- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- eI-4252-171/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02774-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.9.3.7Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 68-145 ir priimti naują sprendimą, tenkinti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.4)-K3-204 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas), priimti pareiškėjo A. P. 2014 m. gegužės 27 d. skundą ir jį tenkinti.
Pareiškėjas paaiškino, kad VMI ginčijamu sprendimu neatnaujino termino skundui dėl 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04.4)-K3- 204 pateikti, kadangi nusprendė, jog terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėjas nurodo, kad VMI pripažino, jog apie 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą jis sužinojo tik 2013 m. lapkričio 26 d. atvykęs į Kauno AVMI, todėl terminas skundui pateikti pasibaigė 2013 m. gruodžio 16 d.
Pareiškėjas teigia, kad nuvykus į Kauno AVMI darbuotojos paaiškino, jog terminas skundui pateikti jau yra praleistas, todėl jis nebeturi teisės skųsti priimto sprendimo. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. lapkričio 26 d. atsiėmęs Kauno AVMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo pagrįstai įsitikinęs, jog 20 dienų terminas yra praleistas, kadangi, darbuotojų teigimu, šis sprendimas jau buvo jam įteiktas, o atnaujinti terminą nėra galimybių, kadangi praėjęs ilgas laiko tarpas.
Pareiškėjas teigia, kad aktyviai domėjosi vykstančiu patikrinimu ir teikė Kauno AVMI visą reikiamą informaciją, tačiau neturėjo pakankamai teisinių žinių ir negalėjo žinoti apie galimybę atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjas pasitikėjo Kauno AVMI dirbusiais specialistais kaip savo srities profesionalais ir tikėjo, jog terminas skundui pateikti yra praleistas. Pareiškėjas mano, kad skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą terminui atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad Kauno AVMI sprendimas buvo išsiųstas pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamą vietą, t. y. Kęstučio g. 47A-9, Kaune, tačiau pareiškėjas sprendimo neatsiėmė. Kauno AVMI sprendimas jam buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 26 d., kai jis atvyko į Kauno AVMI. Prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei skundą dėl Kauno AVMI sprendimo pareiškėjas VMI pateikė 2014 m. birželio 3 d., praleidęs skundo padavimo terminą daugiau kaip pusę metų.
Atsakovė nurodo, kad Kauno AVMI sprendimo pabaigoje išdėstytos pareiškėjo teisės ir konkrečiai nurodyti teisės aktai ir straipsniai, kur jos įtvirtintos, kartu nurodytas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnis, kurio 3 dalyje įtvirtinta teisė prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsakovės nuomone, tai, kad pareiškėjas, kaip pats teigė, neturėdamas teisinių žinių savarankiškai nusprendė, kad galimybių apskųsti sprendimą nebėra, negali būti laikoma rūpestingu, apdairiu ir savo teisėmis besirūpinančiu elgesiu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl VMI 2014 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 68-145 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.
MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė.
Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 taip pat pažymėjo, kad kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, spręsdamas, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe, t. y. kad jam iki konsultacijos su teisininkais nebuvo žinoma jo teisė prašyti atnaujinti terminą, ji nebuvo nurodyta sprendime, o šios teisės jam neišaiškino ir Kauno AVMI darbuotojai atvykus atsiimti sprendimo.
Teismas, įvertinęs Kauno AVMI sprendimą, konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai nurodo, kad nors šiame sprendime ir nėra nurodyta, jog praleidus terminą asmuo turi teisę prašyti terminą atnaujinti, tačiau jame pateikta nuoroda į MAĮ 152 straipsnį. Teismo nuomone, ši nuoroda buvo pakankama, kad elgiantis rūpestingai ir apdairiai, susipažinus su sprendimu per 20 dienų nuo jo įteikimo (nagrinėjamu atveju atsiėmus jį Kauno AVMI), buvo galima pasikonsultuoti su teisininkais, kaip jis pasielgė praėjus pusei metų, ir sprendimą apskųsti.
Sutiktina su atsakove, kad terminas skundui pateikti šiuo atveju praleistas daugiau nei 6 mėnesius, o tai yra labai ilgas laiko tarpas. Svarbių priežasčių, pateisinančių tokį ilgą laiko tarpą, teismas nenustatė. Vienintelis pareiškėjo aktyvus elgesys šiuo laikotarpiu yra sprendimo atsiėmimas atvykus į Kauno AVMI. Toliau, kaip paaiškino pats pareiškėjas, apie galimybę terminą atnaujinti ir mokestinio ginčo tolesnį procesą sužinojo iš teisininkų. Tokio pareiškėjo elgesio teismas nelaiko aktyviu.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad VMI teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad termino skundui paduoti praleidimas nepagrįstas svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.