- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- 1-2999-1078/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. I.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2024 m. liepos 2 d., apie 00.17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Kodiaq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.97 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. I. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nurodė, jog įvykio dienos vakarą buvo su draugais bare, vartojo alkoholį, kadangi buvo visą dieną nieko nevalgęs, - padaugino alkoholio. Jo draugai jį nuvedė į šalia baro buvusį viešbutį, kad jis galėtų išsimiegoti. Dalies įvykių jis pats neatsimena, tačiau atsimena, kad atsibudęs naktį sugalvojo, kad reikia nueiti nusipirkti cigarečių. Pamena, kad ėjo (duomenys neskelbtini) link degalinės. Tai epizodais atsimena, tai neatsimena. Kodėl po to nusprendė sėsti už vairo ir važiuoti automobiliu – šiuo metu paaiškinti negali, nes pats nesuvokia tokio savo poelgio. Išvažiavęs iš aikštelės, pravažiavęs šviesoforą, automobiliu atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį. Kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, automobilį pastatė į pačią pirmą parkavimo vietą ir pats paskambino 112 pranešti apie įvykį. Atvažiavo policija, nustatė jo neblaivumą. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis nurodė, kad paprastai jis alkoholį vartoja saikingai, todėl toks poelgis jam buvo visiškai nebūdingas, nes šioje situacijoje jis tikrai pergėrė. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokia, kokį pavojų kėlė sau ir aplinkiniams ir kokios pasekmės galėjo kilti dėl tokio jo poelgio. Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ir pasakodamas apie neva įvykusį užpuolimą, jis nesistengė išvengti atsakomybės, tiesiog jis ne visas aplinkybes atsiminė, pats nesuprato, kodėl jis visas buvo sudaužytas, peržiūrėjęs vaizdo įrašus, suprato, kaip viskas įvyko iš tikrųjų. Taip pat posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jo motinos S. I. atsakomybėn, nes mama jam yra artimiausias žmogus ir yra įsitikinęs, kad būtent ji ateityje galės daryti didžiausią teigiamą įtaką. Mamai apie įvykį papasakojo po kurio laiko nuo įvykio, mama negalėjo suvokti, kodėl jis taip pasielgė, jie daug šnekėjosi apie įvykį. Jam mama yra autoritetas. Yra įsitikinęs, kad jo toks poelgis daugiau niekada ateityje nepasikartos.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 5 d. ir 2024 m rugpjūčio 12 d. apklaustas įtariamasis A. I. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis dirba (duomenys neskelbtini) vykdančiuoju direktoriumi. Įmonė turi automobilį, kuris yra išnuomotas pagal veiklos sutartį „Škoda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis yra priskirtas naudotis būtent jam. 2024 m. liepos 1 d., vakare susitiko su pažįstamu bare, automobilį paliko aikštelėje (duomenys neskelbtini). Bare vartojo alkoholinį gėrimą – tekilą, jautėsi stipriai apsvaigęs, kadangi visą dieną buvo nevalgęs. Po ko jis nepamena, kas tiksliai atsitiko, bet pamena, kad atsidūrė viešbutyje (duomenys neskelbtini), mano dėl to, kad jautėsi stipriai apsvaigęs ir paprašė pažįstamo jį nuvesti į viešbutį. Pamena, kad užmigo, pamiegojo apie 1 val. po ko atsikėlė ir sugalvojo, kad reikia eiti nusipirkti parūkyti. Išėjo iš viešbučio ir pradėjo eiti link parduotuvės (duomenys neskelbtini) arba degalinės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netikėtai pajautė smūgį į galvą, po ko nukrito (nematė kas jam trenkė, pareiškimo nerašė, pretenzijų neturi), tiksliai kurioje vietoje jam trenkė jis nepamena, po ko atsistojo, išsigando ir pradėjo bėgti, nubėgo į automobilį, kadangi kažkodėl jam taip atrodė, kad automobilyje jam bus saugiausia. Automobilis stovėjo netoli viešbučio, (duomenys neskelbtini), todėl nubėgo ir atsisėdo į automobilį. Jausdamasis apsvaigęs nuo alkoholio jis pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nepastebėjo