- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- eA-826-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02774-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 68-145 (toliau – ir VMI sprendimas) ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04.4)-K3-204 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas) panaikinimo paduoti, priimti pareiškėjo skundą ir jį tenkinti.
Pareiškėjas paaiškino, kad VMI ginčijamu sprendimu neatnaujino termino skundui dėl Kauno AVMI 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04.4)-K3- 204 panaikinimo paduoti, kadangi nusprendė, jog terminas buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių. VMI pripažino, kad apie Kauno AVMI sprendimą jis sužinojo tik 2013 m. lapkričio 26 d., atvykęs į Kauno AVMI, todėl terminas skundui pateikti pasibaigė 2013 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas teigė, kad nuvykus į Kauno AVMI, jam buvo paaiškinta, jog terminas skundui paduoti jau yra praleistas, todėl jis nebeturi teisės skųsti priimto sprendimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad aktyviai domėjosi vykstančiu mokestiniu patikrinimu ir teikė Kauno AVMI visą reikiamą informaciją, tačiau neturėjo pakankamai teisinių žinių ir negalėjo žinoti apie galimybę atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjas pasitikėjo Kauno AVMI dirbusiais specialistais kaip savo srities profesionalais ir patikėjo, jog terminas skundui paduoti yra praleistas. Pareiškėjo nuomone, jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Kauno AVMI sprendimo panaikinimo paduoti.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad Kauno AVMI sprendimas buvo išsiųstas pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. tačiau pareiškėjas sprendimo neatsiėmė. Kauno AVMI sprendimas jam buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 26 d., kai jis atvyko į Kauno AVMI. Prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą dėl Kauno AVMI sprendimo panaikinimo pareiškėjas VMI pateikė 2014 m. birželio 3 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą daugiau kaip pusę metų. VMI pažymėjo, kad Kauno AVMI sprendimo pabaigoje išdėstytos pareiškėjo teisės – nurodyti teisės aktai ir straipsniai, kuriuose jos nustatytos, taip pat nurodytas ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnis, kurio 3 dalyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsakovo nuomone, tai, kad pareiškėjas, kaip pats teigė, neturėdamas teisinių žinių, savarankiškai nusprendė, jog galimybių apskųsti sprendimą nebėra, negali būti laikoma rūpestingu, apdairiu elgesiu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe, t. y., kad jam iki konsultacijos su teisininkais nebuvo žinoma jo teisė prašyti atnaujinti terminą skundui dėl Kauno AVMI sprendimo panaikinimo paduoti, ši teisė nebuvo nurodyta minėtame sprendime, taip pat šios teisės jam neišaiškino ir Kauno AVMI specialistai atvykus atsiimti Kauno AVMI sprendimo. Teismas pažymėjo, kad nors Kauno AVMI sprendime ir nėra nurodyta, jog praleidus terminą, asmuo turi teisę prašyti terminą atnaujinti, tačiau jame pateikta nuoroda į MAĮ 152 straipsnį, kurio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Teismo nuomone, ši nuoroda buvo pakankama, kad, elgiantis rūpestingai ir apdairiai, susipažinus su sprendimu per 20 dienų nuo jo įteikimo (nagrinėjamu atveju atsiėmus jį Kauno AVMI), buvo galima pasikonsultuoti su teisininkais, kaip pareiškėjas pasielgė praėjus pusei metų, ir sprendimą apskųsti. Terminas skundui pateikti šiuo atveju praleistas daugiau kaip 6 mėnesius, o tai, teismo vertinimu, yra labai ilgas laiko tarpas. Svarbių priežasčių, pateisinančių delsimą paduoti skundą dėl Kauno AVMI sprendimo tokį ilgą laiko tarpą, teismas nenustatė. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad VMI teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju termino skundui paduoti praleidimas nepagrįstas svarbiomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad mokesčių administratorius, nustatęs, jog terminas skundui dėl Kauno AVMI sprendimo panaikinimo paduoti buvo praleistas dėl Kauno AVMI specialistų suteiktos klaidingos teisinės konsultacijos, turėjo vadovautis teisingumo ir protingumo principais bei suteikti pareiškėjui teisę į gynybą. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno AVMI sprendimas jam nebuvo įteiktas 3 mėnesius, ir, jei ne pareiškėjo rūpinimasis savo teisėmis, šis sprendimas galimai iš viso nebūtų jam įteiktas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jo teisė ginčyti nepagrįstai apskaičiuotus mokesčius yra fundamentali, o ją apribojus jam būtų sukeliamos itin neigiamos finansinės pasekmės – jis privalėtų sumokėti 44 728,04 Eur mokesčių, nė vienai nešališkai institucijai neįvertinus Kauno AVMI sprendimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, juo yra formuojama ydinga administracinių teismų praktika, todėl minėtas teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 68-145 (b. l. 8–10), kuriuo atsisakyta pareiškėjui A. P. atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04.4)-K3-204 paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (04.4)-K3-204 patvirtinti 2013 m. balandžio 4 d. patikrinimo aktą Nr. AU16-13, kuriuo pareiškėjui A. P. papildomai apskaičiuota 73 620 Lt gyventojų pajamų mokesčio.
