- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-295/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- R., R. W.
- Ieškovas
- A. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2435-560/2011 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui R. W. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. pareiškė ieškinį atsakovui R. W., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 414 336 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo R. W. nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 414 336 Lt sumos dydžiui, o nesant ar nepakankant atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto - pinigines lėšas (neviršijant ieškinio sumos), esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu.
Teismas nurodė, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Šioje byloje ieškovo nurodyta ieškinio suma (414336 Lt) yra didelė ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovo, tačiau atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovo R. W. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir atmesti ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas teigia, kad šioje byloje nebuvo ir nėra grėsmes, jog ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas. Šioje byloje ieškovas neįrodė, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Teiginys, kad būtina atsakovui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes kitoje civilinėje byloje atsakovui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, esąs nepagrįstas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai mano, kad ieškinio suma yra didelė. Be to, ieškinio sumos dydis nėra absoliuti prezumpcija, vien kuria remiantis yra galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
Apelianto nuomone, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nenurodytas pagrindas, kuriuo vadovaujantis teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėtas skubos tvarka, nepanešus atsakovui apie tokio klausimo svarstymą, taip pažeidžiant CPK 148 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir nukrypstant nuo teismų praktikos.
Atsiliepimas
Ieškovo A. K. atstovas atsiliepime į atsakovo R. W. atstovo atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo skundą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymima, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai kilęs didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokios grėsmės egzistavimą. Ieškovo atstovas pažymi ir tai, kad atsakovas dėl ieškovui nežinomų priežasčių paskolos negražina daugiau kaip dvejus metus, su ieškovu nebendrauja, neteikia jokios informacijos apie savo galimybes ir ketinimus grąžinti pinigus. Atsakovo argumentas apie neva nepagrįstą ieškovo ieškinį kitoje civilinėje byloje, kurioje taip pat yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiuo atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju yra neįrodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas. Nepagrįstas atsakovo teiginys apie ieškinyje nurodytos pinigų sumos dydį, nes ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, ši suma yra labai didelė. Priešingai nei teigiama atsakovo atskirajame skunde, skundžiama nutartis yra motyvuota ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 str.).
Teismų praktikoje laikomais nuostatos, kad teismas, spręsdamas šių priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia jų ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo atskirojo skundo motyvais, kad šiuo atveju nėra objektyvaus juridinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė iš esmės remdamasis tik didele ieškovo nurodyta reikalavimo suma, tačiau prie atsakovo atskirojo skundo pateiktais dokumentais pagrindžiama, jog ieškovo reikalavimo suma atsakovui negali būti laikoma didele. Prie atskirojo skundo buvo pateikti duomenys apie atsakovui R. W. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 24-66). Pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kad atsakovui priklausantiems daiktams (keliems butams Vilniuje ir Kaune bei žemės sklypams) būtų pritaikyti kokie nors teisių apribojimai. Be to, nurodyto turto vidutinė rinkos vertė (apie du milijonai Lt) net keletą kartų viršija ieškovo reikalavimo dydį. Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie leistų pagrįstai abejoti šio turto buvimo faktu ir turto verte, taip pat, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas jam priklausantį turtą ketintų parduoti ar kitu būdu perleisti kitiems asmenims, taip siekdamas apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Taigi, atsakovas paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti jam laikinąsias apsaugos priemones.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.), todėl iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, lemiančioms atsakovo finansines galimybes, ieškovas turi teisę reikšti naują motyvuotą prašymą dėl šių priemonių taikymo atsakovui.
Ieškovo atstovo atsiliepimo į atskirąjį skundą vienas argumentų yra tas, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6528-329/2010 atsakovui taip pat yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kolegija pažymi, kad šie duomenys yra pasikeitę, nes paminėtoje byloje klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išspręstas iš esmės ir šių priemonių taikymas atsakovo R. W. turtui panaikintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2011).
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nutartis priimtina nepranešus atsakovui, tuo siekiama nepakenkti ieškovo interesams bei didesnio nutarties operatyvumo ir efektyvumo, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudarė objektyvaus pagrindo taikyti įstatyme numatytą išimtį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešant atsakovui.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovo R. W. atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo A. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo A. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. W. atžvilgiu.