Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje, M. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovo K. M. 636,99 Eur skolos, 32,98 Eur palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Rašytinė šilumos energijos tiekimo sutartis tarp šalių nesudaryta. Su atsakovu sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31. Atsakovas K. M. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Butą ginčo laikotarpiu valdė trečiasis asmuo M. M., todėl jis turi pareigą atsiskaityti. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-284-560/2016 įpareigojo UAB „Lesto“ sudaryti elektros tiekimo ir vartojimo sutartį su trečiuoju asmeniui M. M., kurį pripažino buto valdytoju ir šiam butui teikiamų paslaugų vartotoju. Tos pačios faktinės aplinkybės turi lemti tokias pačias procesines pasekmes; ieškovas nepagrįstai prašo priteisti palūkanas. Pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos;

ieškovas netinkamai įgyvendino įrodinėjimo pareigą, nes pateikė galutinius skaičiavimo rezultatus, bet nepateikė skaičiavimų. Deklaruotas ir faktiškai suvartotos energijos kiekis skiriasi. Šį skirtumą ieškovas neteisėtai įtraukė į šildymo išlaidas ir padalino visiems gyventojams.Name yra butų pagalbinės patalpos, kurių plotas neįtrauktas į paskirstymui naudojamą plotą. Minėtos patalpos šildomos, todėl jų plotas turi būti įtraukiamas į butų plotą ir atitinkamai paskirstomos išlaidos už šildymą šių patalpų savininkams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 636,99 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2013-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apylinkės teismas:nustatė, kad ieškovė teikia centralizuotą šilumos energiją, karštą vandenį ir cirkuliaciją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas ir trečiasis asmuo M. M. 2009-12-12 sudarė Buto panaudos sutartį. Už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31 atsakovui buvo pateiktos sąskaitos už šildymo energiją;nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 konstatavo, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su panaudos gavėju gali būti sudaroma tik rašytine forma, o ne konkliudentiniais veiksmais. K. M. neturi teisės perkelti kitiems asmenims Buto savininko teisių ir pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendime konstatavo, kad namo gyventojai pasirinko Metodą Nr. 4, todėl taikyti atsakovui K. M. kitą metodą negalima. Nedraudžiama karšto vandens apskaitai naudoti vartotojams priklausančius skaitiklius, kai jų patikros laikas yra pasibaigęs. Ieškovė vadovaujasi VĮ Registrų centro nurodytu butų patalpų plotu. Oficialūs duomenys laikytini teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymo numatyta tvarka. Ieškovė neturėjo pagrindo jų tikrinti, tikslinti ar kitaip skaičiuoti mokestį už šildymą;nurodė, kad pagrindinė prievolė išlaikyti nekilnojamąjį turtą ir mokėti su tuo susijusius mokesčius tenka savininkui. Su M. M. buvo sudarytos dvi panaudos sutartys, tačiau didesnę dalį ginčo laikotarpio M. M. laisvė buvo apribota ir jis negalėjo naudotis butui teikiama šiluma;nustatė, kad ginčo laikotarpiu vartojimo sutartims galiojo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.360 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma numatanti, kad kai vartotojas praleidžia mokėjimo terminus, palūkanos už nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Ginčo laikotarpiu ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti atsakovui 5 proc. metinių palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad:namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), kurioms nėra priskiriama šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, dalis. Sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos. Ieškovas nepagrįstai priskiria atsakovui dalį namo bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos, nors kaimynams dalis už sandėliukų šildymą nepriskiria. Rūsyje esančios butų pagalbinės patalpos turėjo būti įtrauktos į šilumos. Šilumos energija skirstoma pagal butų ir patalpų, įskaitant pagalbines, naudingąjį plotą, neatsižvelgiant į buto padėtį name, kai yra atliktas šilumos paskirstymo