stovinčio automobilio „BMW“, valstybinių numerių nepamena, ir kliudė galinę kairę automobilio dalį, taip sukeldamas eismo įvykį. Po ko, kad netrukdytų eismui, už automobilio „BMW“ rado laisvą stovėjimo vietą, į kurią pasistatė automobilį lygiagrečiai. Iškart prie jo automobilio privažiavo kitas automobilis, kuriame buvo vyras ir moteris. Išlipo iš automobilio, nuėjo prie automobilio „BMW“, pamatė apgadinimus ir iškart paskambino numeriu 112, pranešė, kad sukėlė eismo įvykį bei nurodė adresą. Grįžo į automobilį, minėti asmenys jam pasakė, kad paskambino policijos pareigūnams, jis taip pat jiems pasakė, kad jis paskambino policijos pareigūnams ir uždaręs duris išėjo pasivaikščioti, nes labai susijaudino dėl įvykusio įvykio, nori paminėti, kad nuo nieko jis nebėgo, niekur nesišalino tik išėjo pasivaikščioti šalia, pravedinti galvą iki kol atvyks policijos pareigūnai. Jam bevaikštant prie jo privažiavo policijos pareigūnų ekipažas, kuris pasikvietė jį prieiti, jis priėjo, jie jo paklausė, ar jis yra automobilio vairuotojas sukėlęs eismo įvykį, jis atsakė, kad čia jis ir atsisėdo į jų automobilį, po ko grįžo į įvykio vietą. Nori paminėti, kad tiksliai visko nepamena, bet pamina, kad policijos pareigūnai supildė dokumentus, paėmė automobilio raktelį, dokumentus, namų raktus, įteikė jam šaukimą ir jis grįžo atgal į viešbutį. Pabrėžia, jog labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 72, 83-84).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 19 d. apklaustas įtariamuoju A. I., nurodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę visiškai pripažįsta. Nori patikslinti savo prieš tai duotus parodymus. Tyrėjai parodžius vaizdo įrašą suprato, kad dėl jo pargriuvimo sankryžoje galėjo atsirasti sužalojimai ant jo veido ir rankos. Praeitoje apklausoje minėjo, kad einant nusipirkti cigarečių jam kažkas trenkė, jis pargriuvo ir pradėjo bėgti, tačiau dabar supranta, kad jis tiesiog viską blogai atsiminė, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, jam pasirodė, kad jam kažkas trenkė, nors iš tikrųjų jis pagriuvo pats. Taip pat nurodė ir kad bėgo į automobilį, tačiau tai irgi blogai atsiminė, ryte atsikėlus po įvykio jam atrodė, kad jis bėgo ir kad viskas atsitiko taip, kaip nurodė apklausose, tačiau pamačius vaizdo įrašą, kur jis pagriūna ir nueina, supranta, jog dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio jam taip pasirodė. Visiškai prisipažįsta, kad automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; kodėl automobilį vairavo – nežino, kadangi jam niekas netrenkė, tiesiog turbūt būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio jam pasirodė, kad gali vairuoti automobilį. Taigi savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad 2024 m. liepos 2 d., apie 00.07 val., važiavo su žmona automobiliu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą ir važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė kaip automobilis „Škoda“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį „BMW“, kurio valstybinių numerių nepamena. Automobilis „Škoda“ sustojo, pastovėjo kelias sekundes ir pradėjo važiuoti, jis tai pamatęs pradėjo įjunginėti ir išjunginėti ilgąsias automobilio šviesas, taip pat panaudojo automobilio garso signalą, kad vairuotojas sustotų, po šių veiksmų pavažiavęs apie 50-70 m automobilio vairuotojas sustojo ir pasistatė savo automobilį į stovėjimo vietą lygiagrečiai prie kelio. Po ko jis iškart privažiavo prie automobilio „Škoda“ vairuotojo, sustojo lygiagrečiai prie jo lango, liudytojo automobilio priekinės keleivio pusės langas buvo lygiagrečiai jo automobilio vairuotojo pusės langui. Įjungė avarinį signalą ir atsidarė langą. Automobilyje „Škoda“ buvo tik vienas žmogus, t. y. vairuotojas, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Vairuotojas išlipo iš automobilio, o jis tuo metu vairuotojo paklausė, kur čia važiuoja iš įvykio vietos, vairuotojas atsakė, kad jis niekur nebėga tik pasistatė