- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-727-173/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- R. T. P.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei V. A., jos atstovei Danai Žvingilienei, atsakovui R. T. P., jo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. T. P. dėl tėvo valdžios apribojimo, institucija duodanti išvadą byloje-Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, parašydama apriboti atsakovui R. T. P. tėvo valdžią iki sūnui sukaks 10 metų ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodžiusi, kad atsakovas yra sūnaus N. P., gimusio 2002 m. gruodžio 21d., tėvas. Gyvenant su atsakovu, atsakovas sūnui išlaikymo neteikė, todėl 2004-04-29 Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo buvo priteistas sūnui išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Atsakovas iki šiol nevykdo teismo įsakymo, šiai dienai įsiskolinimas yra daugiau nei 25 tūkst. litų. Atsakovui yra iškelta baudžiamoji byla dėl vengimo išlaikyti savo vaiką. Su atsakovu negyvena nuo 2006 metų. Atsakovas gyvena savo tėvų nuosavame name, jokio turto savo vardu neturi, oficialiai nedirba, todėl antstolė neturi galimybės išieškoti priteistą išlaikymą. Ieškovė išlaikymą po 195 Lt per mėnesį paskutiniu metu gauna iš Valstybės garantinio ir vaikų išlaikymo fondo. Nors atsakovas vaikui neteikė išlaikymo, tačiau ji leido jam bendrauti su sūnumi. Paskutiniu laiku atsakovas ėmė piktnaudžiauti tėvo valdžia, nesilaikyti susitarimo dėl vaiko grąžinimo į namus. Atsakovas netgi nepraneša, kad vaikas į namus bus grąžintas pavėluotai. Sūnus anksčiau lankė Šančių lopšelio darželio priešmokyklinio ugdymo grupę. Atsakovas susiderinęs su ieškove pasiimdavo vaiką iš darželio, tačiau nesuderinęs su ieškove ar darželio auklėtojomis ir joms nepranešęs vaiko į darželį nevesdavo, kas kenkė tinkamam vaiko paruošimui į mokyklą. Šiuo metu vaikas lanko mokyklą. Iš atsakovo sūnus į mokyklą eina neparuošęs pamokų, be knygų, be uniformos, vėluoja. Atsakovas vaiką vežasi pas moteris, leidžia vienam važinėti keturačiu, kas ieškovei sukelia nerimą ir baimę dėl vaiko. Atsakovo kaimynai pasakojo, kad vaikas vienas su dviračiu važinėja pagrindinėmis gatvėmis, kad vaikas yra neprižiūrimas. Vaikas dažnai pabuvęs pas atsakovą į namus grąžinamas sergantis. Sergantį vaiką visada prižiūri ieškovė. Ieškovė mano, kad atsakovas piktybiškai neteikia išlaikymo, nors jis remontuoja automobilius ir pajamų turi. Tą pripažino pats atsakovas. Vaikas nori bendrauti su tėvu, nes ten yra draugų, jam viskas leidžiama. Vaikas pastoviai pasakoja apie draugus, dviratį, keturatį, tačiau apie tėvą nieko nepasakoja. Dabar ieškovė vaiką stengiasi leisti bendrauti su tėvu tik savaitgaliais. Atsakovas tik prasidėjus teismui nuo 2009 lapkričio mėnesio kelis kartus davė vaiko išlaikymui po 200 Lt. Šiais metais atsakovas ieškovei yra pervedęs 1200 Lt, t.y. išlaikymą tik už tris mėnesius, nors šiais metais jis vyko į kelionę po Italiją. Ieškovės nuomone atsakovas turi galimybes išlaikyti vaiką. Atsakovas piktybiškai vengia išlaikyti savo vaiką ir savo tėvo valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme buvo prašoma apriboti atsakovo tėvo valdžią neterminuotai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Vienerių metų laikotarpiui apribojo atsakovui R. T. P. tėvo valdžią sūnaus N. P. atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje įtvirtinta ir CK 3.155 str. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 str.1d.). Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų (vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais), turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Teismo įsakymu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki sūnaus pilnametystės. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas šio teismo įsakymo nevykdo, priteisto išlaikymo vaikui neteikia, kadangi šiuo metu yra daugiau kaip 25 tūkstančių litų išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymą ieškovė gauna iš Vaikų garantinio fondo. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas yra kaltinamas pagal BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką).
Nors atsakovas dalyvauja vaiko gyvenime, jo santykiai su vaiku gražūs ir artimi, tačiau atsakovas nevykdo vienos iš pagrindinių tėvo pareigų- atsakovas neišlaiko savo vaiko. Tai, kad jis pilnai pasirūpina sūnumi ir jį išlaiko tomis dienomis kai vaikas būna pas atsakovą, nereiškia, kad atsakovas neprivalo vaikui teikti išlaikymą. Dovanos nelaikytinos išlaikymo teikimu. Vaikui kas dieną reikia valgyti, vaikui reikalingi pinigai aprangai ir avalynei, mokymosi reikmenims ir kitiems būtiniems dalykams. Vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis ir paskolos už butą dengimo dalis. Atsakovas prie šių vaiko poreikių tenkinimo neprisideda. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad atsakovas yra keletą kartų ieškovei pervedęs vaiko išlaikymui pinigų, sumokęs už darželį ir vaiko dantų gydymą (b.l. 36, 37,38, 39, 104, 105,124 1t., b.l. 30 2t., 34, 120 1t.), t.y. per laikotarpį nuo 2004-04-26 iki šio laiko atsakovas viso yra sumokėjęs 3018,25 Lt, todėl to negalima laikyti tinkamu vaiko išlaikymo teikimu. Ieškovas privalo kas mėnesį savo vaikui mokėti išlaikymą po 400 Lt, tačiau tokio išlaikymo atsakovas neteikia.
Negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, nes didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, kadangi gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui. Atsakovas savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdo ir tai yra vienas iš pagrindų numatytų CK 3.180 str.1d. riboti tėvo valdžią. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
Atsakovas pirkdamas vaikui dovanas, leisdamas jam vairuoti automobilius, keturatį, stengiasi tenkinti vaiko norus ir negalvoja apie vaiko interesus būti saugiam. Tai atsispindi ir pateiktoje vaiko apklausoje. Todėl teismas aukščiau nurodytais motyvais sprendžia, kad yra pagrindas atsakovui R. T. P. riboti tėvo valdžią (CPK 185 str., CK 3.180 str. 1d. ).
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės tesimo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad jis nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, buvo šališkas ir netinkamai vertino jo išsakytus argumentus bei pateiktus įrodymus.
Su ieškove negyvena nuo 2007 m. sausio 1d. Gyvenant kartu vedė bendrą ūkį, išlaikymą teikė ne tik sūnui, bet ir atsakovei. Atsakovė išlaikymą sūnui prisiteisė Teismo įsakymu 2004m. balandžio 29, t.y., tuo metu, kai mes gyvenome kartu. 2005-06-25 ieškovė su manimi sudarė bažnytinę santuoką. Iki 2008 m. spalio mėn. ieškovė nesiėmė veiksmų supažindinti mane su priimtu Teismo įsakymu, nesikreipė į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo. Aš apie vykusį teismo procesą ir priimtą teismo įsakymą sužinojau tik iš antstolės 2008 m. Procesiniai dokumentai man nebuvo įteikti (įteikti seniūnijai). Ieškovė pati į antstolę kreipėsi tik 2008-10-28. Manau, kad ieškovė sąmoningai ir tikslingai nuo manęs slėpė teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nuo 2004 m. iki 2008 m., nes gyvenome kartu ir vedėme bendrą ūkį. Ieškovė slėpdama nuo manęs vykstantį teisminį procesą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, atėmė iš manęs galimybę gintis teisme, pateikti prieštaravimus. Ieškovė sąmoningai slėpdama teismo sprendimą apie priteistą išlaikymą 4 metus, siekė sukaupti didesnę įsiskolinimo sumą, kuria manipuliuodama pateikė teismui ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo.
Kadangi ieškovė į antstolių kontorą kreipėsi tik 2008-10-28, tai įrodo, jog 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m. mes kartu su ieškove išlaikėme sūnų ir tais metais jai sūnaus išlaikymui pinigų nereikėjo, nes išlaikymą aš teikiau. Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2007 m. kai kuriais mėnesiais ieškovei pervesdavau pinigų, nes ji išeidavo iš namų ir negrįždavo 2-3 savaites.
