Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. D. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu visiško sudėjimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo – 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės UAB DK „P. L.“ priteista 884,45 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš draudimo bendrovės UAB DK „P. L.“ priteista 5 000 Eur, o iš kaltinamojo D. B. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamųjų A. D. ir D. B. lygiomis dalimis priteista 138,96 Eur valstybės garantuotos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. D. ir D. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pritaikę kito automobilio užvedimo raktelį, pagrobė svetimą, P. L. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį (duomenys neskelbtini) namo kieme, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, taip padarydami nukentėjusiajam P. L. 289,62 Eur (1 000 Lt) turtinę žalą.

Be to, D. B. nuteistas už tai, kad 2014 gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 3.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas pavogtą, P. L. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir vertėsi, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas keleivis K. K., jam padarant poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, krūtinės dešinėje, kairiojo peties srityje, kairės mentės projekcijoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairiame kelyje, kapšelio projekcijoje; odines kraujosruvas peties viršutiniame paviršiuje, kairiojo peties išoriniame paviršiuje, kairiojo žasto viršutiniame trečdalyje, krūtinės kairiame išoriniame paviršiuje, krūtinės nugarinio paviršiaus kairėje, juosmens dešinėje, dešiniame sėdmenyje; odines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kairiojo žasto apatiniame trečdalyje; odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, kaktos kairėje, kairiojo antakio srityje, kairės akies apatinio voko projekcijoje, kairiame skruoste, pilvo dešinėje, juosmens dešiniame išoriniame paviršiuje, juosmens nugariniame paviršiuje, dešinėje šlaunyje, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kairėje blauzdoje: muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą kairiame antakyje: muštinę žaizdą dešiniame momenyje; kraujosruvas krūtinės minkštuosiuose audiniuose; kraujosruvą galvos minkštuosiuose dešiniojo momens srityje, nosies srityje; nosikaulių lūžį; kairės mentės lūžį; krūtinkaulio lūžį; viengubą dešinės pusės I šonkaulio ir III-XII šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu priestuburinėje linijoje, dvigubą dešinės pusės II šonkaulių lūžį, viengubą kairės I ir X šonkaulių lūžį, dvigubus kairės pusės II ir VI šonkaulių lūžius, trigubus kairės pusės III-VI šonkaulių lūžius su krūtinės pažeidimu priestuburinėje linijoje: kairiojo raktikaulio lūžį; dešiniojo šeivikaulio lūžį, dešiniojo plaučio sumušimus ir plyšimą, kairio plaučio sumušimus ir plyšimus, blužnies plyšimą, šlaunies poodinę kraujosruvą dešinės vidinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, kuris 2014 m. gruodžio 10 d. 5.21 val. nuo patirtų sužalojimų (po eismo įvykio parvežtas namo adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r.), mirė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo peržiūrėti bylą ir jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – išteisinti.

Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundo prašo taikyti jo atžvilgiu BK 641, 75 straipsnių nuostatas ir sušvelninti jam skirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. D. ir D. B. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo peržiūrėti bylą ir jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti. Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundo prašo taikyti jo atžvilgiu BK 641, 75 straipsnių nuostatas ir sušvelninti jam skirtą bausmę. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinių skundų reikalavimus (BPK 320 str. 3 d.).

Vadinasi, išvadą apie A. D. kaltę įvykdžius jo apeliaciniu skundu ginčijamą nusikalstamą veiką – automobilio vagystę, apylinkės teismas padarė remdamasis ne vien tik nuteistojo A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ištyręs bei įvertinęs kitų bylos duomenų – D. B., paties nuteistojo A. D. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu – visetą. Todėl nuteistojo A. D. kaltė, įvykdžius jo apeliaciniu skundu ginčijamą nusikalstamą veiką – įrodyta, o apeliacinis skundas – atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. B. laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydžius, pažeidė baudžiamojo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo reikalavimus.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam D. B., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs automobilio vagystę, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino ir D. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad automobilio vagystę įvykdė veikdamas bendrininkių grupėje, įvertino tai, kad jis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena – automobilio vagystė – priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kita – neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), tai, kad eismo įvykio metu žuvo žmogus, šią veiką padarė būdamas girtas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kad yra linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus, būdamas labai jauno amžiaus, net aštuonis kartus teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nedaro.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir pagal BK 281 straipsnio 6 dalį skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, kurios, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažintos 1/3 dalimi, – yra artimos jo padarytų veikų sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmės vidurkiams. Dėl to, kolegijos vertinimu, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. B. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio ar keisti jam skirtą bausmės rūšį. Kartu pastebėtina tai, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad vien tik nuteistojo prisipažinimas, nesant pastarojo nuoširdaus gailėjimosi, pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neleidžia. Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t.y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2012, 2K-688/2012, 2K-78/2014). Pažymima ir tai, kad nuoširdus gailėjimasis nėra tapatus bendro pobūdžio pareiškimams dėl kaltės pripažinimo. Jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, t.y. pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jei asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs tokią veiką. Jei asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą ar neigti teismo nustatytas reikšmingas bylai aplinkybes, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama lengvinančia. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. B. viso proceso metu, iš tiesų, neneigė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlęs eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, tačiau jis savo elgesio neigiamai nevertino ir nesistengė sušvelninti padarytų nusikalstamos veikos padarinių. Todėl jo prisipažinimą įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, laikyti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Kitas nuteistojo skundo reikalavimas – taikyti jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas –nesuprantamas, nes pirmosios instancijos teismas apelianto atžvilgiu jau taikė jo prašomas įstatymo nuostatas, ir nuteistajam skirtą bausmę sumažino 1/3 dalimi.

Taip pat nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. B., praeityje nekartą būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus vėl įvykdė vieną apysunkių, kitą – neatsargių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, tai, kad eismo įvykio metu žuvo žmogus, o šią veiką apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, konstatuoja, kad nuteistasis iš jam ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių išvadų nepadarė, savo nusikalstamų polinkių nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Būtent dėl tokių nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo D. B. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą nėra pagrindų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų A. D. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti.