Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu atsisakė atsakyti į klausimą, ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bei nurodė, kad šios apklausos metu naudojasi teise neduoti parodymų, parodymus duos vėliau tyrimo eigoje, pasitaręs su savo advokatu (1 t., b. l. 80). Sekančios apklausos metu taip pat atsisakė atsakyti į klausimą, ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad supranta, kuo yra įtariamas. Naudojasi savo teise ir šios apklausos metu parodymus duoti atsisako. Nori pasitarti su savo gynėju, po to duos parodymus. Iki šiol su gynėju nepasitarė, nes jį anksčiau atstovavęs gynėjas atsisakė atstovauti jo bylose (b. l. 100-102). Sekančios apklausos metu nurodė, kad neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nesutinka duoti parodymų nedalyvaujant gynėjui (1 t., b. l. 105-107). Sekančios apklausos metu V. M.neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad pranešime apie įtarimą minimą dieną M. K. Čiurlionio gatvėje įvyko konfliktas tarp taksi automobilio, kuriuo jis (V. M.) važiavo, vairuotojo ir jam nepažįstamo kito automobilio vairuotojo. Jie ginčijosi, rėkavo, filmavo vienas kitą. Jis (V. M.) nesuprato, ko jie ginčijasi. Jis (V. M.) išlipo iš automobilio ir kito automobilio vairuotojui parodė gestą ranka prie galvos, turėdamas omenyje, kad asmuo kvailai elgiasi. Bet po to pastebėjo, kad taksi vairuotojas važiavo per „plytą“. Konfliktui nesiliovus, taksi vairuotojas nurodė, kad kelionės netęs, ir išvažiavo, o jis (V. M.) su juo nenuvažiavo. Jis ėjo savo namų link, o tas asmuo, kuris konfliktavo su taksistu, pradėjo jį sekti su savo automobiliu. Jis (V. M.), būdamas už penkių metrų nuo minėto asmens, dar kartą parodė gestą, kad asmuo kvailai elgiasi, ir toliau ėjo (duomenys neskelbtini) link. Jam einant, prie jo privažiavo policijos ekipažai, kurių buvo ne vienas. Policijos pareigūnai jį sustabdė, apieškojo, klausė, kur yra ginklas, tada uždarė į automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pusvalandį ar valandą pareigūnai lauke ieškojo ginklo. Po to jį nuvežė į policijos įstaigą, kur jam buvo įteiktas įtarimas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Ar pareigūnai įvykio vietoje kažką minėjo apie narkotines medžiagas, jis neatsimena, tačiau pareigūnai ieškojo ginklo. Jis (V. M.) yra bandęs narkotinių medžiagų ten, kur tai yra legalu, ne Lietuvoje. Kada ir kokias medžiagas vartojo, neatsakys (1 t., b. l. 113-116). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis V. M. parodė, kad pranešime apie įtarimą minimomis psichotropinėmis medžiagomis jis nedisponavo, jų neturėjo. Kodėl yra įtariamas, jis nežino. Apklausos protokolo priede V. M. nurodė, kad pareigūnus galėjo suklaidinti jo veiksmas numetant nuorūką (b. l. 113-116, 117-119).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2024 m. sausio 14 d., 21.07 val. gautas pranešimas, pranešėjas nurodė, kad M. K. Čiurlionio g. 21, Vilniuje važiavo paskui neblaivų automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas bandė jį sumušti. Dabar automobilis sustojo, vairuotojas išsitraukė ginklą (1 t., b. l. 7-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto M. V. 2024 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodyta, kad 2024 m. sausio 14 d., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su specialistu T. B., gavo pranešimą apie automobilių vairuotojų konfliktą, pranešėjas teigė, kad vairuotojas išsitraukė ginklą. Atvykę į M. K. Čiurlionio gatvę, pagal pranešėjo nurodytus požymius pastebėjo vyrą (V. M.), kuris ėjo tarnybinio automobilio link, rankose laikydamas mobiliojo ryšio telefoną, lyg kreiptųsi pagalbos. Jis (M. V.) pastebėjo, kad, eidamas tarnybinio automobilio link, vyras kaire ranka atliko mostą per savo nugaros galinę dalį, ir kažką išmetė. Po mosto pastebėjo, kaip šalia V. M. ant sniego pusnies nukrito žalsvos spalvos maišelis. Įtariant, kad asmuo išmetė kažką neleistino, bei dėl pranešimo pobūdžio, jog asmuo grasino ginklu, galimai jį demonstravo, V. M. buvo nedelsiant sulaikytas, imantis visų atsargumo priemonių. Matydami akivaizdžiai, kad V. M. savo rankose neturi jokių ginklų, tik savo mobilųjį telefoną, griebė jį už rankų ir, taikydami asmens kontrolę, nurodė jam rankas laikyti ant tarnybinio automobilio. Asmuo nenustovėjo vietoje, vis muistėsi, nenorėjo vykdyti reikalavimų, todėl prieš jį buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai. Kol su asmeniu buvo lauke, šis buvo agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius, rėkavo, šūkavo. Pranešėjas R. J. nurodė, kad važiavo savo automobiliu, kuomet A. Mickevičiaus g. pastebėjo prieš eismą važiuojantį taksi automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojęs prie taksi automobilio, pranešėjas norėjo su juo pašnekėti ir paprotinti, kad daugiau taip nedarytų, o tuo metu iš taksi automobilio išlipo keleivis (sulaikytas asmuo), kuris pradėjo konfliktuoti su vairuotoju, trenkė į automobilio langą, vėliau bandė smūgiuoti ir pranešėjui. Dėl piliečio veiksmų pranešėjas nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir važiavo paskui taksi automobilį, po kažkiek laiko taksi automobilis vėl sustojo Nočios ir Raseinių g. sankryžoje, keleivis vėl išlipo ir kažką lygtais išsitraukė iš savo kojinės bei bandė bėgti link pranešėjo, taip jį gąsdindamas, tuo metu pranešėjas pagalvojo, kad sulaikytas asmuo išsitraukė daiktą, panašų į ginklą. Tuo metu, kai V. M. bėgo link pranešėjo, kažką išsitrauks iš kojinės, taksi automobilis išvažiavo, o po kiek laiko pėsčiomis V. M. pradėjo šalintis iš įvykio vietos, link M. K. Čiurlionio gatvės, kurioje jie jį ir sulaikė. V. M. sulaikė apie 21.15 val., jis buvo agresyviai nusiteikęs, daužė jų tarnybinį automobilį, negalėjo išsėdėti vietoje. Priėjus arčiau ir apžiūrėjus vietą, kur asmuo išmetė žalsvos spalvos maišelį, buvo matyti, kad tai žalsvos spalvos užspaudžiamas maišelis, kurio viduje yra biri, šviesios spalvos, galimai narkotinė medžiaga. V. M. neigė, jog tai jo medžiaga, į klausimus neatsakinėjo (1 t., b. l. 10).