automobilį į stovėjimo vietą. Nori paminėti, automobiliui pradėjus važiuoti buvo daug laisvų stovėjimo vietų ir automobilio vairuotojas galėjo pasistatyti automobilį, tačiau tik po jo atliktų veiksmų ( šviesų ir garso signalo) automobilis sustojo. Vairuotojui pasakė, kad niekur neitų, o sėstų į automobilį, kadangi iškvietė policijos pareigūnus, tuo metu žmona vis dar kalbėjo telefonu su policijos pareigūnais, taip pat pastebėjo, kad iš vairuotojo nosies bėga kraujas, pagalvojo, kad čia dėl įvykusio eismo įvykio jis trenkėsi su nosimi į vairą, žmona apie tai pranešė policijos pareigūnams. Automobilio „Škoda“ vairuotojas atsidarė savo langą, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo atrodė neblaivus, jo veiksmai nebuvo koordinuoti. Automobilio vairuotojas pasakė jiems, kad jis pats paskambins į policiją ir nuėjo link automobilio „BMW“. Po ko vėl grįžo ir vėl nuėjo link minėto automobilio. Po ko vėl grįžo, jis pasiūlė jam sėdėti automobilyje ir niekur nevaikščioti, automobilio vairuotas kažką pasakė, kad kažkur nueis ir staiga dingo, jie jo nebematė, pranešė apie tai policijai, kad automobilio vairuotojas dingo ir kad jie nebelauks, po ko išvažiavo. Pavažiavus apie 200 m pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus, todėl apsisuko ir grįžo prie jų. Policijos pareigūnams parašė paaiškinimą, ką matė, po ko atvyko dar greitoji pagalba, jie su žmona išvažiavo (b.l.31).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė A. C. nurodė, kad 2024 m. liepos 2 d., apie 00:00 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyras padaręs eismo įvykį pasišalino nežinoma kryptimi. Važinėjant aplink minėtą adresą (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pastebėjo šaligatviu einantį vizualiai neblaivų vyrą, kurio judesiai buvo nekoordinuoti, vyras vilkėjo marškinėlius ir mėlynos spalvos džinsus. Pašaukus vyrą, šis atsisuko, tuomet pastebėjo, kad ant jo nosies yra žaizda. Priėjusi prie vyro, paklausė, kur jis eina ir kur jis susižeidė, pastarasis nurodė, kad jis neneigia padaręs eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį padarė, nes vartojo alkoholinius gėrimus, bėgo nuo kažko, nuo ko bėgo –nenurodė, šnekėjo neaiškiai ir atsisėdo į savo automobilį, po ko pradėjo važiuoti ir sukėlė eismo įvykį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. I. Buvo patikrintas minėto asmens neblaivumas ir asmuo buvo nuvežtas į įvykio vietą aiškintis dėl eismo įvykio sukėlimo ir neblaivaus vairavimo (b. l. 36). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir šios policijos pareigūnės 2024 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. J. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju automobilių parko priežiūros specialistu. Automobilis „Škoda“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37, 38, 40).
Iš policijos registruojamų įvykių pažymos nustatyta, jog 2024 m. liepos 2 d., 00.17 val., Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, jog prie prokuratūros automobilis „Škoda“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kitą stovintį automobilį, vyras bandė šalintis, jam nosies trauma (b. l. 4).
Iš 2024 m. liepos 2 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas (duomenys neskelbtini). automobilis „Škoda Kodiaq“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 12-20).
Iš 2024 m. liepos 2 d. Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad A. I. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; prietaisu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0711, patikros sertifikato Nr. 2070578, atliktas pirmasis tikrinimas – 00.46 val. nustatytas 1.97 promilės neblaivumas; atliktas antrasis tikrinimas – 01.08 val. nustatytas 1.98 promilės neblaivumas. A. I. neblaivumo nustatymo akte pasirašė (b. l. 26-29).
Iš 2024 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai. Apžiūrų eiga ir jų rezultatai užfiksuoti procesinių veiksmų atlikimo protokoluose (b. l. 49-50, 54-55, 56-57).
