Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gimęs 1996 m. balandžio 8 d. Mažeikiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Ventos g. 20-37, Mažeikiai, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

2013 m. sausio 4 d. Mažeikių r. apylinkės teismo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 180 straipsnio 1 dalį;

2013 m. balandžio 24 d. Mažeikių r. apylinkės teismo pagal BK 258 straipsnio 2 dalų 5 MGL dydžio bauda;

2013 m. rugpjūčio 7 d. Akmenės r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val., būti namuose, mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeitus paskirtą bausmę, paskirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;

2013 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2013 m. lapkričio 20 d. Mažeikių r. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pakeista Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, iš dalies sudedant su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir visą laisvės apribojimo laiką mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2014 m. sausio 20 d. Akmenės r. apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę sumažinus 1/3 (vienu trečdaliu), paskirtas laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 20 d. Mažeikių r. apylinkės teismo nutartimi nustatyta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalių, 87 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 punktų, 4 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskirtas elgesio apribojimas ir įpareigotas: nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 2015 m. sausio 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta nuteistajam A. D. vykdyti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994 m. gegužės 17 d. Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. Draugystės 16-53, Mažeikiai, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

2010 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

2011 m. sausio 14 d. Mažeikių r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatytas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant dvylika mėnesių nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei tęsti mokslą; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

2012 m. birželio 25 d. Mažeikių r. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. sausio 14 d. Mažeikių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatytas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trijų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 70 straipsniu, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

2013 m. sausio 4 d. Mažeikių r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. birželio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmę– laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

2013 m. rugpjūčio 7 d. Akmenės r. apylinkės teismo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 2013 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos teismo pakeistu nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

2013 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių r. apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio ir 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatytas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. 2013 m. lapkričio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas nutartimi, BK 63 straipsnio pagrindu subendrinus 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiai paskirtas bausmes, galutinė bausmė nustatytas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. 2014 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2014 m. rugsėjo 30 d., o 2014 m. lapkričio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir nutarta vykdyti likusią bausmės dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. ir D. B., veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, pritaikę kito automobilio užvedimo raktelį, pagrobė svetimą, P. L. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Mažeikiuose, Pavasario g. 9 namo kieme, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, taip padarydami nukentėjusiajam P. L. 289,62 Eur (1 000 Lt) turtinę žalą.

Be to, D. B. 2014 gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 3.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, Mažeikių r., kelyje Bugeniai-Pikeliai, 12,130 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas pavogtą, P. L. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir vertėsi, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas keleivis K. K., jam padarant poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, krūtinės dešinėje, kairiojo peties srityje, kairės mentės projekcijoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairiame kelyje, kapšelio projekcijoje; odines kraujosruvas peties viršutiniame paviršiuje, kairiojo peties išoriniame paviršiuje, kairiojo žasto viršutiniame trečdalyje, krūtinės kairiame išoriniame paviršiuje, krūtinės nugarinio paviršiaus kairėje, juosmens dešinėje, dešiniame sėdmenyje; odines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kairiojo žasto apatiniame trečdalyje; odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, kaktos kairėje, kairiojo antakio srityje, kairės akies apatinio voko projekcijoje, kairiame skruoste, pilvo dešinėje, juosmens dešiniame išoriniame paviršiuje, juosmens nugariniame paviršiuje, dešinėje šlaunyje, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairėje blauzdoje: muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kairiame antakyje: muštinę žaizdą dešiniame momenyje; kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvą galvos minkštuosiuose dešiniojo momens srityje, nosies srityje; nosikaulių lūžį; kairės mentės lūžį; krūtinkaulio lūžį; viengubą dešinės pusės I šonkaulio ir III-XII šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu priestuburinėje linijoje, dvigubą dešinės pusės II šonkaulių lūžį, viengubą kairės I ir X šonkaulių lūžį, dvigubus kairės pusės II ir VI šonkaulių lūžius, trigubus kairės pusės III-VI šonkaulių lūžius su krūtinės pažeidimu priestuburinėje linijoje: kairiojo raktikaulio lūžį; dešiniojo šeivikaulio lūžį, dešiniojo plaučio sumušimus ir plyšimą, kairio plaučio sumušimus ir plyšimus, blužnies plyšimą, šlaunies poodinę kraujosruvą dešinės vidinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, kuris 2014 m. gruodžio 10 d. 5.21 val. nuo patirtų sužalojimų (po eismo įvykio parvežtas namo adresu Vilties g. 28, Židikų k., Pikelių sen., Mažeikių r.), mirė.