Kai iš antstolės sužinojo, kad yra priteistas išlaikymas, jis jį pradėjo teikti ir teikia kiekvieną mėnesį ieškovei pervesdamas po 200 Lt. Mokėti po 400 Lt kiekvieną mėnesį šiuo metu neturi finansinių galimybių, nes ieško darbo, registruotas darbo biržoje. Dėl priteisto išlaikymo sumažinimo kreipės į teismą. Šiuo metu yra pateiktas mano apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. lapkričio 19d. sprendimo.
Jis rūpinasi sūnaus sveikata, saugumu, gerove, dvasiniu ir sportiniu ugdymu. Jis noriu, kad sūnus praleistų vienodai laiko su atsakove ir su juo.
Sūnus maždaug 12 dienų per mėnesį praleidžia pas jį. Kai sūnus būna pas jį, jis pilnai sūnų išlaiko. Todėl atitinkamai turi būti įvertinta ir mokėtino ieškovei išlaikymo suma. Jis ypač rūpinasi sūnaus laisvalaikiu, sportiniu ugdymu. Sudaro sūnui galimybes lankyti autoklubo vaikų treniruotes, slidinėti kalnų slidėmis. Sūnaus pasiekimai sporte yra labai geri. Jis 2010 m. Slovakijoje kalnų slidinėjimo varžybose 7 metų vaikų kategorijoje laimėjo 1-ą vietą. Be išlaidų sūnui jo sportinėje veikloje, kai sūnus gyvena pas jį , jis turiu tokias pačias išlaidas vaiko išlaikymui, kaip ir ieškovė, t.y. maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, pramogoms ir pan. Teismo išvada, kad aš nevykdo savo pareigos išlaikyti sūnų yra labai šališka.
Ir šiuo metu sūnus jau trys savaitės gyvena pas jį. Išlaikymą vaikui jis teikia, tiesiogiai tenkindamas jo poreikius, bet nepersiųsdamas priteistos Teismo įsakymu išlaikymo sumos ieškovei. Priteistos sūnaus išlaikymui visos pinigų sumos ieškovei nemokėjimas dar nereiškia, kad aš iš viso neteikia išlaikymo savo sūnui, juo nesirūpina ir nevykdo konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaiką.
Jeigu trečdalį laiko vaiku rūpinasi išimtinai tik jis, ir tuo laiku ieškovei vaiku rūpintis nebereikia, todėl prie vaiko išlaikymo kitu laiku (kai sūnus gyvena pas ieškovę) jis taip pat prisidedu, mokėdamas ieškovei po 200 Lt.
Teismas, priteisdamas iš jo 31 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pažeidė CPK 96 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. nuostatą, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6-8 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl, atsižvelgiant į CPK 96 str. 2 d. nuostatas, iš dalies patenkinus ieškinį, teismas nepagrįstai iš jo priteisė 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, nuo kurių jis yra atleistas.
Šalies argumentai
Atsakovė L. A. su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Apeliantas neteisingai nurodo, kad mes su juo negyvename kartu tik nuo 2007 0101 ir išlaikymą 2004 04 29 aš prisiteisiau tuomet, kai mes vedėme bendrą ūkį.
Šį apelianto teiginį paneigia rašytiniai įrodymai civilinėje byloje Nr. 2-7401/2004 dėl išlaikymo priteisimo. Išlaikymas sūnui buvo priteistas 2004 04 29 teismo įsakymu. Užvedus bylą dėl išlaikymo priteisimo, pareiškimas paduotas teismui 2004 04 26, apeliantui tris kartus buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai.
Teismui pateikus dokumentus, kad apelianto faktinė gyvenamoji vieta sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta (b.l. 17-18) ir nustačius, kad jis teismo siųstų dokumentų sąmoningai neatsiima, teismo procesinis dokumentas buvo išsiųstas seniūnijai, o vykdomasis raštas 2004 07 13 išsiųstas man, L. A..