Liudytojas M. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį kažkiek atsimena. Įvykio dieną patruliavo su kolega, kuris taip pat atvykęs (liudytojas T. B.). Buvo gautas pranešimas, neprisimena, ką pranešėjas tiksliai kalbėjo, bet buvo kalba apie ginklą, kad pranešėjas seka iš paskos žmogui, kuris kažką darė su ginklu, ar grasino, ar kažką kitą su ginklu, bet kaip tiksliai skambėjo pranešimas, jis neprisimena. Jų pajėgų valdymo budėtojas pranešinėjo jiems, kur eina tas įtariamas asmuo, kuris galimai atliko kažkokius veiksmus su ginklu prieš pranešėją. Nurodė, kad tas asmuo yra Čiurlionio gatvėje, o jie tuo metu buvo lygtais Švitrigailos g. ir vyko link tos vietos. Jiems pranešinėjo, kad tas asmuo eina Čiurlionio g., link Kudirkos g. Jo kolega vairavo, o jis (M. V.) sėdėjo dešinėje automobilio keleivio vietoje. Jie įsuko į Čiurlionio g., važiavo tiesiai, ir jiems pranešėjas, kuris važiavo automobiliu, markės neatsimena, lygtais džipu, nurodė, kad mato juos, bet jie tuo metu dar nematė to įtariamo asmens. Tik vėliau, pasukus galvą į dešinę, pastebėjo tam tikrus požymius, kuriuos buvo nurodęs pranešėjas, atitinkantį asmenį, kuris artėjo prie jų. Asmens tikslių požymių neatsimena, bet ta vieta buvo gerai apšviesta gatvės žibintais ir matėsi, kaip asmuo, artėdamas link jų, kairės rankos mostu per nugarą kažką metė, ir jis (M. V.), išlipęs iš automobilio, pamatė, kad ant žemės nukrito žalsvos spalvos permatomas polietileninis maišelis, ten galimai buvo kieta biri medžiaga, tuo metu jie pagalvojo, kad tai narkotinė medžiaga. Kadangi pamatė, kad tą medžiagą asmuo išmetė, jie asmenį sulaikė, panaudojo antrankius. Tas asmuo pradžioje sakė, kad nori pagalbos, o konkrečiai kokios, jis (M. V.) nepamena. Sulaikius asmenį prie jų privažiavo ir pranešėjas, kuris pateikė savo versiją. Sulaikytas asmuo neigė, kad tai yra jo medžiaga ir kad ją išmetė, iš kur tą medžiagą gavo, jis (M. V.) nepamena, ką asmuo paaiškino, tačiau tuo metu asmuo buvo galimai apsvaigęs, gal alkoholio pavartojęs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis buvo agresyviai nusiteikęs. Sulaikytas laikino sulaikymo patalpoje automobilyje, asmuo daužėsi, trankėsi, buvo įspėtas ir nereagavo. Galimai asmuo buvo kitokių medžiagų pavartojęs, bet jis (M. V.) nėra įsitikinęs. Dėl pirminio pranešimo, tai pranešėjas jiems nurodė, kad asmuo pademonstravo kažkokį ginklą, nes tarp vairuotojų buvo kažkoks tai konfliktas. Šis asmuo (kaltinamasis V. M.) važiavo taksi automobiliu, o pranešėjas važiavo savo automobiliu, ir Donelaičio g. taksi automobilis lytais važiavo priešais, priešpriešine eismo juosta, ir būtent šis asmuo (kaltinamasis V. M.) išlipo iš automobilio ir pradėjo konfliktuoti su pranešėju, lygtais daužė į langą. Pranešėjas buvo ne taksi vairuotojas, jis buvo trečias asmuo, kurio čia nėra. Apie įvykį greičiausiai pranešė R. J.. Kaip teigė pranešėjas, šis asmuo (kaltinamasis V. M.) turėjo ginklą, tačiau pastarasis jiems nurodė, kad ginklą jis imitavo. Pranešėjas jiems parodė vaizdo medžiagą iš savo vaizdo registratoriaus, bet įrašas buvo netikslus ir nesimatė, ar ginklas yra, ar nėra. Tiesiog matosi, kad asmuo galimai imituoja, kad traukia kažką iš savo kojinės, lygtais kairės kojos, ir eina, ranką ištiesęs į pranešėjo automobilį. Nesimatė tiksliai, ar jis kažką laikė, ar nelaikė, bet pranešėjas pagalvojo, kad tai galimai ginklas. Šį vaizdo įrašą jis (M. V.) asmeniškai matė, jame matosi, kaip kaltinamasis ėjo. Viskas vyko lauke, jam atrodo, kad tai buvo Raseinių ir dar kažkokių kitų gatvių sankryžoje, dabar nepamena, kokios tai gatvės. Viskas prasidėjo Donelaičio g. ir kitoje gatvėje, o kokioje tiksliai, nepamena pavadinimo. Ginklo pas kaltinamąjį jis (M. V.) nematė, tik matė, kaip atliko sau mostą per nugarą iš kairės rankos ir išmetė maišelį. Sulaikymo metu buvo vienas ekipažas, bet kadangi pirminė informacija buvo dėl ginklo, tai važiavo daugiau pajėgų, vėliau buvo atvažiavę kiti ekipažai. Tai, kaip asmuo išmetė daiktą, jis (M. V.) matė dar būdamas automobilyje, nes, jam atrodo, kad jo langas buvo praviras, o gal ir duris jau buvo prasidaręs, nes, kaip sakė, asmuo ėjo link jo. Jis (M. V.) stebėjo asmenį, nes pranešimas buvo, kad asmuo buvo su ginklu, jis nežinojo, ko tikėtis iš žmonių, laikėsi visų saugumo priemonių. Jei jie būtų anksčiau pamatę tą asmenį, būtų net nevažiavę taip arti. Nuo kaltinamojo, kai šis išmetė tą objektą, jie buvo maždaug 1,5 metrų, iki 2 metrų atstumu, tai visiškai šalia, ir išmestos medžiagos buvo netoli automobilio, kažkur apie metro atstumu nuo priekinės dešinės automobilio pusės. Jam (M. V.) medžiagos ieškoti nereikėjo, jis išlipo iš automobilio, pasižiūrėjo į tą pusę, nuėjo, kuria kryptimi nukrito išmestas daiktas, ir pamatė, kad yra kažkas žalios spalvos, tai buvo medžiagos, kurios panašios į galimai narkotines medžiagas, tarnyboje jis yra ne kartą tai matęs. Įtardamas, kad tai narkotinės medžiagos, asmenį jis iš karto sulaikė, be to, jiems reikėjo atlikti asmens apžiūrą, kad patikrintų pirminę informaciją dėl to ginklo. Asmuo neigė dėl rastų medžiagų. Dalinės apžiūros metu jie asmenį pastatė šalia automobilio, asmuo rankas sudėjo ant automobilio. Jie dažniausiai apžiūros metu laikosi nuoseklumo, nuo vienos pusės pereina prie kitos, kišenes iš vidinės pusės, kelnių kišenes, už nugaros diržas, ir kita pusė taip pat, paskui gal dar paprašė tarnybiniame automobilyje nusiimti kojines, batus. Nepamena, ką rado pas asmenį, gal asmeninius daiktus, gal telefoną. Jei rastų cigarečių pakelį, jį tikrintų, jei pilnas pakelis, tai sunku pasižiūrėti į vidų. Nepamena, ar asmuo su savimi turėjo cigarečių. Ar asmuo rūkė, kai jie atėjo, negali atsakyti. Galimai asmuo rankose turėjo telefoną ir lygtais jis irgi skambino bendruoju pagalbos telefonu, gal ir sakė, kad prašo pagalbos. Buvo vienas metimo momentas, be jų rasto polietileninio maišelio asmuo daugiau kažko nemetė, buvo žiema, sniegas, tai matytųsi, jei kažkas būtų išmesta. Jam atrodo, kad šio asmens anksčiau nėra sutikęs. Jei neatlieka kažkokių dalykų, nesupildo konkrečių dokumentų, būna tarnybiniai patikrinimai, bet jam dar neteko gauti tarnybinės nuobaudos, asmeniškai nėra susidūręs su tuo. Jo atžvilgiu buvo tarnybinių patikrinimų, bet jie buvo nutraukti. Kūno kameras jie įjungia pagal vidinį aprašą, patvirtintą generalinio komisaro. Kameros nėra įjungtos pastoviai ir filmuoja nepastoviai. Pagal minėtą aprašą jie jas turi įsijungti, kai pradeda bendrauti su žmonėmis, ir atvykę į pranešimą, yra išimčių, kartais pamiršta įjungti kameras, automatiškai jos neįsijungia. Šiuo atveju jis neprisimena, kada įjungė kūno kamerą. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu jis nurodė, kad pranešėjas nurodė, kad taksi vairuotojas bandė jį sumušti ir vairuotojas išsitraukė ginklą, tai buvo pranešimas, kurį jie gavo iš bendrojo pagalbos centro, kuris galėjo būti netikslus, o įvykio vietoje jie išsiaiškino, kad ne vairuotojas išsitraukė ginklą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. sausio 14 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios paskirties skyriaus specialistu T. B.. 21.07 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Nočios gatvėje pranešėjas važiavo paskui neblaivų automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas bandė pranešėją sumušti, dabar automobilis sustojo, vairuotojas išsitraukė ginklą. Važiuodami Čiurlionio gatve, šalia pastato, pažymėto Nr. 21, kuriame yra Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, pastebėjo jiems mojuojantį vyrą. Sustojo prie minėto vyro, išlipo iš tarnybinio automobilio. Vyras savo dešinėje rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, buvo suvedęs numerį „112“ ir šaukė, kad čia jam reikalinga pagalba. Jiems artėjant prie minėto vyro, šis iš savo kairės rankos kumščio ant žemės išmetė žalios spalvos užspaudžiamą maišelį, galvodamas, jog jie to nepastebėjo. Vyras tokiais veiksmais sukėlė įtarimą, be to, prieš tai buvo gauta informacija, kad vienas iš įvykio dalyvių gali būti ginkluotas, todėl prieš minėtą vyrą nedelsiant buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai, po ko vyras buvo patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Įtardamas, kad vyras išmetė kažką neleistino, jis (M. V.) su kolega priėjo prie vietos, kur buvo išmestas minėtas maišelis, ir pamatė, kad maišelio viduje yra šviesios spalvos, kieta, kaip įtariama – narkotinė medžiaga. Pasodinus minėtą asmenį (kaip vėliau paaiškėjo – V. M.) į automobilio laikino sulaikymo patalpą, prie jų priėjo pranešėjas R. J., kuris paaiškino, kad, jam važiuojant Donelaičio gatve, į priešpriešą išvažiavo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl R. J. sustojo prie minėto automobilio, davė pastabą automobilio vairuotojui bei sukonfliktavo su automobilio gale sėdėjusiu akivaizdžiai neblaiviu keleiviu. R. J. nurodė, kad už vairo sėdėjo tamsaus gymio vyras, o sulaikytas vyras (V. M.) sėdėjo keleivio vietoje. Kadangi tarp R. J. ir automobilio vairuotojo kilo konfliktas, R. J. nusprendė pasekti automobilį, paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir pranešti apie įvykį. Pranešėjui važiuojant paskui minėtą automobilį, Nočios – Raseinių gatvių sankryžoje, automobilis „Toyota Prius“ staiga sustojo, ir iš keleivio pusės išlipo sulaikytas vyras (V. M.), kuris pasilenkė ir iš kairės kojos kojinės lyg kažką išsitraukė. Tuo metu pranešėjui pasirodė, kad vyras išsitraukė daiktą, panašų į ginklą. Kadangi pranešėjo automobilyje buvo įrengtas vaizdo stebėjimo registratorius, šis parodė jiems vaizdo įrašo kopiją, kurioje taip pat matosi, kaip minėtas vyras (V. M.) pasilenkė ir iš savo dešinės kojinės lyg kažką išsitraukė ir pradėjo bėgti link pranešėjo, tačiau pagal vaizdo įrašo kopiją nesimato, kad pranešėjas kažką laikytų rankose. Apžiūrėjus įvykio vietą, kurioje buvo išmestos galimai narkotinės medžiagos, bei šalia esančias gatves, jokio daikto, panašaus į ginklą nebuvo rasta (1 t., b. l. 12-15).

Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas M. V. nurodė, kad tokį pranešimą jie ir gavo, o vėliau buvo patikslinimas ir jie išsiaiškino, kad ne taksi vairuotojas išsitraukė ginklą. Pirminis konfliktas įvyko tarp šio asmens (kaltinamojo V. M.) ir pranešėjo, o taksi vairuotojas ar dalyvavo, to jis (M. V.) nežino, galbūt ir dalyvavo. Bet šis asmuo (kaltinamasis V. M.) buvo iš keleivio vietos galinės automobilio pusės išlipęs ir sukonfliktavo, daužė į langą, kaip pranešėjas sakė. Pranešėjas parodymuose sakė, kad taksi vairuotojas važiavo prieš eismą. Ne šis žmogus (kaltinamasis V. M.), o taksi vairuotojas. Galimai taksi vairuotojas važiavo prieš eismą, šių aplinkybių jie neužfiksavo. Jei šis asmuo būtų tai atlikęs ir būtų nurodytas konkretus automobilis, tai būtų administracinis nusižengimas ir jie būtų tai užfiksavę ir surašę administracinio nusižengimo protokolą. Jiems atvažiavus į įvykio vietą, šis asmuo (kaltinamasis V. M.) jiems mojavo, kiek prisimena, jis irgi norėjo pagalbos, kokios – neprisimena, greičiausiai tai buvo susiję su tuo įvykiu. Asmuo jiems mojavo ir tuo pačiu išmetė narkotines medžiagas, jis matė metimo mostą. Jis šiuo metu nepamena, ko klausė asmens. Šiuo metu negali atsakyti, dėl ko vyko šio asmens sulaikymas. Jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl ginklo, tai matyt taip ir buvo. Nebuvo taip, kad jie sulaikė asmenį, bet po to reikėjo surasti priežastį, dėl ko sulaikė. Jis nepamena, kiek kartų apžiūrinėjo maišelį prieš šį nufotografuojant. Nepamena, kaip buvo apžiūrėta įvykio vieta ir kiek kartų jis (M. V.) lietė tą maišelį. Jis negali pasakyti, ar byloje esanti įvykio vietos nuotrauka yra ten, kur jis padėjo maišelį, ar ten, kur jį rado, nes neprisimena, kaip apžiūrėjo įvykio vietą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. buvo informuotas, kad byloje yra įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelės, pasirašytos jo, liudytojui parodyta fotolentelė (b. l. 23-25).

Susipažinęs su minėtais duomenimis teisiamajame posėdyje, liudytojas M. V. parodė, kad tai greičiausiai jo darytos nuotraukos. 3-4 nuotraukoje užfiksuotas rastas maišelis, jis negali pasakyti, gal jis buvo paimtas, nežino, kokiu tikslu jį paėmė, jei paėmė, tai norėjo apžiūrėti, kas yra maišelio viduje. Jis nežinojo, koks yra maišelio turinys, jei ten būtų šiukšlė, jis neturėtų pagrindo. Jis mano, kad toje vietoje apžiūrėjo maišelį, pamatęs jis neturėjo niekur maišelio nešti. Neprisimena, ar nešė maišelį ir dėjo jį į dėtuvę. Jei buvo padarytos nuotraukos, tai buvo po įvykio vietos apžiūros, tas maišelis buvo paimtas. Jis negali atsakyti, ar asmuo (kaltinamasis V. M.) rūkė. Asmeniui užduodami klausimai, iš kur jis gavo medžiagas. Pirmiausia to paklausia, nes jie įtaria, kad tai galbūt jo medžiagos. Jis negali atsakyti, ką ir kuriuo momentu jam pasakė asmuo dėl to, kad tai ne jo daiktas, neatsimena. Jis neprisimena, ar kaltinamasis mojavo, ar nemojavo, bet mostas per nugarą buvo. Jei susipažintų su vaizdo medžiaga, gal prisimintų, o dabar neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintos 2024 m. kovo 13 d. kitų objektų (kūno kamerų vaizdo įrašų) apžiūros protokolo dalis, kurioje užfiksuota, kad „pareigūnas pakelia maišelį ir nuneša į automobilį. Tada grąžino į vietą ir nufotografavo“.

