Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2382-813/2015 pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių butai“ ir valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė pažymėjimą apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šis įrodymas turi reikšmės klausimo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese teisingam išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktą įrodymą ir jį vertina (CPK 314 str., 338 str.)

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas CPK 596 straipsnio pagrindu pateiktas antstolės prašymas pakeisti skolininkę vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0064/13/00912/1 medžiagos nustatyta, kad antstolė R. M. 2013-05-10 priėmė patvarkymą priimti vykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-03-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-567-938/2013 dėl 323,58 Eur skolos išieškojimo iš B. J. išieškotojos UAB „Kėdainių butai“ naudai (vykd. bylos l. 1). Tą pačią dieną antstolė surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir išsiuntė skolininkei, paskaičiavo vykdymo išlaidas (vykd. bylos l. 2, 3). Gyventojų registro tarnybos duomenimis antstolė nustatė, kad skolininkė mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2015-03-05.

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad palikimą, atsiradusį po skolininkės B. J. mirties, priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas netenkino antstolės prašymo dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese motyvuodamas tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog išieškotoja UAB „Kėdainių butai“ ar antstolė, kurios žinioje yra vykdomoji byla, laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų ir pranešė įpėdiniui apie turtines pretenzijas į palikėjos turtą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvus, kad ir kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, siekiantys, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, pripažįsta teisiškai pagrįstais. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas pranešimas notarui, šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas pažymėjimas apie turto arešto akto Nr. 0311001550 įregistravimą patvirtina, kad nuo 2011-04-06 turto arešto aktų registre buvo įregistruotas skolininkei B. J. priklausančio nekilnojamojo turto areštas (b. l. 20-21). Taigi Turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, buvo įregistruotas ir išviešintas viešame registre dar iki skolininkės mirties. Turto arešto aktas buvo išregistruotas tik 2015-03-23. Kadangi turto arešto aktas viešame registre buvo įregistruotas ir išviešintas iki skolininkės mirties ir buvo panaikintas jau po to, kai Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priėmė palikimą, kreditorė UAB „Kėdainių butai“ pripažintina tinkamai įgyvendinusi teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusia teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jos turtines pretenzijas. Todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - antstolės prašymas dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese tenkintinas, vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00912/1 skolininkė B. J., mirusi (duomenys neskelbtini), pakeistina palikimą priėmusia įpėdine Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia proceso dalyvių dėmesį, kad Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 42 str. 5 d.). Bylos duomenys sudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju šių nuostatų deramai nesilaikė, o būtent - klausimo teisingam išsprendimui reikšmingus įrodymus pateikė tik su atskiruoju skundu. Šios pareigos tinkamo nevykdymo nepateisina antstolės atskirajame nurodomi argumentai, kad Kėdainių rajono apylinkės teismui buvo pateiktos šešios vykdomosios bylos dėl skolininko pakeitimo mirus B. J., tačiau skolininkės turtas buvo areštuotas vienu turto arešto aktu. Ši aplinkybė nekliudė antstolei, kreipiantis į teismą su prašymu dėl skolininkės pakeitimo, pateikti teismui ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (jų kopiją). Kadangi šie išrašai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00912/1 nesant jokių duomenų apie skolininkės nekilnojamajam turtui taikytą areštą, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti visų skolininkės vykdymo procese pakeitimui reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjai tinkamai nevykdant proceso įstatyme jai nustatytų pareigų – buvo pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas CPK 594 straipsnyje jam plačiąja prasme suteiktą pareigą atlikti procesinę antstolio veiklos kontrolę, taip pat turi galimybę pareikalauti, kad antstolė pateiktų tinkamai sutvarkytą vykdomąją bylą. Tokie nurodymai antstolei yra privalomi ir neskundžiami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos antstolės R. M. prašymą dėl skolininkės pakeitimo vykdymo procese patenkinti.

Pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00912/1 skolininkę B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusią (duomenys neskelbtini), jos teisių perėmėja vykdymo procese - Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752, adresas Vasario 16-osios g. 14, Vilnius).