- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-401-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00278-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- V. K., J. K.
- Ieškovas
- V. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-724/2021 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl prievolių pripažinimo įvykdytomis, vaikų išlaikymo kompensacijos priteisimo, ir vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti pasibaigusia dėl įvykdymo jo prievolę mokėti atsakovei vaikų išlaikymą – 3335 Eurų; priteisti iš atsakovės 2835 Eur vaikų išlaikymo už laikotarpius nuo 2018-06-12 iki 2018-08-29 ir nuo 2019-06-17 iki 2019-08-24 kompensaciją; 1620 Eur D. K. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-11-03 iki 2020-04-17; po 300 Eur D. K. išlaikymo kas mėnesį nuo 2020-04-17 iki 2020-12-31; 8385,03 Eur jo sumokėto ir atsakovės neteisėtai išleisto išlaikymo kompensaciją už laikotarpį nuo 2017-10-02 iki 2019-11-03, o taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalių vaikų D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), K. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, nuo 2017 m. spalio 2 d., teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1731-844/2017 buvo nustatyta kartu su motina. 2018 m. balandžio 30 d. teismas nustatė vaikų išlaikymui iš jo priteisti po 200 Eur, tačiau ne mažiau kaip 1/2 Eur MMA, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė įsipareigojo išlaikymą skirti vaikams.
3. Šalių susitarimu visi trys vaikai nuo 2018-06-12 iki 2018-08-29 atostogavo pas ieškovą (duomenys neskelbtini). Nuo 2019-06-17 iki 2019-08-24 vaikai atostogavo pas ieškovo mamą V. K. V..
4. Šiais laikotarpiais vaikus išlaikė ieškovas, o sutikdama su savo prievole išlaikyti vaikus jiems gyvenant kitur atsakovė 2018 m. birželį-liepą perdavė ieškovo motinai dalį išlaikymo - 500 Eur. Vaikams būnant pas ieškovą atsakovė visai jų išlaikymo nekompensavo.
5. Ieškovas tvirtino, kad atsakovė neturi pagrindo reikalauti iš jo išlaikymo vaikams už laikotarpį, kol vaikai su ja negyveno, ir privalo kompensuoti ieškovui išlaidas, kurias jis patyrė išlaikydamas vaikus per nurodytus ilgesnius laikotarpius. Remiantis Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-04-30 sprendimu, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams, 2018-09-02 atsakovei turėjo sumokėti 7730 Eurų vaikų išlaikymo, tačiau sumokėjo 5578,97 Eur. Kadangi 2018 m. vaikų atostogų pabaigai visa išlaikymo suma nebuvo sumokėta, todėl dalis prievolės, 1509 Eurai, už laikotarpį nuo 2018-06-12 iki 08-29 (200 Eur x 3 vaikai x (78 d.) turi būti pripažinta kaip tinkamai įvykdyta.
6. 2019-09-02 pagal minėtą teismo sprendimą, atsakovei turėjo sumokėti viso 18575 Eur (pirmiau minėti 7730 Eur + 10845 Eur išlaikymo nuo 2018-09-02 iki 2019-09-02). Nurodytai datai buvo sumokėjęs 11415,03 Eur (anksčiau minėti 5578,97 Eur + 5836,06 Eur). Kadangi 2019 m. vaikų atostogų pabaigai visa išlaikymo suma nebuvo sumokėta, mano kad neįvykdyta prievolės dalis yra 1826 Eur už laikotarpį nuo 2019-06-17 iki 08-24 (277,5 Eur x 3 vaikai x (68 d. atostogų) / 31 d. mėnesyje) pripažintina pasibaigusia dėl įvykdymo. Taigi jo prievolė mokėti išlaikymą pasibaigė 3335 Eurų sumai.