Iš 2024 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas, t. y. perklausytas, 2024 m. liepos 2 d. dienos BPC garso įrašas. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 58-59).
Iš VšĮ Emprekis duomenų išrašo nustatyta, jog automobilio „Škoda Kodiaq 2.0 TSI 4x4 Style Aut“ vertė 2024 m. liepos mėn., buvo 31130 Eur su PVM (b. l. 62).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje A. I. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad 2024 m. liepos 1 d., vakare, vartojo alkoholinius gėrimus, jų suvartojo daug, nuo ko stipriai apsvaigo, šiek tiek pamiegojo ir nusprendė sėsti automobilį ir vairuoti, kodėl taip nusprendė – paaiškinti negalėjo, tačiau viso proceso metu išreiškė nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. B. tiesiogiai mačiusio vairavimo faktą parodymai apie tai, kad važiuodamas gatve pamatė, kaip A. I. vairuojamas automobilis kliudė kitą transporto priemonę, po kurio laiko, liudytojui signalizuojant, A. I. priparkavo savo automobilį, iš jo išlipo ir pradėjo šalintis iš įvykio vietos, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos policijos pareigūnės A. C. parodymai apie tai, kad A. I. neneigė, jog vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir sukėlė eismo įvykį, Neblaivumo akte nustatyti duomenys, t. y. kad patikrinus A. I. blaivumą alkotesteriu jam 2024 m. liepos 2 d., 00.46 val. nustatytas 1.97 promilės neblaivumas, o 01.08 val. nustatytas 1.98 promilės neblaivumas, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.
Taigi, aptartų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra daugiau nei 1.51 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatyta 1.97 promilės), todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. I. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. I. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtą baudą susimokėjęs, kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, A. I. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, A. I. anksčiau neteistas. Nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau jam paskirtą baudą sumokėjo laiku, kas leidžia spręsti, jog A. I. nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį. Teismo posėdyje A. I. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. A. I. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. I. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. I. laiduotoją prašo būti paskirta jo motina S. I. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad savo sūnui ji yra autoritetas, jų santykiai yra labai artimi, jie daug bendrauja, daug kalbėjosi apie nagrinėjamą įvykį, ji negali pateisinti kaltinamojo poelgio, yra įsitikinusi, kad savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu gali padaryti kaltinamajam teigiamą įtaką, o kaltinamasis ateityje nebekartos tokio elgesio. Pats kaltinamasis jau yra įvertinęs savo netinkamą elgesį.
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su S. I., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja yra vertas teismo pasitikėjimo: ji neteistas, nebausta administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti A. I. elgesį, todėl su kaltinamuoju daug bendraujanti ir patarianti, daranti teigiamą įtaką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad S. I. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant S. I. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant S. I. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą bei paskiriant 2500 Eur užstatą (past. – 2500 Eur užstatas jau yra įmokėtas į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, (b. l. 161)).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. I. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų.
Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,97 prom.), kuris pakankamai ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę nakties metu judriomis centrinės miesto dalies gatvėmis, taip keldamas didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, artimesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,97 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. liepos 5 d. (b. l. 77-78).
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui ((duomenys neskelbtini)), taip pat į tai, kad automobilio vertė yra pakankamai didelė – 31130 Eur, kaltinamasis turi pakankamai daug kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos patvirtina į bylą pateikti duomenys, taikant transporto priemonės vertės (31 130 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga ir iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo A. I. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. – 10 000 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.
Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė leisti A. I. konfiskuotiną sumą išmokėti dalimis. BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, to nenumato ir Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas) (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-715-851/2018). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjo prašymo.
A. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos galinio viršelio, perduoti AB „Regitra“.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, keturis kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (supakuoti į vokus, prisegtus prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
A. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. I. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams 6 mėnesiams su 2500 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu A. I., už kurį laiduota, per 1 metų 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nepadarys naujos nusikalstamos veikos (užstatas grąžinamas teisme gavus užstatą įmokėjusio asmens prašymą).
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškoti iš A. I. konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų), į valstybės biudžetą.
A. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, ir A. I. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, keturis kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (supakuoti į vokus, prisegtus prie baudžiamosios bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti S. I., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.