Iš ginčijamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 68-145 matyti, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (04.4)-K3-204 pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 26 d., ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.
Pareiškėjas 2014 m. birželio 3 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (04.4)-K3-204 paduoti. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad skundo laiku nepadavė, nes Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai jam buvo išaiškinę, jog sprendimo skųsti jis nebegali pasibaigus skundo padavimo terminui, taip pat dėl to, kad neturėdamas pakankamai teisinių žinių, nežinojo apie galimybę prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (b. l. 73-78).
Byloje ginčijamu 2014 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 68-145 atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nusprendė neatnaujinti skundo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (04.4)-K3-204 padavimo termino, kadangi nebuvo nustatytos aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios pareiškėjui paduoti skundą per įstatyme nustatytą terminą.
Skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.
Taigi, būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui per nustatytą terminą paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Mokesčių administravimo įstatyme nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1154/2010).
Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, turi būti atsižvelgiama, ar aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti apskundimo teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į atitinkamą instituciją per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1488/2014).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (04.4)-K3-204 paduoti nepagrindė aplinkybėmis, kurios galėtų būti vertinamos kaip sudariusios objektyvias kliūtis pareiškėjui įgyvendinti savo teisę teikti skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Pažymėtina, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendime Nr. (04.4)-K3-204 yra išaiškinta, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnį, skundas turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų klaidinga konsultacija dėl galimybės teikti skundą nebuvimo – nelaikytina tokia, kuri objektyviai būtų kliudžiusi pareiškėjui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos pateikti skundą centriniam mokesčių administratoriui, jeigu pareiškėjas būtų elgęsis pakankamai atidžiai ir rūpestingai.
Pažymėtina, kad įstatyme numatytas pakankamai trumpas, dvidešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes, priešingu atveju, jų pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai mokestiniame ginče gali būti neginami. Remiantis bylos duomenimis, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (04.4)-K3-204 pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 26 d. Prašymą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjas pateikė tik 2014 m. birželio 3 d. Pareiškėjas teigia, kad nežinojo apie galimybę teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendime Nr. (04.4)-K3-204 yra nurodytas Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnis, kurio 3 dalyje yra įtvirtinta teisė mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių, 2013 m. gruodžio 16 d. pasibaigus skundo padavimo terminui, jis delsė kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo ir delsė paduoti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog beveik 6 mėnesius praleistas skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ginčijamu 2014 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 68-145 nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminą.
Pareiškėjas skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, be reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 68-145 ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, taip pat kėlė reikalavimą priimti pareiškėjo skundą ir jį tenkinti. Tačiau pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 3 dalimi bei Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalimi ir 152 straipsnio 1 dalimi, mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Šiuo atveju Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (04.4)-K3-204 turi būti skundžiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. privalomai ikiteisminei mokestinių ginčų nagrinėjimo institucijai.
ABTĮ 101 straipsnio 8 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamu 2014 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 68-145 sprendimu Valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (04.4)-K3-204 paduoti ir mokestinio ginčo dėl minėto sprendimo pagrįstumo nenagrinėjo. Taigi pareiškėjas nebegali pasinaudoti išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. skųsti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, o teismas negali nagrinėti mokestinio ginčo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo pagrįstumo, nesant išnagrinėtam mokestiniam ginčui privalomoje ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijoje. Todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priimti jo skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (04.4)-K3-204 panaikinimo ir jį tenkinti nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 8 punkto pagrindu.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutraukiant bylos dalį dėl reikalavimo priimti pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. (04.4)-K3-204 panaikinimo ir jį tenkinti, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 68-145 ir priimti naują sprendimą atmestas kaip nepagrįstas, paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą pakeisti.
Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo priimti pareiškėjo A. P. skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04.4)-K3-204 panaikinimo ir jį tenkinti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.