Pagarsinus minėtus duomenis teisiamajame posėdyje, liudytojas M. V. parodė, kad negali atsakyti, ar jis darė tokius veiksmus. Jis matė mostą ir matė krentantį objektą, tik jam reikėjo pasitikrinti, kas tai buvo. Jis apsižiūrėjo aplinkui ir kitų nukritusių daiktų nematė. Jis matė, kad buvo mestas daiktas, koks konkrečiai – nematė, tik priėjęs arčiau įsitikino. Jis nepaklausė kaltinamojo „ką išmetei“.

Liudytojas T. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamąjį sunkiai atsimena. Pranešimas buvo, kad įvyko konfliktas tarp vairuotojų ir vienas iš jų pagrasino ginklu ar daiktu, panašiu į ginklą. Jie vyko į iškvietimą Čiurlionio g., važiavo, jam atrodo, kad prie Medicinos fakulteto, ir ten buvo šis žmogus (kaltinamasis V. M.), kuris buvo iškėlęs ranką ir jiems mojavo, kad jie privažiuotų. Jiems važiuojant jau netoli to asmens, jo kolega pasakė, kad asmuo kažką išmetė. Jis (T. B.) to nematė, nes žiūrėjo į kelią, toje vietoje blogas kelias, toks grindinys, kuris slidus žiemą. Jiems privažiavus jo kolega išlipo, už to žmogaus (kaltinamojo V. M.) stovėjo džipas, kuriame buvo tas asmuo, kuris kvietė policiją. Jo kolega išlipo, o paskui ir jis (T. B.) išlipo iš automobilio ir už to piliečio (kaltinamojo V. M.) po kaire puse buvo pusnis ar daug sniego, ir ten kažkas buvo išmesta. Jo kolega priėjęs paklausė, ką asmuo išmetė. Jis (T. B.) nelabai atsimena, nei kas ten viduje buvo, nei kaip atrodė, bet ten buvo polietileninis maišelis. Paskui jie bendravo su piliečiu, kuris kvietė policiją. Visas konfliktas įvyko ne toje vietoje, kur juos sustabdė kaltinamasis, o kitoje gatvėje. Jie ėjo į tą vietą, tas žmogus iš džipo juos palydėjo, dar tas asmuo turėjo vaizdo registratorių, kuriame buvo nufilmuotas incidentas. Buvo pavėžėjas su „Prius“, jie bandė pusnyse ieškoti ginklo ar daikto, panašaus į ginklą, bet, kiek atsimena, nieko nerado. Žmogų pristatė į komisariatą ir jam atrodo, kad buvo atvažiavęs dar vienas ekipažas įvykio forminimui.

Kaltinamasis jiems mojavo, o tas žmogus iš džipo pasakė, kad kaltinamasis ir yra tas asmuo, su kuriuo buvo konfliktas, bet, kaip paskui paaiškėjo, kaltinamasis nebuvo vairuotojas, nors pranešimas buvo, kad konfliktas kilo tarp vairuotojų. Kai jiems tas asmuo parodė vaizdo registratoriaus įrašą, tuomet paaiškėjo, kad konfliktas buvo ne su vairuotoju, o šitas asmuo (kaltinamasis V. M.) išsitraukė kažkokį daiktą, panašų į ginklą, tuo daiktu mosikavo ir demonstravo vairuotojui, tai konfliktas vyko tarp kaltinamojo, kuris buvo keleivis, ir džipo vairuotojo. Kai kaltinamasis mojavo, jis bandė parodyti, kad stabdo pareigūnus ir nori, kad jie privažiuotų. Už kaltinamojo buvo džipas. Ant kelio po dešine puse buvo palei kraštą sustumtas sniegas ir ant jo viršaus gulėjo kažkoks tai pakelis, paketas, nežino, kaip pavadinti. Tas daiktas buvo nedidelis, jis (T. B.) jį matė, bet neėmė jo ir kaip jis ten atsirado – nematė. Jam atrodo, kad radinį paėmė jo kolega, nes daugiau pareigūnų nebuvo. Apie radinį su kaltinamuoju daugiau bendravo kolega, jis (T. B.) buvo šalia, gal bendravo su džipo vairuotoju. Jie nepuola klausinėti dviese iš karto. Neprisimena, ar tuo metu buvo suformintas apžiūros protokolas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. B. buvo informuotas, kad byloje yra 2024 m. sausio 14 d. apžiūros protokolas, nurodyta, kad apžiūrą atlieka specialistas M. V. (1 t., b. l. 20-25).

Jis (T. B.) neprisimena, ar matė, kaip M. V. atliko apžiūrą, jie ne visada su kolega buvo kartu, kaltinamasis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, M. V. ėjo pasižiūrėti į kitą gatvę, bendravo su džipo vairuotoju. Jis (T. B.) vairavo tarnybinį automobilį. Jiems dar važiuojant, judant link kaltinamojo, likus nedideliam atstumui, kolega M. V. jam pasakė, kad asmuo kažką išmetė. Asmuo mojavo, nes norėjo, kad jie atkreiptų į jį dėmesį, ar jis buvo vieną ranką iškėlęs, ar abi, neprisimena, bet vieną tai tikrai. Iš to atstumo, iš kurio pastebėjo, kad asmuo mojuoja, būtų sunku įžiūrėti, ar jis laiko kažką rankose, jei daiktas telpa į delną, tai tikrai jo nepamatys. Jam atrodo, kad asmuo tuo metu nerūkė. Atstumą nuo automobilio ir asmens, kuris kažką išmetė, įvardinti sunku, bet kad ryškiai matytų rankas, atstumas gali būti apie 20 metrų. Tuo metu buvo vakaras, važiuojamoji dalis buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu, tamsu tikrai nebuvo, važiuojamoji dalis ir pakraščiai buvo apšviesti. Jie privažiavo prie žmogaus ir sustojo priešais jį, gal poros metrų atstumu, kolega buvo arčiau to asmens, o gal asmuo pirmas priėjo, dabar neatsimena. Kiek prisimena, tas daiktas, kuris buvo sniege, buvo poros metrų atstumu nuo žmogaus. Jis prie to išmesto objekto buvo arti. Kitos spalvos objektai sniege matosi aiškiai, tuo metu nesnigo ir jokių pašalinių daiktų, šiukšlių aplinkui nebuvo. Tą daiktą pakėlė kolega M. V., jam (T. B.) atrodo, kad tai buvo nedidelis maišelis. Jei neklysta, M. V. paklausė „ką čia išmetei“, nes matė, kaip asmuo tai išmetė. Jam atrodo, kad M. V. paskui tą daiktą dėjo į automobilį.

