Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui D. L.

atsakovės atstovei L. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini); įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, dalyje dėl (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminų pratęsimo bei priimti dėl šios prašymo dalies naujus sprendimus. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje, priimtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), be visų kitų aplinkybių, konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog būtų prašiusi Inspekcijos pratęsti nustatytus terminus. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje, priimtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ieškovė pakankamai ilgą laiką (duomenys neskelbtini) neteisėtos statybos padarinių pati nešalina. Taip pat nėra duomenų, jog ji būtų tinkamai ėmusi įgyvendinti savo teisę prašyti pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui. Ieškovės inicijuojami ginčai dėl privalomųjų nurodymų bei potvarkių neteisėtumo iš esmės nėra grindžiami ginčijant pačių statybų neteisėtumą, o keliant procedūrinių pažeidimų klausimus. Teismas taip pat pažymėjo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovės ieškinys atmestas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat kelia klausimą dėl potvarkių teistumo grįsdama savo ieškinį tuo, jog Inspekcija neturėjo teisės priimti potvarkių. Tačiau nekelia klausimo dėl pačios statybos neteisėtumo. Todėl vertinant ieškovės elgesį inicijuojant teisminius ginčus (dėl Inspekcijos privalomųjų nurodymų panaikinimo, dėl potvarkių panaikinimo) kyla abejonių dėl ieškovės siekio ginti galimai pažeistas teises ir tikrųjų tikslų – vilkinti neteisėtos statybos padarinių pašalinimą arba visai jų nešalinti.

Teigia, kad teismų sprendimuose jau buvo nustatyti neginčijami faktai, kad (duomenys neskelbtini) be jokių pateisinamų priežasčių ilgą laiką nešalina savavališkos statybos padarinių, neįgyvendino savo teisės prašyti pratęsti terminą privalomųjų nurodymų įvykdymui ir vilkina savavališkos statybos padarinių pašalinimą.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo, (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje nutarė apeliantės skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje, atmesdamas (duomenys neskelbtini) skundą, nenurodė, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje, priimtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo (nepanaikinti nurodymo arba nepratęsti termino) įsiteisėjimo, bet ne nuo privalomųjų nurodymų sudedamosios dalies – potvarkių – teisėtumo klausimo galutinio išsprendimo, kaip nurodo pareiškėja savo skunde.

Teigia, kad Inspekcija potvarkiais papildžiusi privalomuosius nurodymus nepakeitė jų įvykdymo termino, kurį pareiškėja gerai žinojo, ir vis tiek nesikreipė teisės aktų nustatyta tvarka dėl jo pratęsimo. Kadangi privalomieji nurodymai potvarkiais nebuvo pakeisti (nepakeistas jų įvykdymo terminas), tai nėra pagrindo ir pradėti skaičiuoti potvarkiais papildytų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus nuo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) priėmimo.

Pažymi, kad Inspekcijai nustatyta teisė, bet ne pareiga pagal asmens rašytinį prašymą pratęsti terminą vieną kartą 3 mėnesiams ir tik tuo atveju, jeigu nustatomos svarbios priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą, t. y. projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan., kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Pareiškėja ilgą laiką neteisėtos statybos padarinių nešalina, nepateikė įrodymų, kad ji būtų tinkamai ėmusi įgyvendinti savo teisę prašyti pratęsti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui, terminas privalomiesiems nurodymams įvykdyti pasibaigė, todėl nėra pagrindo jį pratęsti ir tenkinti pareiškėjos skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija (duomenys neskelbtini) atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma savavališka statyba bei atsižvelgdama į tai, surašė savavališkos statybos aktus ir jų pagrindu priėmė šiuos privalomuosius nurodymus: (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pateikė teismui ieškinį dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos ieškinį dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo atmetė.

Nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.

Po Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties priėmimo, Inspekcija priėmė tris potvarkius, t. y. (duomenys neskelbtini) potvarkį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) potvarkį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) potvarkį (duomenys neskelbtini), kuriais papildė (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pateikė teismui ieškinį ir dėl šių potvarkių panaikinimo.

Vilniaus regiono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) pareiškėjos ieškinį dėl potvarkių panaikinimo atmetė.

Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, pareiškėjas dėl šio teismo sprendimo taip pat pateikė apeliacinį skundą.

Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) Inspekcijai pateikė prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) įvykdymo terminus.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sprendimu (duomenys neskelbtini) nusprendė nepratęsti (duomenys neskelbtini) privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminų.

Atsakovė konstatavo, kad nurodytų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai yra pasibaigę, o pareiškėjas su prašymu kreipėsi jau praleidusi šiuos terminus, kuriems pasibaigus, jų pratęsti nėra pagrindo.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Inspekcijos (duomenys neskelbtini) sprendimus ir įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti prašymą, dalyje dėl (duomenys neskelbtini) privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo bei priimti dėl šios prašymo dalies naujus sprendimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio 2 straipsnio 2 dalyje privalomasis nurodymas apibrėžiamas kaip atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) savo praktikoje, aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad nurodytos teisės normos aiškiai nenustato, per kiek laiko po atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo privalomasis nurodymas perduodamas antstoliui. LAT nuomone, atsižvelgiant į tai, jog, pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostatas, kilus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo šio ginčo nagrinėjimo metu privalomasis nurodymas nėra priverstinai vykdomas (perduodamas antstoliui), nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu privalomasis nurodymas iš viso turėtų būti vykdomas. Tai reiškia, kad teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo atveju (duomenys neskelbtini) turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo (nepanaikinti nurodymo arba nepratęsti termino) įsiteisėjimo. Aiškinant priešingai – kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigiasi po 6 mėnesių nuo nurodymo surašymo, nepriklausomai nuo vykstančio teismo proceso dėl jo teisėtumo ar pratęsimo, ir nurodymas perduodamas antstoliui nedelsiant teismo sprendimui įsiteisėjus – asmeniui, įstatymo nustatyta tvarka skundžiančiam privalomąjį nurodymą teisme, nebūtų sudaryta galimybės jį įvykdyti gera valia, nors tokią galimybę turi asmenys, neapskundę privalomojo nurodymo. Dėl to Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6, 7 dalių nuostata, kad privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, aiškintina taip, jog, įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendimui, pradedamas skaičiuoti konkrečiu atveju nurodytas (bendrasis 6 mėnesių ar sutrumpintas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas. LAT teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą atmesti reikalavimą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo, sprendime turėtų nurodyti, kad terminas privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuotinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, susijusioje su aptartų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-140-415/2022; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1962-415/2020 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Nagrinėjamu atveju buvo ginčytas tiek privalomųjų nurodymų, tiek juos keičiančių potvarkių teisėtumas. Privalomųjų nurodymų teisėtumo klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), o potvarkių teisėtumo klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Todėl siekiant nustatyti, ar buvo pasibaigęs privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai, nurodyti Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, būtina nustatyti, nuo kurios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos reikia pradėti skaičiuoti minėtą 6 mėnesių terminą.

Kaip jau minėta privalomasis nurodymas Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiamas kaip įpareigojimas asmeniui per nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus.

Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad visuose byloje esančiuose privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius yra nurodytas teisinis šių dokumentų surašymo pagrindas, ieškovės padaryto pažeidimo esmė, nustatytas nustatytų įpareigojimų įvykdymo terminas, išaiškinta jo apskundimo tvarka. Kartu dokumento antrame lape nurodyta, jog pagal Įstatymo14 straipsnio 8 dalį šis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka, jį neįvykdžius ar įvykdžius netinkamai, Inspekcija turi teisę perduoti antstoliui vykdyti, išskyrus Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir 7 dalyje numatytus atvejus; už nurodymo nevykdymą teismas gali skirti iki 300 Eur baudą; nurodyta, jog Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kas asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; apie šio privalomo nurodymo įvykdymą privaloma nedelsiant raštu informuoti Inspekciją. Ginčijamuose privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius jai buvo suteiktas šešių mėnesių terminas įpareigojimams įvykdyti, taip pat išaiškinta jos teisė įteisinti statybas.

Taigi privalomuosiuose nurodymuose buvo aiškiai suformuluotas įpareigojimas pareiškėjai, nurodytas įpareigojimo įvykdymo terminas, nurodytos įpareigojimo nevykdymo pasekmės, taip pat išaiškinta pareiškėjos teisė įteisinti statybas. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi galutinai išsprendus privalomųjų nurodymų teisėtumo klausimą ir konstatavus, kad privalomieji nurodymai yra teisėti, pareiškėjai nuo šios Vilniaus apygardos teismo nutarties paskelbimo buvo (turėjo būti) aiškiai žinomas ir suprantamas jos teisių ir pareigų, susijusių su privalomųjų nurodymų vykdymu, turinys ir apimtis.

Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) (kurioje buvo vertintas pareiškėjos ginčytų potvarkių teisėtumas), teismas konstatavo, (duomenys neskelbtini) Inspekcijos potvarkiais papildžius (duomenys neskelbtini) privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo pakeista ieškovei nustatytų įpareigojimų apimtis dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Papildant privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius ginčijamuose potvarkiuose nebuvo pareikalauta, kad ieškovei nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitaip, nei nurodyta privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. esamų įpareigojimų turinys liko nepakitęs. Potvarkiai tapo privalomųjų nurodymų sudedamąja dalimi, nes potvarkiuose buvo nurodytos privalomųjų nurodymų neįvykdymo pasekmės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į bendrosios kompetencijos teismų, vertinusių privalomųjų nurodymų ir potvarkių teisėtumą, argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjai Inspekcijos privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius turinys buvo žinomas ir suprantamas, buvo aiškiai žinomas ir terminas, per kurį pareiškėja turėjo juos įvykdyti. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo išspręstas klausimas dėl privalomuosiuose nurodymuose suformuluotų reikalavimų teisėtumo ir konstatuota, kad privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, o tai, kad potvarkiais pagal Įstatymą (14 straipsnio 3 dalį) jie buvo papildyti Inspekcijos teise šalinti neteisėtos statybos padarinius, jeigu statytojas to per nustatytą terminą pats neatlieka, iš esmės tik atkartojant Įstatymo nuostatą, negali būti laikoma privalomųjų nurodymų keitimu, galinčiu nulemti kitokį (inter alia - kitokiais terminais) privalomųjų nurodymų vykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas nagrinėjamu atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo, todėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymas Inspekcijai paduotas jau pasibaigus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui. Atsižvelgus į nuosekliai formuojamą LVAT praktiką, darytina išvada, kad Inspekcijos priimti sprendimai, kuriais atsisakyta pratęsti privalomųjų nurodymų vykdymo terminą yra pagrįsti ir teisėti, todėl juos naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Tokios išvados nekeičia ir pareiškėjos argumentai, kad Inspekcija apskritai nevertino pareiškėjos pateiktame prašyme nurodytų priežasčių svarbos (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), t. y. neatliko savo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijų. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytų priežasčių vertinimas negalėtų daryti įtakos sprendimui, t. y. būtų beprasmis, nes kaip jau minėta, teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra ir galimybės jo pratęsti (nepriklausomai nuo vėlavimo priežasčių).

Netenkinus pagrindinių pareiškėjos reikalavimų (dėl sprendimų panaikinimo) atmestinas ir išvestinis reikalavimas - įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus, dalyje dėl (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminų pratęsimo bei priimti dėl šios prašymo dalies naujus sprendimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.