Apklaustas kaip kaltinamasis, A. D. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 9 d. vakare susitiko su D. B., vaikštinėjo po miestą. Netoli turgaus pamatė automobilį „VW Golf“, jo turėtais automobilio „Audi 80“ rakteliais D. B. atrakino automobilio dureles, už vairo sėdo D. B., kažkur važiavo, atvažiavo į Pikelių k., Mažeikių r. pas K. K. pasiimti garso kolonėlių. Ten buvusi kompanija gėrė, tačiau jis negėrė, tik kokį gurkšnį alaus. Kiek pabuvus, jų paprašė nuvažiuoti į artimiausią degalinę parvežti alaus, kartu važiavo ir K. K.. Vairavo D. B., mašina pradėjo slysti, kelis kartus vertėsi. Išlindęs iš mašinos, pamatė, kad nėra ant galinės sėdynės sėdėjusio K. K.. Apsidairęs, pamatė jį einantį link namų. Pasiviję, liepė sėsti į mašiną ir pažadėjo parvežti namo. K. K. skundėsi, kad jam skauda šonus, nutarė, kad gali būti lūžę šonkauliai. Nepavykus išstumti automobilio, telefonu pakvietė pagalbon namuose pas K. K. likusius Čečėną (R. S.) ir S. D., jiems atvykus, ištraukė automobilį ir grįžo į Pikelius. S. D. ir R. S. vedė K. K. namo, matė, kad dar kurį laiką ant laiptų šie aiškinosi dėl pinigų, vėliau Čečėnas įvedė K. K. į namą, jie parvežė S. D. namo, o patys grįžo į Kurmaičius. Ten išardė automobilį, nes jis buvo labai sudaužytas, ten buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Automobilio vagystės metu girtas nebuvo, nors dieną gėrė, tačiau buvo numigęs. Kad automobilis vogtas, niekam nesakė. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas kaip kaltinamasis, D. B. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino A. D. parodymus bei paaiškino, kad tą vakarą kartu su A. D. pavogė automobilį „VW Golf“, kurį jis atrakino A. D. turėtais automobilio rakteliais. Nuvažiavo į Židikų k., kur kartu su S. D. atvažiavo pas K. K., kad automobilis vogtas, nesakė. Ten buvusi kompanija gėrė alų. Po kiek laiko K. K. motina davė pinigų ir jo vairuojamu automobiliu, kartu su A. D. ir K. K. išvyko į degalinę parvežti alaus. Nesuvaldė automobilio, mašina ėmė slysti, kelis kartus vertėsi. Išlipę iš automobilio, pamatė, kad nėra K. K., kurį netrukus pamatė einantį namo, jį sugrąžino prie automobilio, išsikvietė pagalbon namuose likusius vyrus, kurie padėjo išstumti automobilį. Greitosios pagalbos nekvietė, nes nenorėjo nemalonumų su policija. K. K. parvežė namo į Pikelių k., paskui parvežė S. D. ir atvažiavo pas savo tėvą į Kurmaičių k., kur išardė automobilį, nes jis buvo labai sudaužytas, be to, norėjo parduoti metalą. Kadangi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir laisvėje būti buvo likę 7 paros, norėjo susiruošti vykimui į pataisos namus. Tą vakarą girtas nebuvo, tik dieną su draugais buvo išgėręs 4-6 l silpno alaus, tačiau iki susitikimo su A. D. jau buvo visiškai išsiblaivęs. Pas K. K. išgėrė dvi stiklines alaus. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, stengsis atlyginti padarytas žalas.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltę įrodo nukentėjusiosios paaiškinimai, liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Valstybės garantuotos teisinės pagalbos – gynėjos advokatės pagalbos išlaidos sudaro 138,96 Eur (12 b. l., 3 t.).

Veikų kvalifikavimas ir bausmių skyrimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnyje nustatyta, kad viena iš baudžiamojo proceso paskirčių tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje.