Jam atrodo, kad gal kaltinamasis paprašė parūkyti, jis (T. B.) nerūko, gal kaltinamasis turėjo savo, neprisimena. Kolega M. V. padarė loginę išvadą, kad tame išmestame pakelyje buvo kažkas draudžiamo, nes žmonės, pamatę policiją, nedraudžiamų daiktų nemeta į sniego pusnį. Kolega pirmas pamatė išmetimo veiksmą ir pasidalino informacija, tai mano, kad M. V. pirmas tokią išvadą ir padarė, o paskui ir jis (T. B.) tokią prielaidą padarė. Dėl to, ar M. V. paėmė tą išmestą daiktą ir paskui nešė atgal į vietą, jis (M. V.) tikrai vieną kartą įdėjo tą daiktą į automobilį, kad šis nedingtų, nes įvykio vietoje vaikščiojo žmonės su šunimis, bet neprisimena, kad paskui tą daiktą M. V. būtų nešęs atgal. Tačiau, kaip jau minėjo, jie su kolega ne visada buvo kartu, nes kaltinamasis buvo automobilyje, smarkiai daužėsi, todėl negalėjo jo palikti vieno, asmeniui daužantis gali ir durys atsidaryti. Paskui privažiavo kitas ekipažas, kuris formino įvykį, tai M. V. daugiau bendravo su tuo ekipažu dėl įvykio forminimo. Kūno kamerų įrašas turėtų būti byloje, tik kūno kameros ne visą darbo pamainą atlaiko. Tai priklauso nuo to, kiek laiko prieš tai jos buvo naudotos ir nuo oro temperatūros, bet net ir vasarą jos neatlaiko visos pamainos. Dėl to, kodėl buvo klausiama asmens apie mojavimą, o ne išmetimą, tai jis (T. B.) galvojo, kad tas žmogus, kuris mojavo, yra nukentėjęs, kad jį ginklu užpuolė. Jei teisingai prisimena, iškvietimas buvo ne toje gatvėje, kur jie susitiko su asmeniu. Jie ir ėjo ieškoti daikto, panašaus į ginklą, į kitą gatvę, dėl to kaltinamojo buvo klausiama, dėl ko jis čia mojavo, o ne toje vietoje, kur viskas įvyko. Iškvietimas buvo dėl to, kad du vairuotojai konfliktavo, bet paskui, kai jie atvažiavo, daug aplinkybių pasikeitė. Iki sulaikymo matėsi, kad asmuo buvo vakarėlyje, gal kažkiek išgėręs, gal apsvaigęs, bet bendraujant jo nuotaika buvo pakylėta, banguojanti. Uždarytas automobilyje asmuo labai stipriai daužėsi, nežino, ar tą daužymąsi galima priskirti prie agresyvumo. Kiek atsimena, tas asmuo sakė, kad neturi ginklo. Jam atrodo, kad asmuo kartojo, kad „tai ne jo daiktas“. Jis (T. B.) matė, kaip asmuo mojavo, o ar jis turėjo kažką rankose, nematė, nes nematė jo delnų. Atstumas tuo metu dar buvo didokas ir jis (T. B.), kaip vairuotojas, negalėjo sutelkti dėmesio į kaltinamojo rankas, nes žiūrėjo į kelią. Todėl negali pasakyti, ar kaltinamasis mojavo ranka, ar abejomis rankomis.

Liudytojas T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto pareigose. 2024 m. sausio 14 d. dirbo su kolega M. V.. Vakare gavo pranešimą, kad Vilniuje, Nočios gatvėje, pranešėjas važiavo paskui automobilį „Toyota Prius“, kurio vairuotojas galimai neblaivus, o keleivis bandė jį sumušti ir galimai išsitraukė ginklą. Važiuodami šalia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pastato, pastebėjo besiartinantį jiems mojuojantį vyrą. Jis (T. B.) tuo metu vairavo tarnybinį automobilį, o kolega M. V. sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Jis (T. B.) sustojo prie minėto vyro, išlipo iš tarnybinio automobilio, nuėjo iš kitos automobilio pusės, kur kolega M. V. jau atlikinėjo minėto vyro dalinę apžiūrą. Tada M. V.jo paprašė pabūti prie vyro, o pats nuėjęs netoliese kažką apžiūrėjo ant sniego. Grįžęs M. V. vyrui uždėjo antrankius, sulaikytąjį jie pasodino į automobilio laikino sulaikymo patalpą. M. V. jam pasakė, kad matė, kaip sulaikytasis išmetė ant sniego polietileninį maišelį su galimai narkotinėmis medžiagomis. Kolega parodė jam tą maišelį; tai buvo ant sniego paviršiaus gulintis žalios spalvos polietileninis maišelis, kuriame buvo galimai narkotinių medžiagų. Pats jis (T. B.) nematė, kaip vyras išmetė maišelį, galimai dėl to, kad vyras priėjo iš kolegos pusės, tačiau M. V. kategoriškai nurodė matęs, kaip sulaikytasis išmetė maišelį. Taip pat, kai M. V. paprašė jo pabūti su vyru prie automobiliu, M. V. nuėjo tiesiai prie to maišelio, todėl kolega ne atsitiktinai rado maišelį, o matė, kaip šis buvo numestas, ir nuėjo tiesiai prie jo. Netrukus prie jų priėjo pranešėjas, kuris paaiškino, kad padarė pastabą automobilio „Toyota“ vairuotojui dėl jo vairavimo, po ko kilo konfliktas su „Toyota“ keleiviu. Dėl to pranešėjas pasekė „Toyota“ automobilį. Pranešėjui važiuojant paskui minėtą automobilį, „Toyota“ staiga sustojo ir iš keleivio pusės išlipo jų sulaikytas vyras, kuris pasilenkė ir iš kairės kojos kojinės kažką išsitraukė. Tuo metu pranešėjui pasirodė, kad minėtas vyras išsitraukė ginklą. Pranešėjas parodė savo automobilyje įrengto registratoriaus vaizdo įrašą, iš kurio matėsi, kad asmuo kažką galimai išsitraukia, tačiau nesimatė, ką. Dėl to su kolega apžiūrėjo įvykio vietą, taip pat kitas vietas, kur galimai buvo sulaikytasis, tačiau nieko nerado. Kaip minėjo, pats jis (T. B.) nematė, kaip asmuo išmetė maišelį su galimai narkotinėmis medžiagomis, tačiau tai matė jo kolega, kuris jam (T. B.) ir pasakė bei parodė numestą maišelį (1 t., b. l. 17-19).

2024 m. sausio 14 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrą atlieka specialistas M. V., apžiūros atlikimo vieta – M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius, apžiūros objektas – sniego pusnis šalikelėje. Apžiūrint apžiūros objektą, šalia M. K. Čiurlionio gatvės važiuojamosios kelio dalies bei artimiausio pastato, pažymėto Nr. 21, matosi sniego pusnys, ant kurių guli žalsvos spalvos užspaudžiamas polietileninis maišelis, kurio viduje matoma šviesios spalvos biri galimai narkotinė medžiaga. Vieta apšviesta gatvės apšvietimo žibintais, aplink įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų nesimato. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas minėtas maišelis su medžiaga galimai narkotine medžiaga viduje (1 t., b. l. 20-26).