7. Nuo 2019-11-03 šalių sūnus D. K. gyvena su juo Anglijoje. Jis vaiku rūpinasi, prižiūri jį, išlaiko. Faktinės aplinkybės, reikšmingos šio vaiko išlaikymui pasikeitė iš esmės, todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017-12-08 nutartis ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-04-30 sprendimas yra keistini, priteisiant išlaikymą iš atsakovės. Abu 2020-12-31 taikos sutartimi susitarė, kad atsakovė nuo sutarties sudarymo dienos mokės D. K. 300 Eur išlaikymą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Tačiau sutartimi neišsprendus vaiko išlaikymo laikotarpio nuo 2019-11-03 iki 2020-12-31 prašo priteisti iš atsakovės 1620 Eur (300 Eur x 5,4 mėn. nuo 2019-11-03 iki 2020-04-17 šios bylos iškėlimo) išlaikymo įsiskolinimo ir po 300 Eur kas mėnesį nuo 2020-04-17 iki 2020-12-31.
8. Kartu ieškovas nurodė, kad nuo 2019-11-03 vienam vaikui gyvenant su juo, o dviem vaikams – likus gyventi su atsakove, jis pinigais mokėjo atsakovei vieno vaiko išlaikymą, o atsakovė nieko nemokėjo. Tokiu būdu pinigais ir įskaitymu jis mokėjo dviejų vaikų išlaikymą, atsakovė įskaitymu – vieno. Todėl faktiškai nėra skolingi vienas kitam vaikų išlaikymą už šį laikotarpį. Kadangi atsakovės prievolė mokėti išlaikymą sūnui D. K. už laikotarpį nuo 2019-11-03 iki 2020-12-31 nėra nustatyta jokiame privalomame dokumente, todėl esant atsakovės teisei reikalauti iš jo išlaikymo įsiskolinimą, negali atsisakyti šio reikalavimo ir prašo išspręsti jį teismo sprendimu.
9. Kartu nurodė, jog nuo 2017-10-02 iki 2019-11-03 atsakovei sumokėjo 12705,03 Eur išlaikymui skirtų pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu remontavosi butą, vykdavo į užsienio keliones, pirkdavo sau ir sugyventiniui prabangų maistą ir mano, kad išlaikymas buvo panaudotas pačios atsakovės ar jos artimųjų poreikiams. Nurodytu pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 8385,03 Eur netinkamai panaudoto išlaikymo įmokų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės J. K. ieškovui V. K. priteista 1620 Eur D. K. išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019-11-03 iki 2020-04-17 įsiskolinimo; civilinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti 2835 Eur vaikų išlaikymo už laikotarpius nuo 2018-06-12 iki 2018-08-29 ir nuo 2019-06-17 iki 2019-08-24 kompensaciją ir pripažinti pasibaigusia dėl įvykdymo prievolę mokėti vaikų išlaikymą – 3335 Eur už laikotarpis nuo 2018-06-12 iki 2018-08-29 ir nuo 2019-06-17 iki 2019-08-24, nutraukta, o kita ieškinio dalis atmesta. Taip pat atitinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas.
11. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 2835 Eur vaikų išlaikymo už laikotarpius nuo 2018-06-12 iki 2018-08-29 ir nuo 2019-06-17 iki 2019-08-24 kompensaciją ir pripažinti pasibaigusia dėl įvykdymo jo prievolę mokėti atsakovei vaikų išlaikymą – 3335 Eur už laikotarpis nuo 2018-06-12 iki 2018-08-29 ir nuo 2019-06-17 iki 2019-08-24 teismas sprendė, kad esant teismo sprendimui, kuriuo buvo patvirtinta 2020-12-31 šalių pasirašyta taikos sutartis, ir kurioje be kita ko buvo nustatyta, kad šalys patvirtino, o ieškovas tokį patvirtinimą davė besinaudodamas advokato teisine pagalba, kad joms yra žinomos civilinės bylos dalies nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. bylą atitinkamoje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, taip pat, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, naujai keliamas ieškovo ginčas negalimas. Teismas pabrėžė, jog nesant pagrindo nagrinėti reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovės, teisme negali būti nagrinėjamas ir reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovė turi reikalavimo teisę į išlaikymo įsiskolinimą, ankstesnių teismo sprendimų pagrindu, ir būtent jai kaip uzufruktoriui priteistas iš ieškovo vaikų išlaikymas.