Atsakomybės už svetimo turto – automobilio pagrobimą numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino įvykdęs automobilio vagystę nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad automobilio vagystę įvykdė veikdamas bendrininkių grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo prisipažinimo įvykdžius eismo įvykį, nes kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tada, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje (pvz. Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-479/2014, 2K-324-303/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad D. B. kaltę pripažino, tačiau savo elgesio neigiamai nevertino, nesistengė sušvelninti padarytų nusikalstamos veikos padarinių, todėl jo prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismas neturi pagrindo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje, įvertindamas kaltinamojo asmenybę – linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus, būdamas labai jauno amžiaus, net penkis kartus teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nedaro, bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidinėjo teismo nustatytus įpareigojimus, dėl ko Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistajam A. D. nutarta vykdyti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagrobdamas svetimą automobilį, jis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikos motyvų bei tikslų negalėjo paaiškinti, nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, neišnykus teistumui, baigtinė veika padaryta anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismas ima domėn ir nustatytą lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, todėl sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamąjį nubaudžiant realia laisvės atėmimo bausme, kiek mažesnės trukmės, nei sankcijoje numatytas vidurkis, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam A. D. pripažinus kaltę, paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jų stadiją, į tai, kad jis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena – automobilio vagystė – priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kita – neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), į tai, kad eismo įvykio metu žuvo žmogus, šią veiką padarė būdamas girtas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes kaltinamasis žinojo ir suprato, kad neturėdamas teisės vairuoti bei vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, nepateisinamai rizikavo, nors privalėjo žinoti galimus tokio elgesio neigiamus rezultatus, suvokė, kad jo elgesys gali sukelti žalą, tačiau vairavo transporto priemonę, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti galinčių kilti neigiamų padarinių, teismas vertina ir kaltinamojo asmenybę – linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus, būdamas labai jauno amžiaus, net aštuonis kartus teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nedaro. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, KET pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei, todėl teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – vairavo pavogtą automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (kas nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šio fakto ir pats kaltinamasi neneigė), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nepasirinko saugaus greičio, be to, po eismo įvykio nesiekė kuo skubiau suteikti nukentėjusiajam K. K. pagalbos, nors matė, kad jis iškrito iš automobilio, prašė iškvieti medikus, dėl ko kaltinamasis privalėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes nukentėjusiojo K. K. sveikatai ir gyvybei, tačiau visų pirma rūpinosi automobilio ištraukimu iš pakelės, po eismo įvykio siekė sunaikinti įrodymus, nuvažiuodamas pas tėvą ir ten supjaustydamas automobilį, išsirinkdamas vertingą metalą iš jo, siekdamas jį realizuoti ir taip turėti turtinės naudos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, įvertindamas ir paties nukentėjusiojo K. K. nepateisinamą didelį neatsargumą – žinodamas, kad kaltinamasis D. B., kuris kartu su juo tą vakarą gėrė, yra neblaivus, dėl ko negali vairuoti, daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, už kiekvieną iš veikų, kiek mažesnio, nei numatytas BK 178 straipsnio 2 dalies ir 281 straipsnio 6 dalies sankcijos vidurkis, dydžio.

Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindu paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnė bausmę.

Kaltinamajam D. B. pripažinus kaltę, paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, nustatytina galutinė subendrinta bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas. Sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma išsiaiškintina, ar ji padaryta, dėl ko atsirado žala ir kas atsakingas už žalą.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos.

Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji V. K. byloje pareiškė 13 475,44 Eur civilinį ieškinį, kurio 3 475,44 Eur sudaro turtinė žala, o 10 000 Lt neturtinė žala.

Turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su sūnaus K. K. laidotuvėmis (floristo paslaugos, maistas užkandžiams šermenų metu, apmokėjimas už gedulingus pietus, laidojimo paslaugos) – 962,48 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais (106-107 b. l., 1 t.), jas sudaro 57,92 Eur (165,29 Lt) floristinės paslaugos, ir 486,57 Eur (168,00 Lt) laidojimo prekės ir paslaugos, 351,89 Eur (1215,00 Lt) gedulingų pietų išlaidos, maistas laidotuvių metu 23,24 Eur (80,26 Lt) ir 44,02 Eur (152,00 Lt) už Valstybinės medicinos tarnybos paslaugas. Pateiktuose kvituose nurodytos išlaidos alkoholio pirkimui nėra būtinos laidojimo išlaidos, todėl jos neįskaitytinos į būtinąsias laidojimo išlaidas.

Vertindamas kitų išlaidų, kurios nėra patirtos ar nepagrįstos rašytiniais įrodymais, priteisimo galimybę, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas įtvirtino laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri taikytina ir sprendžiant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, o tai reiškia, kad išvada daroma ir tada, kai abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtiną atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Lietuvos Respublikos Paramos mirties atveju įstatymas numato laidojimo pašalpos mokėjimą mirus Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenančiam asmeniui (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuri išmokama jį laidojančiam asmeniui. Minėto įstatymo 4 straipsnyje nustatytas laidojimo pašalpos dydis – 8 bazinių socialinių išmokų dydžio, t. y. 301,20 Eur (1 040 Lt). Ši pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas (CK 6.291 straipsnio 2 dalies). Nors byloje civilinė ieškovė ir nepateikė įrodymų apie minimos pašalpos gavimą, tačiau visuotinai žinoma, kad mirties atveju ši pašalpa būna išmokama, ši suma išminusuotina iš priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio.