2024 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti „BODY“ kamerų vaizdo įrašai. Pirma apžiūrimas „BODY“ kameros įrašas pavadinimu „PSS-20240114-210927UTC+0200“, jo trukmė yra 30:01 min. Įrašas prasideda prie pareigūnų tarnybinio automobilio, filmuojantis pareigūnas vyro, apsirengusio juoda striuke, reikalauja padėti rankas ant mašinos, o vyras pakeltu balsu sako, kad jį persekioja, jis yra be mašinos. Pareigūnas prašo vykdyti nurodymus, o vyras klausia, kodėl jį nori pagrobti. Pareigūnas atlieka vyro dalinę apžiūrą, per raciją informuoja, kad yra sulaikytas. Atliekant apžiūrą pareigūnas paklausia vyro, ko ten mosavosi. Vyras atsako, kad nemosavo. Vėliau priduria, kad tegul filmuotą medžiagą parodo. Atlikęs apžiūrą pareigūnas perduoda asmenį kitam pareigūnui, o pats paeina kelis metrus nuo automobilio dešiniojo šono, kur pasilenkia, matosi, kad ant sniego paviršiaus guli žalios spalvos polietileninis maišelis. Pareigūnas užsideda pirštinę, jį paima, pasižiūri, padeda atgal. Tada pareigūnas grįžta prie apžiūrėto asmens ir jam uždeda antrankius. Pareigūnas asmeniui pasako, kad šis išmetė narkotines medžiagas. Asmuo pasako, kad nieko neišmetė. Asmenį pasodina į laikino sulaikymo patalpą. Tada pareigūnas kitam pareigūnui nurodo, kur guli maišelis. Kitas pareigūnas paklausia, ar žalias, o filmuojantis pareigūnas pasakė, kad taip, matė, kaip per nugarą išmetė. Pareigūnas pakelia maišelį ir nuneša į automobilį. Tada grąžina į vietą ir nufotografuoja. Tuo tarpu kitas pareigūnas bendrauja su kitu vyru, galimai pranešėju. Tada pareigūnai su šiuo asmeniu aiškinasi kur buvo sulaikytasis, kažko ieško. Žalią polietileninį maišelį pareigūnas įsideda į vienkartinę guminę pirštinę, padeda į tarnybinį automobilį. Pareigūnas su asmeniu kalba apie tai, kad sulaikytasis galimai buvo išsitraukęs kažkokį ginklą, tačiau ar tikrai buvo ginklas, asmuo nurodo, jog nematė. Filmuojantis pareigūnas su šiuo asmeniu vaikšto, ieško galimai sulaikytojo turėto ginklo. Vyras einant pasakoja, kas įvyko, taip pat parodo vietą, kur viskas įvyko ir kokiu maršrutu ėjo sulaikytasis, kol priėjo pareigūnus. Tada pareigūnas su vyru grįžta iki tarnybinio automobilio, pareigūnas paskambina budėtojui, paaiškina situaciją. Pasakojant budėtojui aplinkybes, pareigūnas budėtojui nurodo, kad pas asmenį dar ir „narkatos“ rado, nedaug. Po šio skambučio dar paskambina kažkam, paklausia, ar yra laisvų tyrėjų. Pareigūnai tada trumpai pabendrauja, atidaro automobilio laikino sulaikymo kamerą, paklausia sulaikytojo, kam daužosi. Vyras paprašo išleisti, nurodo, jog jam trūksta oro. Pareigūnas liepia sėdėti. Asmuo paprašo atrakinti, tačiau pareigūnas paaiškina, kad asmuo sulaikytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir narkotinių medžiagų, asmuo paklausia, kokių narkotinių medžiagų. Pareigūnas asmenį ištraukia iš automobilio, pastato šalia automobilio. Asmuo neigia turėjęs narkotinių medžiagų, klausdamas ką jis turi prie savęs. Asmuo nurodo, kad nieko blogo nepadarė, nurodo, kad jokio ginklo neturėjo. Pareigūnai vėl asmenį pasodina į laikino sulaikymo kamerą. Tada ateina su telefonu pranešėjas, rodo filmuotą medžiagą, girdisi, kad vaizdo įraše kažkas šaukia necenzūriniu žodžiu. Pareigūnui kažkas paskambina, pareigūnas pokalbio metu nurodo, kad ginklo nėra, nieko nerado, tačiau asmuo agresyvus. Taip pat nurodo, kad prie jų išmetė narkotikus. Tada pareigūnas prieina prie kito pareigūno su pranešėju, kitas pareigūnas pasako, kad iš bato kažką išsitraukė, kažkokį juodą daiktą. Parodžius vaizdo įrašą, pareigūnas pasako, kad reikia dar žiūrėti. Tada pareigūnas nueina prie tarnybinio automobilio, atidaręs laikino sulaikymo patalpą, apžiūri sulaikytąjį, nieko neradęs nueina ieškoti nurodytu pranešėjo maršrutu. Per raciją pabendravus, budėtojai nukreipia dar vieną ekipažą į pagalbą paieškoti ginklo. Toliau pareigūnas apžiūri teritoriją. Tuo vaizdo įrašas baigiasi.

Toliau apžiūrimas BODY kameros įrašas pavadinimu „PSS-20240114-213928UTC+0200“, jo trukmė yra 08:02 min. Tai ankstesnio įrašo tęsinys. Pareigūnas apieško teritoriją. Tada grįžta prie tarnybinio automobilio, kur yra atvykę papildomi pareigūnai, kurie sulaikytąjį išleidę prie automobilio su juo bendrauja. Pareigūnas pareigūnei parodo maišelį su galimai narkotinėmis medžiagomis, pavadina kristalais. Tuo vaizdo įrašas baigiasi.

Toliau apžiūrimas BODY kameros įrašas pavadinimu „PSS-20240114-211418UTC+0200“, jo trukmė yra 25:31 min. Tai antrojo pareigūno BODY kamera fiksuotas įrašas. Pareigūnas apžiūri teritoriją, po ko prieina prie tarnybinio automobilio, asmeniui surinka, kad apsiramintų. Tada sėda už automobilio vairo ir priparkuoja automobilį. Asmens pareigūnas paklausia, ką šis išmetė, asmuo nurodo, kad nieko neišmetė. Kol kitas pareigūnas bendrauja telefonu, šitas paprašo pranešėjo dokumento. Užsirašius duomenis, pranešėjas pareigūnui parodo vaizdo registratoriaus įrašą. Pokalbio metu kalbama apie tai, kad kažką išsitraukė iš kojinių ir laiko. Pareigūnui kažkas paskambino, pokalbio metu aiškindamas aplinkybes šis nurodo, kad kolega pastebėjo, kad sulaikytasis kažką išmetė, pažiūrėjo, buvo maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis. Vaizdo įrašo pabaigoje prie pareigūnų tarnybinio automobilio privažiuoja dar vienas pareigūnų ekipažas. Jis paaiškina priėjusiai pareigūnei situaciją. Tuo vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 54-55).

Šie vaizdo įrašai buvo apžiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant liudytojui M. V.. Apžiūrint vaizdo įrašus, liudytojas M. V. parodė, kad jis pakartotinai klausė asmens apie padarytus veiksmus, nes tikslinosi įvykio aplinkybes, rinko informaciją. Uždavinėjo klausimus ir tikslinosi aplinkybes, nes norėjo suteikti pagalbą tam žmogui, kuris kreipėsi. Vaizdo įrašo pradžioje jis fiksavo maišelio radimo vietą ir aplinką. Ar nebuvo kažkokio vėlesnio fiksavimo, negali atsakyti, nepamena, bet greičiausiai, kad ne. Iš jo tono vaizdo įraše jaučiamas nepasitenkinimas, nes sulaikytas asmuo elgėsi neadekvačiai ir jau buvo darbo pamainos galas, tai buvo tiesiog emocijos ir tiek. Tai buvo jo ir kito pareigūno tarpusavio pokalbis. Jie kalbėjo apie vieną ir tą patį asmenį, tai yra apie kaltinamąjį.

2024 m. sausio 14 d. į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole užfiksuota, kad V. M. apžiūros metu rasti ir paimti laikinai saugoti daiktai: pasas, 3 vnt. raktų, 5 vnt. banko kortelių, 17 eurų, MRT „iPhone“ (sudaužytas ir užrakintas) (1 t., b. l. 195).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. balandžio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, paimto greta pastato adresu M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 4-chlorometkatinonas, kurio masė yra 0,415 g. Nuoplovose, paimtose nuo V. M. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 32-33).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 133/2024(01) nurodyta, kad V. M. šlapime, paimtame 2024 m. sausio 15 d., 00.35 val., rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), pėdsakų benzoilekgonino, nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio. Šlapime amfetaminų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 52).

