- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-08-28
- Bylos Nr.
- 1-1068-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27155-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Kaltinamasis
- E. Ž.
- Advokatai
- Snieguolė Jurskytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, anksčiau teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. E. Ž., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2025 m. liepos 31 d., apie 22.35 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (22.39 val. jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, o 22.55 val. – 2,59 promilių neblaivumas).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
2. Kaltinamasis E. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. liepos 31 d., apie 22.30 val. išgėrė savo namuose (duomenys neskelbtini), gėrė alų, išgėrė šešias skardines alaus, 5 laipsnių stiprumo. Tą vakarą susipyko su drauge, kuri pradėjo jį įžeidinėti telefonu. Jam neišlaikė nervai, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo pas ją pasiaiškinti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiuodamas išgėręs kliudė kitus automobilius. Suprato, kad yra neblaivus. Vairavo automobilį, nes buvo išvestas iš kantrybės draugės. Vairuoja vos ne pusę gyvenimo, supranta, kad neturėjo taip elgtis. Daug dirba, po 6 dienas per savaitę, turi daug veiklos, yra gyvenamojo namo tarybos narys. Kai kliudė kitus du automobilius, mano, kad tiesiog sukdamas nepataikė pravažiuoti. Suprato, kad apgadino automobilius, išsigando, todėl nesustojo, važiavo toliau. Pareigūnų buvo sustabdytas po kelių minučių. Jis tuomet įpūtė 2,59 promilės, pareigūnai neblaivumą tikrino du kartus, jis su girtumu sutiko. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam. Situaciją vertina blogai, per dvi savaites numetė daugiau nei 10 kilogramų dėl streso. Priklausomybės alkoholiui neturi, išgėręs vairavo pirmą kartą, išgeria nedažnai. Yra dirbantis, dirba sunkvežimių remonto ir gamybos įmonėje, ten dirba 6 metus. Grynosios pajamos – apie 1000-1100 per mėnesį, jei nedirba šeštadieniais. Paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2024 m. balandžio 6 d., nes viršijo greitį, važiuodamas iš močiutės. 2023 m. žvejyboje per arti vandens telkinio pastatė automobilį, gavo įspėjimą. 2021 m. viršijo greitį Kartenoje važiuodamas į Palangą. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti sesės G. Ž. atsakomybėn. Su sese G. santykiai puikūs, ryšys artimas, bendrauja kasdien gyvai ir telefonu, jos klauso. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) su savo šeima. Jis su sese rūpinasi tėvu, kuris serga, kasdien vyksta jo aplankyti. Šeimoje vairuoja tik jis vienas, sesuo nevairuoja, dažnai reikia pavežti sesę, tėtį, nuvykti pas močiutę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Mama mirusi prieš 8 metus, yra kitų artimųjų, kurie jį palaiko. Šeima jį smerkia dėl jo elgesio, tarp šeimos narių yra artimas ryšys.
3. Kaltinamasis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad psichikos ligomis neserga, priklausomybių ligų ligonių įskaitoje nėra užsiregistravęs. 2025 m. liepos 31 d. nuo 15 val. iki 19 val. namuose vienas gėrė alų ir išgėrė maždaug 6 butelius 0,5 litro talpos, 5 procentų stiprumo alaus. Po išgerto alkoholio jis jautėsi neblaivus. Vakare, tiksliai valandų jau nepamena, telefonu jis apsipyko su savo drauge, kurios anketinių duomenų nenurodys. Jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, nutarė vykti pas ją jam priklausančiu automobiliu „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vykdamas Panevėžio miesto gatvėmis, S. D. gatvėje jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalikelėje paliktus automobilius bei juos apgadino. Jis labai išsigando dėl to, ką padarė, todėl nuvažiavo. Jis išsigando ne tik dėl to, kad apgadino svetimus automobilius, bet ir dėl to, kad buvo išgėręs. Kažkiek dar pavažiavo, tačiau už kelių šimtų metrų jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie, priėję prie jo, paprašė pateikti dokumentus bei pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Dokumentus jis pateikė ir sutiko pasitikrinti blaivumą. Pamena, kad pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu - 2,59 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko ir po jais pasirašė. Į gydymo įstaigą vykti pakartotinai pasitikrinti savo blaivumo jis nenorėjo. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs, tai yra, kad vairavo neblaivus. Jis pirmą kartą vairavo tokiame stovyje. Ateityje tai nebepasikartos (b. l. 45-47)
4. Kaltinamajam E. Ž. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei bei kaltinamajam ir jo gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
5. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.