auditas, arba atsižvelgiant į buto padėtį name, kai yra atliktas šilumos paskirstymo auditas. Butų ir rūsyje esančių pagalbinių patalpų aukštis skiriasi, todėl paskirstymas turėjo būti atliktas pagal patalpų tūrį, o ne plotą. Dėl šildomų butų pagalbinių patalpų (sandėliukų) įtraukimo į šilumos energijos paskirstymą nereikalingas butų savininkų sprendimas. Namo administratorius ir kiti butų savininkai nepateikė šilumos tiekėjui informacijos apie pasikeitusį butų plotą. Ieškovė niekada nesidomėjo viešais registro duomenimis, nors privalėjo tai daryti. Kitų butų savininkai neįtraukti į bylą;už komunalines paslaugas ir elektros energiją moka buto valdytojas pagal panaudos sutartį trečiasis asmuo M. M. M. M. teismo sprendimu pripažintas buto valdytoju ir vartotoju. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta konkliudentinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Trečiasis asmuo Bute gyvena nuo vaikystės. Atsakovas konkliudentiniais veiksmais nesutiko mokėti už trečiajam asmeniui teikiamas šilumos ir karšto vandens paslaugas. Panaudos sutarties neįregistravimo viešame registre faktas nerodo skolininko asmens. Apie panaudos sutartį ieškovė buvo informuota;ieškovė name, esančiame (duomenys neskelbtini), karšto vandens apskaitą pagal metrologijos reikalavimus įdiegė tik 2013 m. gruodžio mėn. Ginčo laikotarpiu atsakovo name karšto vandens apskaita nebuvo įdiegta. Ieškovė į atsakovo sąskaitas už šildymą įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį. Ginčo namo karšto vandens skaitikliai butuose neturėjo galiojančių metrologinių patikrų. Ieškiniu reikalaujama apmokėjimo už Buto šildymą ir šilumos energiją už neapskaitytą karštą vandenį, kurios ieškovė neturėjo teisės įtraukti į butų šildymą, nes nebuvo įdiegus karšto vandens apskaitos name. Teismas turėjo nustatyti, koks šilumos energijos už neapskaitytą karštą vandenį kiekis, kurio ieškovas neturėjo teisės įtraukti į butų šildymą, buvo įtrauktas į Buto šildymą. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad: Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 pateikti išaiškinimai laikytini prejudiciniais faktais. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad K. M. konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“; šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su panaudos gavėju gali būti sudaroma tik rašytine forma; neužtenka informacijos apie panaudos sutarties sudarymą pateikimo, kad įsipareigojimai už šilumos energiją tektų panaudos gavėjui. Būtinas šilumos tiekėjo sutikimas sutarties šalies pasikeitimui. K. M. neturi teisės perkelti kitiems asmenims Buto savininko teisių ir pareigų;Bute nei ginčo laikotarpiu, nei vėliau neteikiama paslauga ir neskaičiuojami mokesčiai nei už karštą vandenį, nei už cirkuliaciją. Šios aplinkybės patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2016-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016;mokėjimai už šilumą namo vartotojams (įskaitant atsakovą) skaičiuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 punktą. Už šilumos energiją mokėtinos sumos apskaičiuojamos pagal Metodą Nr. 4, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19. Sprendimus dėl taikytino šilumos paskirstymo metodo priima patys šilumos vartotojai. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl Metodo Nr. 4 keitimo ieškovė negavo. Apeliantas skolos paskaičiavimo neginčijo, nenurodė nesutikimo su mokesčių paskirstymu argumentų ar skaičiavimų;VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-11-28 rašte nurodė, kad gyvenamojo namo rūsio patalpų plotas į pastato naudingą plotą neįskaičiuotinas, todėl rūsyje esančių sandėliukų plotai neįskaičiuoti į butų naudingus plotus. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytas rūsio plotas butų savininkams priklauso ne kaip atskiriems savininkams asmeninės nuosavybės teise ir nėra priskirtas prie jiems priklausančio buto naudingo ploto. Rūsių patalpos yra bendrojo naudojimo patalpų dalis, priklausanti butų savininkams kaip namo bendraturčiams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteista skola už Butui tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31.