2023 m. lapkričio 3 d. elektroniniuose receptuose užfiksuota, kad V. M. išrašyti vaistai: (duomenys neskelbtini), nurodyta vartoti 30 kalendorinių dienų, galioja nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 2 d. (1 t., b. l. 191-191).

Ekspertė Jolanta Tamulevičienė, apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad žino, dėl ko yra iškviesta į teismą savo duotas išvadas patvirtina. Pėdsakai yra benzoilekgonino, o 3-chlorometkatinono yra rasta. Laboratorijoje yra nustatyti kiekiai, kuomet yra nedidelis kiekis, tuomet sakoma, kad rasta pėdsakų, o jei kiekis yra nemažas, tuomet ne pėdsakai. Kadangi šiuo atveju tiriamas ne kraujas, o šlapimas, tai kiekybiškai jie įvardinti negali, kadangi šlapime – biologinėje terpėje gali būti nustatomas tik vartojimo faktas, tačiau visiškai neaišku, kada buvo vartota. Tai gali būti keli vartojimai kelių parų bėgyje, gali būti vienkartinis vartojimas, būtų nelogiška viską susumuoti ir pasakyti konkrečiai. 3-chlorometkatinonas (3-CMC) yra psichotropinė medžiaga, ji yra pirma narkotinių medžiagų sąraše, Lietuvoje ji draudžiamų medžiagų sąrašuose yra jau nuo 2015 m. Visa katinonų grupė yra draudžiama, ne tik 3-CMC. Benzoilekgoninas yra kokaino skilimo produktas, bet ne pas kokainas, tai tikriausiai jo buvo vartota gal seniau arba labai mažas kiekis. Ar pastovus, ar vienkartinis vartojimas yra dėl benzoilekgonino, o dėl 3-CMC ji negali pasakyti. Šis tyrimo atsakymas leidžia padaryti išvadas, kad asmuo vartojo narkotines medžiagas, bet pasakyti kada ir kiek vartojo nėra galimybės. Dėl to, ar galima iš šlapimo nustatyti, kada buvo vartojama 3-CMC, ji tokios informacijos konkrečiai literatūroje nerado. Kokainas gali būti nustatytas, kai buvo vartojamas prieš 5 paras, bet tai dar priklauso nuo paties vartojimo, ar kasdien buvo vartota po truputį, ar vieną kartą prieš 5 dienas, ar prieš 3 dienas. Šlapimas surenka.

Dėl skirtumo tarp medžiagų 3-CMC ir 4-CMC, jie nėra metabolitai, bet jie yra veidrodiniai atspindžiai, jie gali būti kartu ir sintetinant neįmanoma pagaminti tokio gryno katinono darino, kuris būtų 100 procentų 3-CMC ar 4-CMC ar 2-CMC, jie nustatinėja 3-CMC, nes tai yra paprastesnis nustatymas. Šiuo atveju specialaus užsakymo nebuvo, bet buvo nurodyta nustatyti tiriamoje medžiagoje psichiką veikiančias medžiagas ir buvo išvardintos jų grupės, nebuvo parašyta ieškoti būtent katinonų. Tyrimo eigoje išaiškėjo, kad tai yra katinonų darinys. 4-CMC nustatyti yra labai sudėtingos metodikos ir tam reikalinga labai brangi technika. Europoje dauguma šalių net neieško kitų katinonų, jei randa vieną iš jų, nes tai yra labai brangu ir metodikos nelabai patikimos. Dėl to, kiek laiko žmogaus organizme lieka pavartotų katinonų pėdsakai, tai literatūros nėra labai daug, kiek ji žino, katinonai yra labai nestabilūs, vieni būna trumpiau, nei kiti narkotikai, taip pat jie yra nestabilūs jau paimtoje biologinėje terpėje. Šlapimą šaldytuve, kol vyksta tyrimas, jie laiko tris mėnesius ir paaiškėjo, kad per tuos tris mėnesius katinonai gali būti visiškai suskilę, todėl pakartojus tyrimą jų gali neberasti. Tie, kas daro mokslinius darbus, laiko šlapimą šaldiklyje tam, kad neprarastų medžiagos.

Dėl kaltinamojo teiginio, kad jis vartojo benzodiazepinus, jai reikėtų sužinoti, koks tiksliai benzodiazepinas buvo vartotas, nes jų yra labai plati grupė ir jie ne visus benzodiazepinus gali iš karto pamatyti ir nustatyti, jei jie nėra įvardinti. Jei nebuvo užduotas klausimas rasti tas medžiagas, tai jie jų ir neieškojo. Jei ji žinotų, koks tiksliai benzodiazepinas buvo vartotas, tada galėtų pasakyti, ar jis galėjo būti fiksuotas tuo metodu, kuriuo jie tyrė (skininginiu metodu). Jei buvo vartotas vaistas (duomenys neskelbtini), tai dėl šio vaisto vartojimo tikrai negalėjo būti rastos tos medžiagos, kurios buvo rastos išvadoje. Jei buvo vartotas (duomenys neskelbtini), tai nėra susiję nei su benzoilekgoninu, nei su 3-CMC. Nei vienas iš paminėtų vaistų nėra susijęs su nei viena iš šių medžiagų. Tai, ką jie tyrė ir ką rado nėra susiję su paminėtais vaistais. (duomenys neskelbtini) turėtų palikti kokias nors medžiagas šlapime, bet jie jų neieškojo. Galėtų būti rasti metabolitai – šių medžiagų skilimo produktai, arba jei didelė koncentracija buvo vartota neseniai, tai gali būti rasta ir grynų medžiagų. Tačiau tai nėra tie patys benzodiazepinai, tai visai kas kita. Tam, kad rasti tuos vaistus, reikia specialių tyrimų, jie vaistų tiesiog neieškojo. Jie ieškojo opiatų, amfetaminų, kanabinoidų, benzodiazepinų ir kokaino, nes jiems tokia buvo duota užduotis. Jie atliko pradinį tyrimą – imuninę analizę ir pagal gautus imuninės analizės rezultatus ieškojo kokaino. Padarė bendrą skryningą amfetaminams ir bendro skryningo metu išaiškėjo, kad reikia ieškoti 3-CMC, o kokaino ieškojo, nes jį jau rodė imuninė analizė. Skryningas tai bendras vaizdas, ar iš viso ko nors yra. Jie padarė tikslinį tyrimą kokainui ir tikslinį tyrimą 3-CMC. 3-CMC nepriskiriamas prie jokio specialisto išvados 6 punkte nurodyto tyrimo tikslo, nepriklauso nei vienai tų medžiagų grupei, tačiau ji yra ekspertė ir ją pareigybė įpareigoja tyrimo eigoje pamačius kažkokią medžiagą ištirti iki galo, jei ta medžiaga draudžiama, ji privalo ją patikrinti.