Tai, kad atsakovui buvo žinomas jos reikalavimas priteisti išlaikymą ir teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo patvirtina ir tai, kad jis jau 2004 06 09 ėmė pervesti į jos sąskaitą sūnaus išlaikymui skirtus pinigus. Po 167 Lt. pervedė 2004 06 09, 2004 12 10, 2005 03 01, 2005 03 25, 2005 04 13. Po 200 Lt pervedė 2008 01 07, 2008 02 25, 2009 11 24, 2009 12 31, 2009 12 31, 2010 02 17. Išlaikymo mokėjimas dalimis nuo 2004 metų paneigia apelianto teiginius, kad jis apie priteistą išlaikymą sužinojo tik 2008 m. iš antstolės. Gavus sūnaus išlaikymui po 195 Lt. 2010 metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, R.T. P. išlaikymo įsiskolinimas 2010 07 01 sūnui sudarė 25.727,80 Lt. (dvidešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt septyni litai 80 et.). Ieškinio pateikimo metu (2009 metų balandžio mėn.) atsakovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui buvo 23.266,67 Lt., o 2010 metų spalio 1 dieną jis sudarė 25.742,80 Lt.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas 2010 05 20 civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Sudarymas bažnytinės santuokos 2005 06 25 neatleidžia atsakovo nuo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Nors ir sudarėme bažnytinė santuoką, ji nebuvo apskaityta civilinės metrikacijos skyriuje ir mes su atsakovu nepradėjome po jos įregistravimo gyventi kaip šeima. Atsakovas pastoviai mane mušdavo (b.l. 24, 17). 2004 04 25 sumušė mane namuose apie 8 vai. ryto. Po šio įvykio mūsų faktinė santuoka nutrūko. Sekančią dieną aš kreipiausi dėl išlaikymo sūnui priteisimo.
Dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka į antstolę ji kreipėsi 2008 m., kadangi atsakovas ėmė grasinti, kad išlaikymo dabar visiškai nemokės, o ji negalės iš jo nieko išsiieškoti, nes jis oficialiai nedirba, o visas jam priklausantis turtas įregistruotas ne jo, o jo tėvų vardu.
Atmestinas apelianto teiginys, kad jis neturi galimybės vykdyti 2004 04 29 įsakymą ir sūnaus išlaikymui mokėti po 400 Lt. kiekvieną mėnesį. Atsakovas yra darbingas, neturi jokių sveikatos problemų. Jo vardu įregistruotos trys autotransporto priemonės (b.l. 118, 13-14). Darbo biržoje buvo registruotas tik 10 dienų nuo 1994 11 15 iki 1994 11 25 (b.l. 75) bei 5 mėnesius nuo 2010 01 28 iki 2010 06 28 (data taisyta) (b.l. 115). Gyvena jis vienas jo tėvo A. P. vardu įregistruotame 180 kv.m. bendro ploto name adresu Estų g. 23. Šioje valdoje esančiame kieme jis pastoviai užsiima mašinų remontu ir šias aplinkybes konstatavo Vaiko teisių apsaugos skyrius 2009 09 25 rašte Nr. 19-2-2993 „Dėl buities tyrimo" (b.l. 80). Kad tėvas užsiima automobilių remontu, turi tralą, patvirtino ir mūsų nepilnametis sūnus Nedas vaiko apklausos metu (b.l. 81). Atsakovas užsiima katamaranų, baidarių ir jachtų nuoma (2 t. b.l. 10-11). Paties atsakovo teigimu teisme, jį išlaiko draugai, kurių pavardžių nepamena, mama jam duoda per mėnesį apie 1000 Lt., iš kur pas jį pinigai, jis teismui negali pasakyti. Jo paties teismui teigimu, jis per savaitę suremontuoja 1-2 automobilius, juos tvarko Estų g. 21 kieme kur yra garažas (1 t. b.l. 64-65).
2010 metų kovo 19 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja L. K. patvirtino, kad jai priklausantį automobilį remontavo atsakovas ir jam už darbus buvo atlyginta. Remontuojant jos automobilį, atsakovas turėjo ir padėjėjų. Jos automobilis remontui iš karto nebuvo priimtas, nes atsakovas tuo metu buvo labai užsiėmęs, nes remontavo automobilius kitiems asmenims.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis niekur nedirba, tačiau 2010 metais jis turėjo galimybę su 12 žmonių grupe 10-čiai dienų išvykti kelionėn į Italiją (2 t. b.l. 15). Šios visos nurodytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius dėl jo neturėjimo galimybės mokėti po 400 Lt. sūnaus išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 01 05 nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1-271-573/2011) apeliantas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str. ir teismas skyrė jam bausmę 3 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 vai. visuomenės labui, viso išdirbant 90 valandų. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina tėvo pareigų nevykdymą dėl savo paties kaltės.