6. Kaltinamojo laiduotoja sutikusi būti G. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. Ž. yra jos brolis. Brolis apie įvykį papasakojo kitą dieną, pasakė, kad vairavo girtas. Ji buvo nustebusi brolio poelgiu. Dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė, ji nežino, tai pirmas kartas, kada jis taip pasielgia. Brolis labai išgyveno ir stresavo, dabar irgi išgyvena dėl įvykio, numetė svorio. Brolis šeimoje yra pagrindinis vairuotojas. Į situaciją ji žiūri blogai. Su broliu santykiai labai geri. Jie anksti neteko mamos, tėtis serga onkologine liga. Jie vienas kitą palaiko, problemas sprendžia kartu, su broliu ryšys labai artimas. Klauso vienas kito patarimo, mano, kad galėtų daryti broliui teigiamą įtaką. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, šiuo metu laukiasi, jos pajamos nedidelės, gauna minimumą, ruošiasi vaiko gimimui. Teismui yra pateikusi prašymą būti paskirta brolio laiduotoja, palaiko šį prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – PK) Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo A. G. tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, kad 2025 m. liepos 31 d., apie 22.35 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0063, patikros sertifikato Nr. 2399792, pirmu tikrinimu 22 val. 39 min. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas (be paklaidos), tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu antru tikrinimu 22 val. 55 min. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (be paklaidos). E. Ž. įteiktas šaukimas (b. l. 5-7).
8. Iš 2025 m. liepos 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Ford Mondeo“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, stovi priekiu į šiaurės pusę. Automobilis stovi važiuojamojoje kelio dalyje. Matoma, kad apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas, žibintas, veidrodėlis. Automobilyje vertingų daiktų, nepastebėta. Apžiūros metu paimtas automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu (b. l. 8-15).
9. Iš 2025 m. liepos 31 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. liepos 31 d., 22.40 val. specialistė V. A. E. Ž. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, eiti tiesia linija - pėda po pėdos, gali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), negali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas, atliko tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0063, metrologinės patikros Nr. 2399792, ir nustatė: pirmu tikrinimu 22.39 val. E. Ž. buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas (be paklaidos). Atlikus antrą kartą patikrinimą 22.55 val. buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (be paklaidos). E. Ž. su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. E. Ž. buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po to kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b. l. 23-24).
10. Iš 2025 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK vyr. patrulio N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. liepos 31 d. dirbant ekipaže kartu su vyr. tyrėju A. G., apie 22 val. 08 min. gavo pranešimą, kad ties (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, automobilis „Ford Mondeo“, tamsiai mėlynos spalvos, įvažiavo į automobilį „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į vietą, juos pasitiko E. P., kuris paaiškino, kad apie 22.05 val. pamatė, kaip automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, kliudė automobilį „VW Golf“ bei toliau stovėjusį automobilį „Peugeot 508“ ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gavės. Buvo nustatyta, kad yra apgadinti du automobiliai: "Peugeot 508", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) bei „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini). Naršyklės „Polis II“ pagalba buvo nustatyti minėtų automobilių savininkai: „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatytas iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas — tai E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Apie pasišalinusią transporto priemonę buvo informuotos mieste dirbančios tarnybos. Vėliau mieste dirbantis kitas ekipažas sustabdė automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurį vairavo E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). E. Ž. buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Bendraujant su E. Ž., jis pripažino, kad vairavo būdamas neblaivus ir kad jis apgadino du automobilius bei iš įvykio vietos pasišalino. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Panevėžyje, Smėlynės g. 106B. (b.l. 21)