12. Dėl 8385,03 Eur ieškovo sumokėto ir atsakovės neteisėtai išleisto išlaikymo kompensacijos už laikotarpį nuo 2017-10-02 iki 2019-11-03 pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams dėl vaikų išlaikymo teikimo jo dydžio, kuriuose nenumatyta sąlyga išlaikymą gaunančiam tėvui kitam teikti ataskaitas apie naudojamą išlaikymą, reikalavimas kitai šaliai atsiskaityti už praeityje naudotas lėšas yra siurprizinis. Be to, ieškovas, reikšdamas šį reikalavimą, iš esmės remiasi tik nuo jo finansiškai priklausomo sūnaus, kuris šiuo metu gyvena kartu su ieškovu, nurodomomis aplinkybėmis, o jokių kitų įrodymų nepateikė, dėl ko toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
13. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 1620 Eur D. K. išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019-11-03 iki 2020-04-17 ir po 300 Eur D. K. išlaikymo kas mėnesį nuo 2020-04-17 iki 2020-12-31 teismas nurodė, kad ieškovo pateiktų įrodymų pakanka tam, jog būtų įsitikinta, kad ieškovas įvykdė prievolę išlaikyti šalių nepilnametį sūnų. Be to, akivaizdu, kad sūnus gyvenantis kartu su ieškovu buvo tinkamai išlaikomas, dėl to atsakovė prieštaravimų neteikė. Iki pasirašant 2020-12-31 taikos susitarimą galiojo 2018-04-30 teismo sprendimas, kuriuo ieškovas turėjo pareigą teikti išlaikymą vaikams po 200 Eur bet ne mažiau kaip 1/2 Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau MMA). Nuo 2019-01-01 MMA buvo 555 Eur taigi pusę šios sumos sudaro 277 Eur. Nuo 2020-01-01 MMA buvo nustatytas 607 Eur, dėl ko pusę šios sumos sudaro 303 Eur. Taigi faktiškai, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principų, patvirtintų teismo sprendimu, ieškovo už 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesius ir už 2020 m. spalio – balandžio mėnesius reikalavimas priteisti 1620 Eur įsiskolinimo, yra pagrįstas ir teisėtas.
14. Tačiau teismas sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą D. K. už laikotarpį nuo 2020-04-17 iki 2020-12-31 yra nepagrįstas, kadangi 2020-05-20 nutartimi, tenkinant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai iki byloje bus priimtas sprendimas nuo ieškinio padavimo dienos (2020-04-17) iš atsakovės, sūnaus D. K. išlaikymui buvo priteista mokėti ieškovui periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur. Taigi dvigubas išlaikymo priteisimas, teismo nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir teismo sprendimu, negalimas.
15. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 8,8 procento dalimi, 1620 Eur sumai (3335+2835+1620+2228+8385,03=18403 (1620 Eur x 100 procentai :18403 Eur = 8,8 procentai)). Atitinkamai jo naudai iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos kurias sudaro 211 Eurai. Kadangi dalis ieškovo reikalavimų tenkinta, atitinkamai proporcingai iš ieškovo priteistinos ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtent 4745 eurai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti jo reikšti reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Dėl vaikų išlaikymo kompensacijos priteisimo nurodo, kad 2018-04-30 patvirtinta šalių sutartis neturi tiesioginio ryšio su vaikų atostogomis užsienyje ir atitinkamu jų išlaikymo kompensavimu, todėl nesudarė teisinės kliūties išspręsti šį klausimą nagrinėjamoje byloje. Pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino šalių susitarimo esmę, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukdamas dalį civilinės bylos. Pabrėžia, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje sudaryta taikos sutartimi šalys išsprendė tik vaikų periodinio išlaikymo klausimus, tačiau vaikų išlaikymo įsiskolinimo klausimas nebuvo suderintas, dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada dėl įsiskolinimo klausimo nagrinėjimo negalimumo yra nepagrįsta.