Atmestini apelianto teiginiai, kad jis rūpinasi sūnaus saugumu, gerove, dvasiniu ir sportiniu ugdymu.
Atsakovas sūnui, kuriam tik dabar suėjo 8 metai, leidžia vienam vairuoti keturačius, automobilius ir tai jis patvirtino teismo posėdžio metu (b.l. 64) ir tai reiškia, kad jis visiškai nesirūpina vaiko saugumu. Tėvas seniai piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia. Sūnų iš darželio paimdavo neinformavus manęs, darželio auklėtojų, neatvesdavo sūnaus po kelias dienas į darželį. Kauno Šančių lopšelio-darželio direktorė atkreipė jau tada dėmesį, kad nuo tokio tėvo elgesio kenčia vaiko ugdymas (b.l. 16, 54, 89). Sūnui pradėjus lankyti Kauno „Šilo" pradinę mokyklą, sūnus ateidavo į mokyklą neparuošęs namų darbų, neišmokęs pamokų, be knygų ir tai dažniausiai, kai vaikas į mokyklą atvykdavo iš tėvo namų (b.l. 25, 27). Įrašą vaiko Pasiekimų knygelėje (b.l. 24) padarė pats tėvas.
Abiejų tėvų pareiga rūpintis savo vaiku, tačiau atsakovas netinkamai vykdo savo pareigas, piktnaudžiauja savo tėvo valdžia. Aplinkybė, kad atsakovas jau eilę metų nevykdo savo pareigos išlaikyti savo vaiką sudaro pagrindą riboti tėvo valdžią (CK 3.180 str.).
Apeliacinis skundą tenkinti dalinai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovų sūnus N. P., gim. 2002 m. gruodžio 21 d., dažnai lankosi pas tėvą(atsakovą), gyvena kelias dienas iš eilės. Atsakovas nurodo, kad sūnus pas jis gyvena apie trečdalį mėnesio laiko. Jis juo rūpinasi, pilnai jį išlaiko, todėl ieškovei perveda tik po 200 Lt per mėnesį. Tai matyti ir iš atsakovo pateiktų nurodymų pervesti įmokėtus grynuosius pinigus. Atsakovas ieškovei 2010 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, 2011m. sausio-kovo mėnesiais pervedė po 200 Lt.
Nors atsakovas R. T. P. nurodo, kad jis sūnų materialiai išlaiko, bet iš byloje esančio Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. sausio 5 d. nuosprendžio matyti, kad atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje(Vengimas išlaikyti vaiką). Teismas nustatė, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir 2004 m. balandžio 29 d. teismo įsakymu šalių sūnui priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas į ieškovės sąskaitą pinigus po 167 Lt pervedė 2004-06-09, 2004-12-10, 2005-03-01, 2005-05-25, 2005-04-13, po 200 Lt pervedė 2008-01-07, 2008-02-25, 2009-11-09, 2009-12-31, 2010-02-17, 2010-04-16. Daugiau išlaikymo neteikė. Šios nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kadangi nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas R.T. P. nuteistas už tai, kad vengė išlaikyti sūnų. Ir iki šio nuosprendžio priėmimo, atsakovas ieškovei 2010 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, 2011m. sausio-kovo mėnesiais pervesdavo po 200 Lt. Dėl ko kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinio pagrįstumo teisingai išspręstai bylai, todėl kolegija dėl jų nepasisako
Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.
Atsakovui R. T. P. 2010 m. lapkričio 9 d. skirta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, numatytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktais nustatytas išlaidas, todėl jos atlyginamos iš valstybės biudžeto(CPK 96 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas šiomis įstatymo nuostatomis nesivadovavo (b. l. 55, t. 2). Todėl naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo valstybei priteista 31 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. T. P. valstybei priteista 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.