11. 2025 m. liepos 31 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistės V. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 31 d. dirbant ekipaže kartu su specialistu J. B., apie 22.08 val. gavo pranešimą, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), prieš 1-2 minutes, automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, įvažiavo į automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos link (duomenys neskelbtini). Pranešėjas yra įvykio vietoje. Kitas ekipažas registravo eismo įvykį, o jie važinėjosi aplinkinėse gatvėse ieškodami pasišalinusio automobilio „Ford Mondeo“. Apie 22.35 val. minėtą automobilį su įjungtais raudonos ir mėlynos šviesos signalais jie sustabdė Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0063, patikros sertifikato Nr. 2399792, pirmu tikrinimu 22 val. 39 min. E. Ž. nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu antru tikrinimu – 22 val. 55 min. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. E. Ž. įteiktas šaukimas. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, Smėlynės. g. 106B, Panevėžys. (b.l. 22)
12. Iš 2025 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti pareigūnų kūno kamerų „Bodycam“ kameromis daryti du vaizdo ir garso įrašai. Peržiūrėtas pareigūno J. B. kūno kameros garso ir vaizdo įrašas PSS-20250731-223032UTC+0300. Įrašo trukmė 30 min. 00 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, neryškus. Filmuojama tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kaip pareigūnai prieina prie gatvės dešinėje pusėje stovinčio mėlynos spalvos automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje prie vairo sėdi vyras, vilkintis tamsios spalvos su mažais šviesios spalvos žirniukais trumpomis rankovėmis marškinėlius. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra žinoma, kad tai yra E. Ž. (toliau – E. Ž.). Pareigūnas J. B. paprašo vairuotojo pažymėjimo. E. Ž. pasako, kad „namuose“. Pareigūnas J. B. paprašo išjungti automobilio variklį ir ateiti. Pareigūnui J. B. paklausus, ar jis išgėręs, E. Ž. atsako: „jo, biškutį“. Paklausus, ką gėrė, atsako, kad alų. Pareigūnas J. B. E. Ž., duoda pūsti į alkotesterį. Pareigūnas J. B. pasako, kad alkotesteris parodė 2,57. Paklausus, ar visą dieną gėrė ar vakare, E. Ž. atsako, kad vakare. Pareigūnas J. B. pasako, kad po 15 min. bus antrą kartą patikrintas alkotesteriu. Pareigūnas J. B. iš E. Ž. paima automobilio raktelius. Pareigūnė V. A., sėdinti policijos tarnybiniame automobilyje pildo dokumentus. Pareigūnas J. B. paaiškina, kad jei E. Ž. pripūs daugiau negu 1,53 promiles išduos jam šaukimą ir važiuoti neleis, o automobilį paims. Pareigūnė V. A. pareigūnui J. B. sako, kad jis pasižiūrėtų automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinę pusę. Pareigūnas J. B. apžiūrėjęs automobilio dešinę pusę pamato, kad ji apgadinta. Paklaustas, kur apgadino, E. Ž. nieko konkretaus neatsako. Pareigūnas J. B. sako, kad „turbūt kažkur kliudėt galbūt automobilį“, E. Ž. atsako, kad „kažką“. Paklaustas, ar vienas gėrė, E. Ž. atsako, kad taip. Pareigūnas J. B. atsisėda į policijos tarnybinį automobilį ir pildo dokumentus. Pateikus E. Ž. pakartotinai pūsti į alkotesterį, pareigūnas J. B. garsiai sako, kad alkotesteris parodė 2,59 promiles. Alkotesterio rodmenis parodo ir E. Ž.. Pareigūnas J. B. paprašo E. Ž. atlikti testo bendrai neblaivumo būklei nustatyti pirmą užduotį – tiesia linija paeiti ir rodo kaip. E. Ž. atlieka užduotį, pareigūnas J. B. sako „gerai“. Pareigūnas J. B. prašo atlikti antrą užduotį – užsimerkus ir atsimerkus rankos pirštu pataikyti į nosį. E. Ž. užduotį atlieka, pareigūnas J. B. sako „gerai“. Pareigūnas J. B. pareigūnei V. A. pasako, kad paeiti gali, o į nosį negali. Paklaustas, prieš kiek laiko maždaug vartojo alų, E. Ž. atsako, kad maždaug prieš tris valandas. Pareigūnas J. B. su liniuote matuoja ir mobiliu telefonu fotografuoja automobilio „Ford Mondeo“ dešinės pusės apgadinimus. Pareigūnas J. B. E. Ž. pasako, kad dabar lauks traliuko, įteiks jam šaukimą ir galbūt reiks pabendrauti su kitais pareigūnais, nes ten galbūt jis ir apgadino automobilį. E. Ž. duodamas pasirašyti šaukimas. Įrašo pabaiga. Apžiūrėtas pareigūnės V. A. (toliau – pareigūnė V. A.) kūno kameros garso ir vaizdo įrašas PSS-20250731-223105UTC+0300. Įrašo trukmė 30 min. 00 sek. Vaizdo įrašas spalvotas, ryškus. Filmuojama tamsiu paros metu. Vaizdo įraše nufilmuota ta pati situacija, tuo pačiu laiku, kaip ir prieš tai aprašytame pareigūno J. B. kūno kameros garso ir vaizdo įraše PSS-20250731-223032UTC+0300, tik čia įrašas yra V. A. kūno kameros. Kadangi abu pareigūnai kartu aiškinosi įvykio aplinkybes, pareigūnės V. A. kūno kameros vaizdo įraše reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos nėra. Įrašo pabaiga. (b. l. 17-19)
13. Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 32).
14. Iš 2025 m. rugpjūčio 1 d. vyr. tyrėjo A. G. nutarimo matyti, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Smėlynės g. 106B, Panevėžyje (b. l. 24-25).
15. Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos dėl autotransporto kainos Lietuvoje matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris 1997 cm3, variklio galia 110 kW/150 AG, pasirinkti gamybos periodo 2014-2019 m., pasirinkti metai 2016, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. rugpjūčio mėn., 6233 eurų be PVM mokesčio ir 7890 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 33).
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
16. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
17. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
18. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. Ž., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus 2025 m. liepos 31 d., apie 22.35 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (22.39 val. jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, o 22.55 val. – 2,59 promilių neblaivumas). Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad prieš sėsdamas už automobilio „Ford Mondeo“ vairo, jis vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, važiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje pas draugę į (duomenys neskelbtini) gatvę, kliudė ir apgadino du automobilius, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jam du kartus buvo tikrintas neblaivumas, su tikrinimo rezultatais sutiko. Be kaltinamojo parodymų įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai: neblaivumo nustatymo aktas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokoluose fiksuoti duomenys, alkoholio kiekio matuoklio parodymų duomenys ir kt. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo, neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, todėl kaltinamojo E. Ž. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, jo kaltė įrodyta.
IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
19. Teismui pateikti E. Ž. ir laiduotojos G. Ž. prašymai dėl kaltinamojo E. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo G. Ž. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu tiek E. Ž., tiek laiduotoja G. Ž. prašymą palaikė, prašė jį tenkinti.
20. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
21. Šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinių ieškinių nepareikšta. Nors E. Ž. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis E. Ž. penkerių metų laikotarpyje keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jie nėra šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, byloje nėra. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kritiškai vertino savo elgesį, nuoširdžiai apgailestavo dėl to, kas įvyko. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad kaltinamojo padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio bei atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
22. Atleisti E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo artima giminaitė – sesuo G. Ž.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. Ž. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba (duomenys neskelbtini). G. Ž. parodė, jog ją ir brolį sieja labai artimas ryšys, dažnai bendrauja, susitinka, gyvena viename mieste. Ji E. Ž. elgesį vertina neigiamai, nepateisina jo poelgio. Mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką. Prašė taikyti laidavimą be užstato, jos mėnesio pajamos yra nedidelės, šiuo metu ji laukiasi vaiko. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja G. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama ir ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
23. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant G. Ž. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį G. Ž. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Įvertinus laiduotojos nurodytas aplinkybes dėl jos turtinės padėties, laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 5 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, nustatomas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas be užstato.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
24. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
25. Nagrinėjamu atveju, vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę E. Ž. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, atsižvelgdamas tiek į kaltinamąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, padeda šeimos nariams, gailisi dėl savo veiksmų, savo poelgį vertina kritiškai, tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatyto neblaivumo laipsnį, taip pat į E. Ž. elgesį po įvykio, uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos.
26. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Ši teisės norma ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtis suponuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
27. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog automobilio savininkui kaltinamajam E. Ž. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo įsitikinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis E. Ž. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jam nustatytas 2,57 prom. girtumas. Taigi teismas, dar kartą įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – kaltinamojo vairuotą automobilį. Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
28. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamajam E. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL (1500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis numato, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Iš byloje surinktų duomenų, kaltinamojo E. Ž. duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi, tokio pobūdžio teisės pažeidimą jis padarė pirmą kartą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau padaryti KET pažeidimai nėra šiurkštūs, piktybiški, jo darbo užmokestis nėra didelis – apie 1 000 Eur. Vertinant aplinkybę, kad E. Ž. neblaivus vairuodamas automobilį, galimai padarė ir eismo įvykį, apgadino du automobilius ir pasišalino iš įvykio vietos, paminėtina tai, kad dėl šių veiksmų nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kaip nurodė E. Ž., jis draudimo bendrovei jau atlygino dėl eismo įvykio automobiliams padarytą turtinę žalą, taip pat bus priimtas procesinis sprendimas dėl jam taikytinos atsakomybės. Teismo vertinimu, atleidžiant kaltinamąjį E. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei nusikalstamos veikos padarymo įrankio, t. y. kaltinamajam priklausančio automobilio, kurio rinkos vertė pakankamai didelė – 7890,00 Eur, konfiskavimas – jau užtikrina tinkamą pusiausvyrą tarp kaltininko asmeninių interesų ir valstybės intereso užkirsti kelią teisės pažeidimams. Dėl šios priežasties baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, neskirtina.
29. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
30. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (CD diskas) su pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą G. Ž., nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, E. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2025 m. rugpjūčio 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, E. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.
Kaltinamajam E. Ž. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti E. Ž., kad: jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai G. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (CD diską) su pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.