Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarimo (nutarime nurodoma 2018 m. vasario 26 d. data),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį 5200 Eur bauda su akcizais apmokestinamų prekių (850 pakelių cigarečių „LM Blue Label“ be banderolių ir 200 pakelių cigarečių „Parliament Aqua Blue“ be banderolių) konfiskavimu už tai, kad 2019 m. sausio 20 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), automobiliu WV Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio bagažinėje vežė 2 kartonines dėžes „L&M Blue Label“ su 850 pakelių cigarečių be banderolių ir 1 dėžę su „Parliament Aqua Blue“ su 200 pakelių cigarečių be banderolių; gabentų cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 3240, kas sudaro 64,8 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; A. P. savo veiksmais pažeidė 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 (su vėlesniais pakeitimais) 3.3. punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“ 8.1.1 punktą ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose neginčijami kaltės, nusižengimo kvalifikavimo klausimai, nesutinkama su nuobaudos individualizavimu: administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti mažesnę baudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, o VSAT prašo A. P. skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.

8. Teismų praktikoje ne kartą jau pasisakyta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Pripažįstama, kad administracinės nuobaudos, numatytos straipsnio, dėl kurio pažeidimo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje skyrimas atitinka teisingumo bei proporcingumo reikalavimus, nebent nustatomos išskirtinės aplinkybės, kaip tai numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje.

10. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, A. P. apeliacinio skundo argumentai padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai gali būti pasiekti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei skiriant mažesnę baudą nei straipsnyje numatytoji minimali. Nėra abejonių, jog apeliantui skirta bauda yra didelė, tačiau išaiškintina, kad jam manant, jog jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis (kartu pateikiant prašymą pagrindžiančius duomenis).

11. VSAT apeliaciniame skunde pasisakoma, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti konfiskuojama transporto priemonė, kuri buvo panaudota nusižengimui daryti, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad automobilio konfiskavimas netaikytinas, kadangi automobilis nebuvo specialiai tam pritaikytas. Apygardos teismas su šiais apeliantės motyvais negali sutikti, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nutardamas neskirti administracinio poveikio priemonės, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo aplinkybių visuma ir apygardos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti. Iš tikrųjų, kaip pažymima ir VSAT apeliaciniame skunde paminėtoje teismų praktikoje (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2AT-17-648/2018), už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimas, kuris yra įtvirtintas kaip administracinio poveikio priemonė (ANK 27 straipsnis), taigi skiriant ją turi būti atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, turi būti motyvuotai, remiantis neabejotinai nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstas tokios priemonės konfiskavimo būtinumas, o kartu aišku ir tai, kad paskyrus tokią priemonę bus įgyvendinta nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismo vertinimu, šios teismų praktikos nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Skundžiamame nutarime administracinio poveikio priemonės neskyrimas yra motyvuotas, paremtas neabejotinai šiuo konkrečiu atveju nustatytomis aplinkybėmis.

12. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas alternatyvą pasirinkti, neskirdamas administracinio poveikio priemonės, atsižvelgė į tai, kad A. P. neteisėtai laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, kuris nebuvo specialiai pritaikytas akcizais apmokestinamų prekių neteisėtam laikymui ir gabenimui, o gabentų cigarečių kiekis nežymiai viršijo 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, A. P. atsakomybėn už tokio pobūdžio nusižengimą traukimas pirmą kartą. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas ne tik tada, kai ji buvo specialiai pritaikyta, įrengiant slėptuvę kontrabandos dalykui paslėpti, bet ir tuomet, kai ji tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, o šiuo atveju gabentų cigarečių kiekis yra daugiau kaip 2 dėžės, todėl akivaizdu, kad be transporto priemonės tokio kiekio cigarečių gabenimas yra neįmanomas. Tokie apeliacinio skundo argumentai, apygardos teismo nuomone, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime išdėstytų motyvų, kadangi, kaip jau minėta, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad skiriant gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimą, atsižvelgiama į visos bylos aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas. ANK 219 straipsnio 7 dalis, pagal kurią nubaustas A. P., numato administracinę atsakomybę, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Vertė, nuo kurios kyla atsakomybė pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį atitinka 2500 Eur, o tai reiškia, jog cigarečių be banderolių neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo atvejais visiškai realu, jog kiekis jau bus toks, kad be transporto priemonės šio kiekio cigarečių gabenimas bus sudėtingesnis (pvz. nagrinėjamu atveju A. P. gabentų cigarečių vertė atitinka 64,8 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, kas nedaug viršija ribą, nuo kurios kyla atsakomybė pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, tačiau tai jau yra daugiau kaip 2 dėžės cigarečių), o tokiu atveju, atsižvelgiant vien į pastarąjį kriterijų, t. y. transporto priemonės gabenimui reikalingumą, ir nevertinant bylos aplinkybių visumos, tektų iš esmės visais ANK 209 straipsnio 7 dalies taikymo atvejais skirti ir administracinio poveikio priemonę – gabenimo priemonės konfiskavimą, tačiau įstatymo leidėjo pozicija šiuo klausimu yra tokia, kad gabenimo priemonės konfiskavimo skyrimas yra alternatyvus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, kaip numato teismų praktika, vertino ne vieną kriterijų, ar A. P. gabentų cigarečių kiekiui reikalinga transporto priemonė, tačiau atsižvelgė ir į kitas aplinkybes.