Dėl atsakovo tinkamumo

Atsakovas teigia, jog jis netinkamas atsakovas byloje. Šį teiginį grindžia tuo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens M. M. 2009-12-12 buvo sudaryta panaudos sutartis, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad trečiasis asmuo yra ir buto valdytojas, ir naudotojas. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą, jeigu dėl to kilo ginčas. Netinkamu atsakovu civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, nutarties 29–32 punktai). Teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje esančius duomenis, nesutinka su apelianto teiginiais, jog ieškinio reikalavimai pareikši netinkamam atsakovui.Pastebėtina, jog atsakovas K. M. ir trečiasis asmuo M. M. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016 prašė pripažinti, kad UAB „Vilniaus energija“ buvo sudariusi konkliudentinę Buto centralizuoto šildymo sutartį su M. M. ir įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ sudaryti rašytinę Buto centralizuoto šildymo sutartį su M. M.. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 tokį reikalavimą atmetė ir konstatavo, jog K. M. konkliudentiniais veiksmais yra sudaręs šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Vilniaus energija“. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad panaudos sutartis neįregistruota viešajame registre, todėl šis sandoris negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Vien paslaugos teikėjo informavimas apie panaudos sutartį nėra pakankamas veiksmas įsipareigojimams perkelti. CPK 182 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas nurodęs, jog prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017, nutarties 37 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartis atitinka visus kasacinio teismo nurodytus prejudicialumo kriterijus. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 dalyvavo tos pačios šalys, t. y. ieškovė UAB „Vilniaus energija“ (civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 buvo atsakovu), atsakovas K. M. ir trečiasis asmuo M. M. (civilinėje byloje Nr. 2A-558-381/2015 buvo ieškovais). Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutarties matyti, jog atsakovas K. M., prašydamas pripažinti sudaryta energijos tiekimo sutartį su trečiuoju asmeniu M. M., iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir šiame procese, o Lietuvos apeliacinis teismas juos išsamiai įvertino. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartyje nustatyti faktai reikšmingi šiai bylai, kadangi iš nutarties turinio matyti, jog buvo analizuoti ir duomenys (įrodymai), kurie apima šio ginčo laikotarpį. Atsakovo minima Vilniaus apygardos teismo 2016-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-284-560/2016 buvo priimta dėl kitų teisinių santykių – elektros energijos tiekimo, ir dalyvaujant kitiems asmenims. Nutartis priimta civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. ir M. M. ieškinį atsakovui AB „Lesto“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi nustatyti faktai nelaikytini prejudiciniais nagrinėjamame ginče. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutarties priėmimo paaiškėjo aplinkybė, jog trečiasis asmuo M. M. nuo 2008-11-04 iki 2011-01-28 atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, tai rodo, kad panaudos sutartis sudaryta trečiajam asmeniui esant laisvės atėmimo įstaigoje (t. 1, b. l. 211-č223). Ginčo laikotarpiu (nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31) trečiasis asmuo nuo 2011-10-27 iki 2011-12-25 ir nuo 2012-03-23 iki 2012-04-30 taip pat atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje. Tokia aplinkybė tik sustiprina argumentus, jog trečiasis asmuo M. M. nebuvo faktinis šilumos energijos vartotojas, o atsakovas nepagrįstai siekia skolos perkėlimo trečiajam asmeniui. Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.

Dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas nesutinka su ieškovės taikomu Metodu Nr. 4. Atsakovo teigimu, ieškovė turėjo taikyti Komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą šilumos energijos paskirstymo metodą Nr. 5. Nustatyta, jog atsakovas K. M. argumentus dėl namui, esančiam (duomenys neskelbtini), netinkamai taikomų šilumos paskirstymo metodų nurodė Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016. Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendime šioje byloje pasisakė dėl namui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikomo šilumos paskirstymo metodo ir nurodė, kad gyventojai yra pasirinkę Metodą Nr. 4 ir taikyti skirtingą metodą nėra galimybės. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-05 sprendimas įsiteisėjo 2016-08-08 ir šiai bylai turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016 dalyvavo UAB „Vilniaus energija“, K. M. ir M. M.. Vilniaus apygardos teismo 2016-07-05 sprendimu išspręstas klausimas dėl šilumos paskirstymo metodų apima šios civilinės bylos ginčo laikotarpį, t y. nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31. Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog klausimas dėl namui, esančiam (duomenys neskelbtini), taikyto šilumos paskirstymo metodo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovas nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jokių argumentų ar aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė namui, esančiam (duomenys neskelbtini), šiai bylai aktualiu ginčo laikotarpiu taikė netinkamą šilumos paskirstymo metodą ir netinkamo šilumos metodo paskirstymas būtų turėjęs įtakos atsakovo įsiskolinimui už Butą.

Dėl neapskaityto karšto vandens šilumos energijos įtraukimo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo šilumos energiją

Apeliantas teigė, jog ieškovė reikalauja apmokėjimo už Buto šildymui įtrauktą šilumos energiją už neapskaitytą karštą vandenį, kurios ieškovas neturėjo teisės įtraukti į butų šildymą. Teismas sutinka su ieškovės atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog dėl šių apelianto argumentų jau pasisakyta įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendime išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2016-07-05 sprendime nurodyta, jog mokėjimai už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2010 m. sausio nebuvo įtraukiami į sąskaitas atsakovui, kadangi karšto vandens ir jo temperatūros palaikymo paslauga atsakovui nebuvo teikiama. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, jog aktualiu ginčui laikotarpiu (nuo 2011-10-01 iki 2013-08-31) ieškovė būtų atnaujinusi šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui paslaugą, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Darytina išvada, jog dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto argumento jau pasisakyta priimtame įsiteisėjusiame teismo sprendimas, o kitų reikšmingų aplinkybių, kurios būtų aktualios dėl mokesčių skaičiavimo už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui, ginčui aktualiam laikotarpiui, nėra.

Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas nurodė, jog ieškovė nepagrįstai priskyrė atsakovui dalį namo bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos, nors atsakovo kaimynams tokia pati dalis už jų turimus sandėliukus nepriskirta. Šie apelianto argumentai jau yra išanalizuoti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismas 2016-07-05 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2161-232/2016, todėl nesikartojama. Teismas nustatė, jog sandėliukai yra nešildomi ir bendrą naudingą plotą pagrįstai neįtraukiami. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016-07-05 sprendimu buvo išspręstas šalių ginčas dėl metrologinės skaitiklių patikros reikalingumo ir nustatyta, jog metrologinės patikros nebuvimas nedraudžia vartotojams naudoti skaitiklius, metrologiškai nepatikrintus skaitiklius draudžiama naudoti tik tiekėjui. Apeliantas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas rėmėsi klaidingais butų plotais. Nėra duomenų, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių butų plotas VĮ Registrų centre būtų registruotas klaidingai. Atsakovas teigia, jog butų ir rūsyje esančių pagalbinių patalpų aukštis skiriasi, todėl paskirstymas turėjo būti atliktas pagal patalpų tūrį, o ne plotą. Taikant Metodą Nr. 4, 7 punkte yra nustatyta galimybė skaičiuoti patalpų tūrį, o ne plotą, kai skiriasi patalpų aukščiai. Kadangi nėra pagrindo įskaičiuoti sandėliukus, tai ir klausimo dėl šilumos kiekio perskaičiavimo pagal patalpų tūrį nėra pagrindo kelti. Atsakovo vertinimu, kitų patalpų savininkai turėjo būti įtraukti į nagrinėjamą bylą. Nepareiškę ieškinio ir neįtraukti atsakovais asmenys gali dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis. Tretieji asmenys dalyvauja byloje, kai teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Byloje nenustatyta, kad priimtas teismo sprendimas galėtų keisti kitų savininkų teisių ir pareigų apimtį, todėl negalima laikyti, jog teismo sprendime pasisakyta dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų.Apibendrinant nurodytus argumentus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.