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto techninis projektas, parengtas teisės aktų nustatyta tvarka tuo atveju jei projekte numatyta nauja statyba, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Šio reikalavimo neįvykdymas, vadovaujantis Aprašo 22 punktu, gali lemti paraiškos atmetimą neprašant papildomų dokumentų (22.3 p.). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 57 punkte, pagal kurią paraiška atmetama neprašius pareiškėjo pateikti papildomų duomenų ar dokumentų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos, jei pareiškėjas nepateikia Aprašo 52.2–52.5 papunkčiuose nurodytų dokumentų.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2015-11-06 raštu UAB „SCANINVESTMENT“ paraišką atmetė būtent šiuo pagrindu – dėl techninio projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams (pateiktos nepilnos apimties bendroji, sklypo sutvarkymo, architektūros, elektrotechnikos techninio projekto dalys, taip pat nepateiktos gamybos (paslaugų) technologijos, susisiekimo, dujotiekio, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsauginės signalizacijos, procesų valdymo ir automatizacijos, šilumos gamybos ir tiekimo techninio projekto dalys) (Aprašo 1 priedo „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė“ 5.6 p., Aprašo 22, 52, 57 p.).

31. Tačiau vien ši aplinkybė (paraiškos atmetimas dėl netinkamai parengto techninio projekto), kuria iš esmės savo poziciją grindė ieškovė, reikalaudama negautų pajamų (negautos paramos dalies) priteisimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankama paramos gavimo realumui, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatuoti.

32. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 55 punktą paraiškos vertinimą sudaro projekto tinkamumo finansuoti vertinimas ir projekto naudos ir kokybės vertinimas. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimas atliekamas Projektų taisyklių III skyriaus keturioliktajame ir penkioliktajame skirsniuose nustatyta tvarka pagal Aprašo 1 priede nustatytus reikalavimus, projekto naudos ir kokybės vertinimas – Projekto taisyklių III skyriaus keturioliktame ir šešioliktame skirsniuose nustatyta tvarka pagal Aprašo 2 priede nustatytus reikalavimus. Įvertinus tai, taip pat VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2015-11-06 rašto turinį, darytina išvada, kad ieškovės paraiška atmesta projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu, techninio projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams kriterijumi (Aprašo priedo 1 „Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo lentelė“ 5.6 p.). Tačiau byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pateikta paraiška atitiko kitus šio vertinimo kriterijus (priede Nr. 1 nurodytos 8 bendrųjų reikalavimų grupės, suskirstytos į smulkesnius atvejus) ir (ar) projekto naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, esančius Aprašo 2 priede, kurie vertintini penkių balų sistemoje (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą argumentą, kad tai, jog 2015-11-06 rašte nurodyta tik viena (konkreti) paraiškos atmetimo priežastis, reiškia, jog paraiška atitiko visus kitus jai keliamus reikalavimus. Nei iš Aprašo, nei iš Projekto taisyklių nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakinga institucija, nustačiusi vieną iš paraiškos atmetimo pagrindų, turėtų paraišką tikrinti kitais (likusiais) aspektais ir pasisakyti dėl jos atitikimo keliamiems tinkamumo finansuoti bei vertinti projekto naudos ir kokybės reikalavimus.

33. Dėl šių priežasčių nesant pagrindo 2015-11-06 VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros raštą ir jame nurodytus paraiškos atmetimo argumentus (motyvus) laikyti pakankamu įrodymu, suponuojančiu išvadą, kad ieškovė būtų gavusi paramą, jei ne atsakovės neteisėti veiksmai – netinkamai parengtas techninis projektas, o byloje nesant kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl paramos gavimo realumo (kitais įrodymais šio reikalavimo ieškovė negrindė) (CPK 178 str.), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuojama techninio projekto svarba nelaikytina teisiškai reikšminga negautoms pajamoms, kaip patirtai žalai, įrodyti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar techninis projektas laikytinas vienu iš pagrindinių dokumentų, teikiamų su paraiška, byloje esančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo netinkamumas yra priežastiniame ryšyje su paramos negavimu (minėtu pagrindu atmesta paraiška, o ne atsisakyta suteikti paramą). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, jog techninio projekto trūkumai, atskirų projekto dalių neparengimas bei konkrečių parengtų dalių neišbaigtumas, neatitikimas teisės aktų reikalavimams lėmė ieškovės negalėjimą dalyvauti tolesniuose paramos gavimo etapuose, nes buvo atsisakyta svarstyti paraišką, kaip neatitinkančią konkretaus kvietimo teikti paraiškas sąlygų.

34. Išvadą dėl neįrodyto negautų pajamų realumo kriterijaus sustiprina ir tai, kad priemonės įgyvendinimą administruoja dvi institucijos – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (Aprašo 5 p.), o pagal Aprašo V skyriaus nuostatas spręstina, kad šioms institucijoms pavestos skirtingos funkcijos – paraiškos vertinimą atlieka VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (šioje stadijoje ieškovės paraiška atmesta), o sprendimą dėl projekto finansavimo arba nefinansavimo priima Ūkio ministerija Projektų taisyklių III skyriaus septynioliktame skirsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia Apraše įtvirtinta ministerijos teisė spręsti dėl atitinkamo projekto (ne)finansavimo, taip pat aukščiau aptarta paraiškos vertinimo sistema, suponuoja išvadą, kad šie ieškovės prašomi priteisti nuostoliai (negauta paramos dalis) neatitinka negautoms pajamoms keliamo realumo kriterijaus, todėl nepagrįstai skundžiamu sprendimu priteisti iš atsakovės.