Civiliniame ieškinyje nurodytų 115,85 Eur išlaidų laidotuvių muzikantams, 78,20 Eur nešikams, 28,96 Eur už duobės iškasimą, 7,82 Eur už nuotraukas, 135,20 Eur degalams ir kitiems produktams, nukentėjusioji nepagrindė rašytiniai įrodymais, tačiau išlaidas – 115,85 Eur laidotuvių muzikantams, 78,20 Eur nešikams, 28,96 Eur už duobės iškasimą, teismas laiko būtinomis išlaidomis, pripažįsta jas buvus, kadangi duobę paprastai kasa laisvai samdomi asmenys, kurie neteikia suteiktų paslaugų kvitų, laidotuvių muzikantai taip pat neišduoda jokių dokumentų, nešikų paslaugos taip pat būna apmokamos atskirai nuo kitų laidojimo paslaugų, todėl šias išlaidas teismas pripažįsta priteistinomis.

Nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų apie statomą ar ketinamą statyti paminklą, todėl šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl būsimų išlaidų priteisimui. Be to, pažymėtina, kad ateityje planuojamas mirties metinių paminėjimas taip pat nėra pagrįstas, todėl šis jos reikalavimas taip pat netenkintinas.

Įvertinus visas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai V. K. priteistina 884,45 Eur turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250, 6.291 straipsniai).

Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė, ryšys su artimaisiais yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo kaltę (CK 6.282). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiąją V. K. su eismo įvykyje žuvusiu K. K. siejo artimi giminystės ryšiai, jie kartu gyveno. Sūnaus netektis motinai yra didelis dvasinis sukrėtimas, dėl to ji išgyvena bei patiria dvasines kančias. Paprastai tėvus ir vaikus sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Natūralu, kad žuvus sūnui nukentėjusiosios sveikata pablogėjo, teko gydytis, ji patyrė negatyvius dvasinius išgyvenimus. Iš bylos medžiagos aiškiu, kad iki eismo įvykio gyvendami kartu jie rūpinosi vienas kitu, moteris iki šiol jaučia emocinę depresiją, patiria dvasinius išgyvenimus. Teismas apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajai padaryta neatsargia kaltės forma dėl kaltinamojo nusikalstamo pasitikėjimo, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus ir ateityje turi realią galimybę užsidirbti, byloje nėra jokių duomenų apie jo turimus išlaikytinius. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykio dieną žuvusysis K. K. elgėsi neatsakingai, nes, būdamas išgėręs, sėdo į neblaivaus D. B. vairuojamą automobilį, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos. važiavo neleistinu greičiu ir niekas jo nedrausmino, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteistina suma yra mažintina iki 8 000 Eur.

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis K. K. būtų žinojęs, kad D. B. vairuoja vogtą automobilį, nes kaltinamieji šio fakto neviešino.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusį žalos dydį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2,3 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas draudimo įstaigos pareiga (nuo 2012 m. birželio 11 d.) yra vienam asmeniui atlyginti 5 000 eurų neturtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“ civilinei ieškovei ir nukentėjusiajai V. K. kol kas nėra išmokėjusi žalos atlyginimo, todėl iš civilinio atsakovo priteistina visa 884,45 Eur suma turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusi neturtinės žalos atlyginimo sumos dalis – 3 000 Eur priteistina iš kaltinamojo D. B..

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mėlynos spalvos džinsai, mėlynas plastikinis maišelis, mėlynai raudonas bliuzonas, avalynė, laidas su kištuku, 1 padangos išlieja, 1 avalynės išlieja, rusvos spalvos nuoplova, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, sunaikintini, automobilio valstybiniai numeriai grąžintini nukentėjusiajam P. L. (BPK 94 straipsnis).

Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistina 138,96 Eur valstybės garantuotos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2014 m. gruodžio 10 d. – 1 (vieną dieną) ir suėmimo laiką nuo 2014 m. gruodžio 11 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtas bausmes subendrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu visiško sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2014 m. gruodžio 11 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamiesiems palikti suėmimą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 884,45 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 5 000 Eur, o iš kaltinamojo D. B. priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų A. D. ir D. B. lygiomis dalimis priteisti 138,96 Eur valstybės garantuotos teisinės pagalbos išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mėlynos spalvos džinsus mėlyną plastikinį maišelį, mėlynai raudoną bliuzoną, avalynę – sportinius batus, laidą su kištuku, 1 padangos išlieją, 1 avalynės išlieją, rusvos spalvos nuoplovą, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, sunaikinti; automobilio valstybinius numerius grąžintini nukentėjusiajam P. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems kaltinamiesiems nuo jo kopijos įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.