13. VSAT apeliaciniame skunde pažymi, kad siekiant atgrasyti A. P. nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Apygardos teismas su tokiais argumentais negali sutikti. ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui, kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, viena kurių yra ir turto konfiskavimas. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad A. P. anksčiau būtų išvis buvęs baustas administracine tvarka ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra susisaistęs pozityviais socialiniais ryšiais (turi šeimą, augina nepilnamečius vaikus), itin gerai charakterizuojamas (b. l. 54), todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad paskirta bauda, kuri jau yra didelė, neatgrasytų A. P. nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, nepaveiktų jo pakankamai taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, t. y. administracinė nuobauda nepasiektų savo paskirties. Be kita ko, nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 209 straipsnio 7 dalies pakeitimai žymiai sugriežtino ir pačios administracinės nuobaudos dydį, minimalią skirtinos baudos ribą padidinant nuo 4000 iki 5200 Eur, taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pajus žymius finansinius suvaržymus bei atitinkamai padaryto administracinio nusižengimo pasekmes. Be kita ko, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad gabentos cigaretės buvo rastos automobilio bagažinėje dėžėse, kurios nebuvo paslėptos ar užmaskuotos, A. P. nusižengimo neneigė, o iškart prisipažino, nurodė cigarečių įsigijimo aplinkybes. Nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad A. P. automobilis naudojamas ir šeimos poreikiams, dėl pačiam A. P. nustatytų sveikatos sutrikimų, apie kuriuos užsimenama pastarojo atsiliepime į VSAT apeliacinį skundą.

14. VSAT apeliaciniame skunde argumentuojant, kodėl turėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė, nurodoma bylų, kaip sektinų precedentų (Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018). Apygardos teismas pastebi, kad teismų sprendimų precedentais reikia remtis apdairiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, nurodyta, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju apeliantės nurodomose bylose teismų nustatytos aplinkybės nebuvo tapačios, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 nagrinėtas su Kelių eismo taisyklėmis susijęs pažeidimas, o 2AT-17-648/2018, nors asmuo ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį, tačiau, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo šios bylos procese, asmuo yra buvęs baustas administracine tvarka. Nagrinėjamu konkrečiu atveju bylos duomenimis nepaneigta, kad A. P. praeityje administracine tvarka nebaustas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priėmęs kitokį sprendimą nei apeliantės nurodytose kasacinio teismo bylose, pažeidimo nepadarė.

15. VSAT apeliaciniame skunde užsimenama apie administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. užimamas pareigas, dėl kurių jis, labiau nei civiliai, yra susipažinęs su įstatymais, jų žinojimo ir atsakomybės už jų nepaisymą standartai yra aukštesni. Apygardos teismas negali pritarti tokiems apeliantės argumentams. Administracinį nusižengimą A. P. padarė kaip civilis asmuo, ne tarnyboje, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens užsiėmimą vertinti kaip argumentą, lemiantį administracinio poveikio priemonės taikymą šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

16. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarimą nėra pagrindo. Išnagrinėjęs apeliacinius skundus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nors nutarime nurodoma, kad jis priimtas 2018 m. vasario 26 d., tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamas nusižengimas, padarytas 2019 metais, todėl procesinio sprendimo datos netikslumas vertinamas kaip rašymo klaida neturinti jokios reikšmės priimto sprendimo esmei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.