35. Konstatavus šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas nesutikimas su teismo išvada dėl negautų pajamų priteisimo ir (ar) pagrindas atleisti ir (ar) mažinti priteistus nuostolius, teismo sietus su negautos paramos dalimi, nepasisakytina, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui.

36. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija dėl teismo neva nepagrįstai priteistos 3 000 Eur sumos, kaip ieškovės patirtos žalos (nuostolių) už paraiškos paramai gauti dokumentų rengimo paslaugas. Pažymėtina, kad apeliantė skunde neneigė nei šių nuostolių atsiradimo fakto ir dydžio, kuriuos patvirtina byloje esantys įrodymai (2015-03-16 ir 2015-06-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. PVS Nr. 20150005, PVS Nr. 20150006 ir jų apmokėjimą patvirtinantis išrašas iš banko sąskaitos (el. bylos t. 2, b. l. 21)), nei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei šių išlaidų (žalos) fakto, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies patikros neatlieka.

37. Apeliantės teigimu, minėta 3 000 Eur dydžio žala neturėjo būti priteista vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes ieškovė savanoriškai atsisakė dalyvauti vėlesniame VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros kvietime paramai gauti, kurio metu būtų galėjusi panaudoti UAB „Projektų valdymo strategijos“ parengtą projektą paramai gauti.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai siekia pasinaudoti CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią tuo atveju, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nesutiktina, kad ieškovės nedalyvavimas vėlesniuose kvietimuose, nepriklausomai nuo tokio pasirinkimo aplinkybių, galėtų būti pagrindas jos kaltei dėl žalos, atsiradusios rengiantis dalyvauti pirmame kvietime paramai gauti, konstatuoti, juolab kad, kaip nustatyta byloje, ieškovės paraiška paramai gauti buvo atmesta dėl atsakovės netinkamai parengto techninio projekto, t. y. patirtos išlaidos tiesiogiai susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė neįrodė, kad ieškovės dalyvavimas antrame kvietime nebūtų sukėlęs kitų (naujų, papildomų) išlaidų, susijusių su dokumentų rengimu / teikimu paramai gauti (CPK 178 str.). Deklaratyvaus pobūdžio argumentai negali būti pagrindu atleisti nuo civilinės atsakomybės.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo situacijoje netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, ir ją aiškinančią teismų praktiką, vertindamas ieškinio reikalavimo dėl negautos paramos priteisimo pagrįstumą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl skundžiamas sprendimas (jo dalis) dėl priteistos žalos atlyginimo keistinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant mažesnę, t. y. 3 000 Eur nuostolių sumą (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

40. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkintas 3 proc. (atmesta 97 proc. ieškinio reikalavimų), todėl bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme, skirstytinos atsižvelgiant į šią proporciją (CPK 93 str. 2 d.).

42. Bylos duomenimis ieškovė už ieškinį 2017-06-06 mokėjimo nurodymu yra sumokėjusi 1 641 Eur žyminio mokesčio, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, kurios vertintinos kaip neviršijančios rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jai iš atsakovės atitinkamai priteistina 49,23 Eur sumokėto žyminio mokesčio sumos ir 45 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, iš viso 94,23 Eur (CPK 79 str., 98 str.).

43. Ginčo, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, nėra, todėl jos, kaip neviršijančios rekomendacijų nustatytų dydžių, priteistinos iš ieškovės atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį (97 proc.), t. y. 1 649 Eur (CPK 98 str.).

44. Iki paskirto teismo posėdžio pradžios šalys pateikė įrodymus apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, taip pat nustačius, kad apeliacinis skundas, kuriuo buvo ginčijama 32 300 Eur suma, tenkintas 91 proc. (netenkintas 9 proc.), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos vadovaujantis šia proporcija.

45. Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad apeliantė 2018-01-10 už skundą sumokėjo 710 Eur žyminį mokestį, taip pat 1 742,4 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantę pirmosios instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, už atstovavimą apeliacinėje instancijoje (apeliacinio skundo parengimą) taikytinas rekomendacijų 8.10 punktas ir, šiuo pagrindu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1 446,36 Eur (850,8 Eur x 1,7 koeficientas pagal rekomendacijų 8.10 p.). Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus apeliacinio skundo tenkinimo procentinę dalį (91 proc.) atsakovei iš ieškovės priteistina 646,1 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 316,19 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, iš viso apeliacinėje instancijoje atsakovei iš ieškovės priteistina 1 962,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie 400 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija rekomendacijų nustatytų dydžių bei įvertinus atmestų apeliacinio skundo reikalavimų apimtį (9 proc.), ieškovei iš atsakovės (apeliantės) priteistina 36 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SCANINVESTMENT“ (j. a. k. 11711916) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Statinių projektavimo biurui (j. a. k. 147680287) dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Statinių projektavimo biuro (j. a. k. 147680287) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SCANINVESTMENT“ (j. a. k. 11711916) priteisti 3 000 Eur žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SCANINVESTMENT“ (j. a. k. 11711916) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Statinių projektavimo biuro priteisti 94,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Statinių projektavimo biurui (j. a. k. 147680287) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SCANINVESTMENT“ (j. a. k. 11711916) priteisti 1 649 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SCANINVESTMENT“ (j. a. k. 11711916) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Statinių projektavimo biuro priteisti 36 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Statinių projektavimo biurui (j. a. k. 147680287) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SCANINVESTMENT“ (j. a. k. 11711916) priteisti 1 962,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.