15.2. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad šioje civilinėje byloje iškeltas klausimas dėl kompensacijos už vaikų išlaikymą, jiems visus penkis mėnesius atostogaujant užsienyje niekada nebuvo bylos dėl šalių santuokos nutraukimo ar kito civilinio proceso dalyku, todėl minėtoje byloje išduotas vykdomasis raštas neturi teisinio ryšio su nagrinėjama byla. Šiuo atveju skolos dydis nėra klausimas, sprendžiamas išduodant vykdomąjį raštą, reikalavimas dėl aptariamos kompensacijos priteisimo buvo pareikštas ne šio rašto išdavimo metu, o ieškinyje nagrinėjamoje byloje. Kartu pabrėžia, jog ieškinyje yra dvejopo pobūdžio reikalavimas: pirma, priteisti iš atsakovės išlaidų vaikams už penkių mėnesių laikotarpį dalinį kompensavimą, ir antra, pripažinti baigta ieškovo prievolę mokėti atsakovei išlaikymą už tą patį laikotarpį, kurį atsakovė vaikų akivaizdžiai neišlaikė. Pirmas reikalavimas niekada nebuvo civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ar jokios kitos nagrinėjimo dalyku, todėl vykdomojo rašto išdavimas negalėjo būti teisine kliūtimi patenkinti ieškinį aptariamoje dalyje.
15.3. Apeliantas pažymi, kad jis, išlaikydamas vaikus penkis mėnesius (tiesioginės išlaidos, vaikams gyvenant su juo ir V. K. išlaidų kompensavimas, vaikams būnant su ja), skyrė vaikams išlaikyti 5594,61 Eur (1500 Eur 2018 m. + 4094,61 Eur 2019 m.), o atsakovė išleido tik 500 Eur, kuriuos perdavė ieškovo motinai 2018 m. vasarą. Atsakovė pripažino šią prievolę, sumokėdama V. K. dalį išlaikymo, 500 Eur (ieškovo 2021-03-05 prašymo priedai). Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė ne tik neprivalo bent iš dalies kompensuoti minėtų tiesioginių išlaidų, bet ir turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už nurodytą laikotarpį iš ieškovo.
15.4. Dėl atsakovės prievolės grąžinti ne pagal paskirtį panaudotą išlaikymą apeliantas nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių atsakovė nepaneigė, patvirtinančių, jog ieškovo vaikams pervedamas išlaikymas atsakovės buvo naudojamas savo reikmėms. Vaikai nebuvo aprūpinti tinkama apranga ir kokybišku maistu, jiems nebuvo užtikrinamas pilnavertis laisvalaikis ir pramogos, o taip pat buvo nutrauktas papildomas ugdymas. Byloje yra atsakovės „Revolut“ sąskaitos ataskaita už laikotarpį nuo 2018-08-29 iki 2019-11-24, iš kurios matyti, kad visiems trims vaikams iš ieškovo pervestų ataskaitoje nurodytų 7461,06 Eur buvo skirta vos 2902,17 Eur (967,39 Eur x 3). Likusi suma buvo išgryninta ir atsakovės išleista, panaudota pačios ieškovės poreikiams tenkinti (restoranai, boulingas, statybų parduotuvės ir t.t.), pervesta sugyventiniui S. N., tėvui A. S., broliui G. S., pašaliniams asmenims; esminę sumos dalį atsakovė išleido ir per 2019 m. vasarą, kai atostogavusių pas ieškovą vaikų jai išlaikyti nereikėjo.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti šešiolikmetį šalių sūnų bei atmetė jo rašytinį paaiškinimą ir sūnaus, kaip liudytojo, parodymus, duotus įspėjus sūnų apie melagingų parodymų davimą ir patvirtintus Jungtinės Karalystės pareigūno, atliekančio notarines funkcijas, juo labiau kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė raštu pripažino visas D. K. paaiškinime išdėstytas aplinkybes.