4-CMC ir 3-CMC yra vienos grupės medžiagos, jeigu jie rado 3-CMC, tai ji mano, kad ir vartota buvo 3-CMC. Jie nevirsta iš 3-CMC į 4-CMC ar iš 4-CMC į 3-CMC, bet sintetinant jie būna kartu, gal vienų mažiau, o kitų daugiau. Dar gali būti ir 2-CMC, bet jie jų neieško, nes neįmanoma visų medžiagų ieškoti ir nustatyti, nėra tokių galimybių. Dar yra kiti dariniai, gali būti –florinti, gali būti –brominti, bet jie visi yra draudžiami. Dėl to, ką ji minėjo, kad 4-CMC ir 3-CMC yra veidrodinis atspintys, tai reiškia, kad jie yra izomerai, prisijungia skirtingose padėtyse. Jei asmuo vartojo medžiagą 4-CMC, o atlikus šlapimo tyrimą randa 3-CMC, tai reiškia, kad ten buvo ir 3-CMC. Arba asmuo vartojo prieš tai, nes gal ne vienkartinis vartojimas buvo. Jie negali būti tikri, kad tai ta pati medžiaga, kurią suvartojo prieš parą ar prieš valandą. Gali būti, kad vienoje dozėje buvo 3-CMC, o kitoje 4-CMC. Nebūna taip, kad tą patį suvalgai ir atiduoti. 3-CMC ir 4-CMC molekulių turi tiek pat, tik jos kitoje vietoje prisisega. Medžiagos yra panašios, bet skirtingos, neįmanoma segtuką įsegti į vieną vietą. Skryningo metu paaiškėjus, kad reikia ieškoti 3-CMC, 4-CMC net nebuvo ieškota. Galėjo būti, kad asmuo vartojo 4-CMC ir jo organizme galėjo būti tos medžiagos, tačiau dėl pasirinktos metodikos tos medžiagos nebuvo ieškota, ji apžiūrėjo daug literatūros ir visose Europos šalyse visi tvirtinta tą patį, kad 4-CMC nustatymo metodikos yra labai sudėtingos ir labai brangi nustatymo technika, dėl to 4-CMC iš biologinės medžiagos ko gero niekas net neieško, bandymus atlieka, bet iš realių medžiagų sunkiai sekasi. Jei užduotis lieptų ieškoti 4-CMC, tai reiktų nusipirkti labai brangų prietaisą, šiai dienai laboratorija neturi tokių galimybių. 3-CMC ir 4-CMC tyrimo metodika yra labai skirtinga, šios medžiagos dar skiriasi ir stabilumu, 4-CMC daug greičiau suyra negu 3-CMC. Jei skryningas neparodė 4-CMC, tai nereiškia, kad 4-CMC nebuvo, nes tikslinių tyrimų nebuvo atlikta. Iš pačios medžiagos 4-CMC tyrimas yra įmanomas, nes kai yra tiriama pati medžiaga, tai liečiama pati medžiaga, o jie tiria medžiagą jau perėjusią per organizmą ir ji jau būna visiškai pasikeitusi, reikia rasti jos mikro kiekius, iš organizmo perėjusią medžiagą nustatyti labai sunku. Chlorometkatinonas yra sintetinė medžiaga, gali būti ir 3-CMC, ir 4 CMC, ir 2 CMC.

Įprastinių benzodiazepinų jie nerado, bet kaltinamojo benzodiazepinas yra ypatingas, jo ieškoti reiktų specialiu metodu. Dėl to, kad parašyta, kad visi benzodiazepinai nerasti, o ne dalis, tai tikriausiai negalima apsidrausti nuo visų gyvenimo atvejų. Imuninės analizės tikslumas nėra labai didelis, šis tyrimas rodo grupes, bet šios medžiagos jis nerodo. Benzodiazepinų grupė yra labai plati, tai yra labai skirtingos medžiagos ir ne visos jos vienu metodu išsitiria. Jie tiria dezepamą, oksizepamą, klonazepamą ir daug kitų medžiagų, kurių tyrimas paprastesnis ir galima vienu metodu ištirti. Kaltinamojo atveju yra ypatingų medžiagų, kurias reikia tirti atskirai.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir nurodė, jokio maišelio su psichotropinėmis medžiagomis su savimi jis neturėjo ir jo neišmetė, o pareigūnus galėjo suklaidinti tai, kad tuo metu kai policijos ekipažas prie jo privažiavo, jis išmetė nuorūką, nurodė kad tuo metu su savimi striukės kišenėje turėjo cigarečių pakelį. Kaltinamasis nurodė ir tai, kad policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, iki sulaikymo jam nebuvo matyti, jis jų nepažįsta, negalėjo paaiškinti, kodėl policijos pareigūnai galėtų jį apkalbėti. Kaltinamasis nurodė, kad yra vartojęs narkotines medžiagas, tai yra kanapes, kurių yra įsigijęs Olandijoje, kur prekyba yra leistina, nurodyti kada tai buvo kaltinamasis negalėjo. Kaltinamasis teisme tvirtino, jog jis nesutinka su specialisto išvadomis, nes jo šlapime buvo rasta 3-chlorometkatinono pėdsakų, tačiau nebuvo rasta benzodiazepino, tai yra vaisto, kurį jis tuo metu vartojo pagal receptą ir buvo išgėręs prieš dieną, pėdsakų. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus laiko jo gynybine versija, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų M. V. ir T. B. duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklė, įvykio vietos apžiūros protokolas, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolas bei specialisto išvados.

Teisme apklaustas liudytojas T. B., paaiškino, kad jis nematė, kaip buvo išmestas maišelis su draudžiamomis medžiagomis, nes tuo metu jis vairavo automobilį, tačiau jis patvirtino, kad jo kolega M. V. jam pasakė matęs išmetimo momentą ir parodė, kur maišelis nukrito. Liudytojas T. B. patvirtino, kad jo kolegai nereikėjo to maišelio ieškoti, jis nuėjo konkrečiai į tą vietą, kas patvirtina M. V. parodymus, kad išmetimo momentą ir kritimo momentą jis iš tiesų matė. T. B. taip pat parodė, kad įvykio vieta buvo gerai apšviesta ir matomumas buvo geras, pašalinių daiktų ar šiukšlių aplinkui išmestą maišelį taip pat nebuvo. Visos šios aplinkybės yra užfiksuotos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose, kurie yra apžiūrėti 2024 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Iš šių byloje esančių vaizdo įrašų, kurie buvo peržiūrėti ir teismo posėdyje, matyti, kaip atlikęs apžiūrą pareigūnas perduoda asmenį kitam pareigūnui, o pats paeina kelis metrus nuo automobilio dešiniojo šono, kur pasilenkia, matosi, kad ant sniego paviršiaus guli žalios spalvos polietileninis maišelis. Pareigūnas užsideda pirštinę, jį paima, pasižiūri, padeda atgal. Tada pareigūnas grįžta prie apžiūrėto asmens ir jam uždeda antrankius. Pareigūnas asmeniui pasako, kad šis išmetė narkotines medžiagas. Asmuo pasako, kad nieko neišmetė. Tada pareigūnas kitam pareigūnui nurodo, kur guli maišelis. Kitas pareigūnas paklausia, ar žalias, o filmuojantis pareigūnas (M. V.) pasako, kad taip, matė, kaip per nugarą išmetė. Pareigūnas pakelia maišelį ir nuneša į automobilį. Tada grąžina į vietą ir nufotografuoja. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad be ant sniege gulinčio žalios spalvos maišelio daugiau jokių kitų daiktų, šiukšlių ar nuorūkų šalia nėra. Kaltinamojo versijos, kad jis su savimi turėjo cigarečių pakelį, rūkė tuo metu, kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai, ir galimai išmetė nuorūką, nepatvirtino nei vienas byloje esantis duomuo. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip atliekama V. M. dalinė apžiūra, kaip yra tikrinamos jo kišenės, ir matyti, kaip policijos pareigūnas ištraukia banko korteles, jas peržiūri, cigarečių pakelio nematyti. Apklausiamas kaip liudytojas, M. V. nurodė, kad jei cigarečių pakelis būtų rastas pas sulaikomą asmenį kišenėse, tai jis būtų apžiūrėtas. Liudytojas M. V. teisme nurodė, kad neatsimina, ar eidamas prie policijos pareigūnų automobilio V. M. rūkė, tuo tarpu liudytojas T. B. nurodė, kad V. M. nerūkė. Iš 2024 m. sausio 14 d. į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole užfiksuotų duomenų, matyti, jog tarp V. M. daiktų cigarečių pakelio nebuvo, todėl tokia kaltinamojo versija atmetama kaip gynybinė pozicija, siekiant suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus ir išvengti atsakomybės.