Šalies argumentai
15.6. Apeliantas nagrinėjamu atveju taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir nurodo, kad šalys, sudarydamos 2021 m. gruodžio 31 d. taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų už reikalavimus, išspręstus šia sutartimi proceso šalims nepaskirstė. Tačiau taikos sutartimi buvo išspręsti keturi iš aštuonių ieškinio reikalavimų: (i) dėl vaiko gyvenamosios vietos, (ii) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, (iii) periodinio išlaikymo D. K. priteisimo, (iv) mėnesinio išlaikymo K. ir A. K. dydžio sumažinimo. Todėl 1/2 dalis abiejų šalių išlaidų neturėjo būti paskirstomos. D. K. išlaikymo įsiskolinimo buvo prašoma priteisti 2200 Eur, priteista 1620 Eur (patenkinta 73%, atmesta 27%). Du reikalavimai dėl ieškovo prievolės mokėti išlaikymo įsiskolinimą pabaigos buvo atmesti ir reikalavimas priteisti atsakovės neteisėtai išleistą išlaikymą pirmoje instancijoje buvo atmestas. Todėl ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 218 Eur (2398 Eur / 8 /100 x 73). Atsakovei iš ieškovo – 2126,73 Eur (5203 Eur / 8 x 3 + 5203 Eur / 8 / 100 x 27). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, todėl ir šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo.
17.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, bylą išsprendė pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
17.2. Pabrėžia, jog 2020-12-31 šalių sudarytą taikos sutartį teismas tvirtino, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, sutarties turinys įtrauktas į teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl 2020-12-31 šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintų vaikų išlaikymo sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, t. y. jei iš esmės pasikeičia aplinkybės. Kartu atsakovė pabrėžia, jog ieškovo reikalavimas pateikti įrodymus, pagrindžiančius išlaidas vaikams, neatitinka CK nuostatų ir šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, be to šiuo atveju būtent ieškovas turi pateikti įrodymus, kad piniginės lėšos buvo skirtos ne vaikams.
17.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovas, reikalaudamas pateikti įrodymus bei prašydamas kompensuoti vaikų išlaikymui skirtas lėšas, ieškovei pateikė siurprizines sąlygas, kadangi apie tokias aplinkybes šalys nebuvo kalbėjusios prieš vaikams išvykstant atostogauti ar ieškovui pervedant jiems išlaikymą.
17.4. Atsakovė pabrėžia, jog byloje esančios aplinkybės neleidžia teigti, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo vaikus ar jiems neskyrė pakankamai dėmesio. Kita vertus, ieškovas šeimą paliko finansiškai ir emociškai sunkiu metu, dėl to atsakovei buvo reikalingas ne vienas darbas bei artimųjų pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 7 punkto nuostata, teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, kad atsakovė J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Kadangi J. K. byloje yra atsakovė, ieškovas yra pareiškęs turtinio pobūdžio reikalavimą, todėl yra galimas atsakovės teisių ir pareigų perėmimas. Dėl to, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2A-401-425/2021 buvo sustabdyta iki paaiškės atsakovės J. K. teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 1 dalis).
20. 2021 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š. informacija, kad šiame notarų biure nėra vedama J. K. paveldėjimo byla, taip pat nėra žinoma apie mirusiosios teisėjų perėmėją.
21. Iš VĮ Registrų centras 2021-10-19 turimų duomenų dėl mirusios atsakovės J. K. nustatyti šie duomenys ir faktai dėl mirusios J. K. teisių perėmimo:
1. Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų;
2. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų;
3. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto;
4. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų;
5. Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto.
22. Teismas 2021-10-19 raštu Dėl informacijos pateikimo kreipėsi į ieškovo V. K. atstovą advokatą D. A., rašte nustatydamas ieškovui V. K. 10 dienų terminą pateikti teismui atsiliepimą dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos procesinės baigties CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu, tačiau per nustatytą terminą ieškovas V. K. teismui atsiliepimo nepateikė.
23. Apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nenustatė, jog mirusiosios J. K. vardu jos mirties dieną (duomenys neskelbtini) būtų registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.
24. Taigi, mirusiosios atsakovės J. K. įpėdiniams nepriėmus jos palikimo ir nesant palikėjos vardu įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje mirusiosios atsakovės J. K. teisių perėmimas neleidžiamas. Dėl šios priežasties Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimas naikintinas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 302 straipsnis, 293 straipsnio 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl prievolių pripažinimo įvykdytomis, vaikų išlaikymo kompensacijos priteisimo ir vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti.