- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- I-3947-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02646-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Rūta Miliuvienė, Violetos Petkevičienės
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant atsakovės atstovui Mindaugui Špūrui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Tarnybos skyrius) 2014-02-19 sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104.)-1472; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) direktoriaus 2014-04-15 sprendimą Nr. 1T-(7.5)-18; 3) įpareigoti Tarnybos skyrių mirusio M. G. vardu parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio suteikimo neatlygintinai, žemės sklypą suteikti Glitiškių kadastro vietovėje (b. l. 2–6).
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad 2013-11-08 kreipėsi į Tarnybos skyrių su prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių 9 metus po Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, neatkuriamos nuosavybės teisės. Pasak pareiškėjo, jis ne kartą buvo kviečiamas į Paberžę, tačiau žemė iki šiol negrąžinta.
Tarnybos skyrius 2014-02-19 raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-1472 informavo pareiškėją, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –Atkūrimo įstatymas) 21 str. nuostatas (galiojusias iki 2012-02-01), piliečiai iki 2003-04-01 galėjo pareikšti ar pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Tarnybos skyrius nurodė, jog M. G. 1991-12-19 pateikė prašymą tuometinei Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai. Nurodė, jog pageidauja kompensacijos pinigais, tačiau tai, pasak pareiškėjo, neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, jog prašyme buvo nurodyta tiesiog kompensacija 2,4 ha. Skyrius taip pat nurodė, jog M. G. pakartotinai 2003-04-01 kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių Paberžės seniūnijoje su prašymu grąžinti žemę natūra (prašyme įrašyta, jog gautas 2003-04-11) atkreipdamas dėmesį į tai, kad prašymas pateiktas pavėluotai, nesilaikant įstatyme nurodytų terminų. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d. nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemę pasirinktuoju būdu, t. y. grąžinant natūra žemės sklypą buvusio savininko žemėje, nuosavybės teisės į žemės plotą (2,40 ha) bus atkurtos kompensuojant pinigais.
Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2014-03-10 pateikė skundą Tarnybos direktoriui, kuris 2014-04-15 sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog su priimtais sprendimais visiškai nesutinka. Taip pat nesutinka, kad mirusiojo M. G. vardu būtų priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises išmokant kompensaciją pinigais.
Pažymi, kad valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo M. G. pakeitė nepraleidęs įstatymo numatyto termino. 2003-04-01 asmeniškai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Paberžės seniūnijoje. M. G. buvo atvykęs į šį skyrių Paberžės seniūnijoje 2003-04-01 kartu su pareiškėjo sutuoktine R. G.. Prašymą paliko skyriaus specialistei. Jokio prašymų registracijos žurnalo specialistė nebuvo pasiėmusi, prašymą pasidėjo ant stalo, jokio įrašo jame nedarė. Atsakovai teigia, kad institucijoje prašymo registracijos data yra 2003-04-11, todėl teigiama, jog būtent šią dieną prašymas pateiktas institucijai. Tokia išvada daroma dėl to, kad pati specialistė įrašė šią gavimo datą prašyme, tačiau Tarnyba nepateikia įrodymų, jog buvo vedamas registracijos žurnalas, kad įrašas prašyme apie jo gavimą buvo padarytas tuomet, kai pastarasis buvo pateiktas, o ne vėliau, kad specialistė įraše apie gavimą nepadarė klaidos. Pareiškėjas tvirtina, jog prašymas buvo surašytas 2003-04-01 atvykus į Žemėtvarkos skyrių seniūnijoje, prašymo kopijos su registracijos įrašu specialistė taip pat nepadarė. Tikėtina, jog specialistė įrašą prašyme padarė vėliau, nekreipdama dėmesio į jo pateikimo datą.
Pareiškėjas pažymi, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-314-03/04, kuriuo buvo nustatytas žemės valdymo nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos juridinę reikšmę turintis faktas, buvo priimtas 2004-06-17, įsiteisėjo 2004-07-17. Atkurti nuosavybės teises M. G. natūra tuo metu buvo galimybė. Tačiau pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų buvo parengta tik 2008-08-01. Taigi, ketverius metus nebuvo vykdomi jokie veiksmai atkuriant nuosavybės teises. M. G. buvo įtrauktas į pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Glitiškių kadastro vietovėje pirmoje eiliškumo grupėje. 2011 metais paaiškėjo, jog atkurti nuosavybės teises natūra (duomenys neskelbtini) nėra. Pareiškėjui, kaip mirusio pretendento paveldėtojui, buvo pasiūlyta pateikti prašymą dėl išvados žemės, miško, vandens telkinį suteikti neatlygintinai. Tokį prašymą pateikė 2011-08-17. Skyrius buvo raštu informavęs pareiškėją, kad bus parengta išvada pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-08-01 M. G. vardu parengtą pažymą Nr. 9237 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“.
Pažymi, kad M. G. 2013 m. vėl buvo įtašytas į piliečių, pageidaujančių gauti žemės Vilniaus rajone Glitiškių kadastro vietovėje sąrašą pirmoje eiliškumo grupėje, kviečiamas į pretendentų susirinkimą, kur vėl buvo pranešta, jog galimybės atkurti nuosavybės teises natūra Akmenos kaime nėra, yra tik valstybės išperkama žemė.
Skyriaus 2014-02-19 rašto Nr.48SD-(14.48.104.)-1472 išvados ir pasiūlymai, pasak pareiškėjo, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Siūloma kreiptis su prašymu dėl kompensacijos už negrąžintą žemės plotą (2,40 ha), nes atkurti nuosavybės teises natūra nėra galimybės. Kitą kartą rašo, jei per 2 mėnesius V. G. nepareikš savo nuomonės (pritarimo ar nepritarimo) dėl minėto (neaišku kokio) sprendimo, skyrius laikys, jog sutinka, kad būtų priimtas sprendimas į žemės plotą (2,40 ha) atkurti nuosavybės teises kompensuojant pinigais.
Pareiškėjo nuomone, Tarnybos 2014-04-15 sprendimo išvados, jog skyrius nepagrįstai 2011 m., 2013 m. buvo įtraukęs M. G. į pretendentų, pageidaujančių gauti žemės Glitiškių kadastro vietovėje Vilniaus rajone 1 eiliškumo grupėje yra nepagrįstos, priimtos netinkamai aiškinant Atkūrimo įstatymo nuostatas.
Atkreipia dėmesį į tai, jog 2011 metais, rengiant Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, paaiškėjo, jog Akmenos kaime grąžinti žemę natūra nėra galimybės. Tuomet pareiškėjas pasirinko institucijos pasiūlytą kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdą – prašė parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio suteikimo neatlygintinai. Tačiau išvada neparengta iki šiol.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 28–34) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad M. G. Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-19 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. D. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 12 ha žemės plotą, kartu nurodydamas kitus jam žinomus pretendentus – L. S., T. G., P. G., T. S.. Minėtame prašyme pretendentai išreiškė valią dėl nuosavybės teisių į jiems tenkančias nekilnojamojo turto dalis (po 2,40 ha) atkūrimo būdo ir pageidavo gauti kompensaciją. Be to, M. G. Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1994-07-15 pateikė pareiškimą išmokėti piniginę kompensaciją už jam „priklausančią 6 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
M. G. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Paberžės seniūnijoje 2003-04-01 pateikė prašymą dėl žemės, esančios Akmenos kaime, grąžinimo natūra. Šis prašymas institucijoje gautas ir įregistruotas 2003-04-11.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-314-03/04 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. G. tėvas M. D. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 12 ha žemės.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008-08-01 parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 9237, kurioje nurodyta, kad M. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko Michailo D. G. iki nacionalizacijos Akmenos kaime, Paberžės valsčiuje, Vilniaus apskrityje valdytos 12 ha žemės ploto dalį – 2,40 ha žemės. R. G., atstovaujanti V. G., Tarnybos skyriui 2011-08-17 pateikė prašymą dėl M. G. vardu išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad iki 2003-04-01 buvo nustatytas terminas pareikšti arba pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau nebuvo nustatyta jokio termino pasirinkti kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdo.
Šalies argumentai
M. G. Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-19 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. D. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą, jam tenkantį 2,40 ha žemės plotą, išreikšdamas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – gauti kompensaciją. Vilniaus rajono Paberžės apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1994-07-15 pateiktame pareiškime, patikslino kompensavimo būdą prašydamas išmokėti piniginę kompensaciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad M. G. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Paberžės seniūnijoje 2003-04-01 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, tačiau minėtas prašymas institucijoje gautas ir įregistruotas 2003-04-11, pateiktas praleidus Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą ir šis prašymas negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu institucijai, vykdžiusiai (vykdančiai) nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimą. Pareiškėjas teigia, kad minėtą prašymą pateikė 2003-04-01 asmeniškai atvykęs į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių Paberžės seniūnijoje ir tik dėl institucijos darbuotojų kaltės šis dokumentas užregistruotas 2003-04-11 Atsakovė atkreipia dėmesį, kad jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių minėtą faktą, pareiškėjas nepateikia. Pažymi, kad buvusio savininko M. G. nuosavybės teisių atkūrimo byloje prie minėto prašymo yra pridėtas vokas (siuntos adresatas - „Žemėtvarkos skyriui, Paberžė, Vilniaus rajonas“), kuriame yra pašto antspaudai, kuriuose pažymėta, kad ši siunta išsiųsta 2003-04-10, o gauta - 2004-04-11 ir tai atitinka prašyme nurodytą jo gavimo datą – 2004-04-11.
Taigi, M. G. 1991-12-19 ir 1994-07-15 prašymais tinkamai išreiškė valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, o terminas pakeisti šią valią yra pasibaigęs. Tarnyba tvirtina, jog priimdama skundžiamus sprendimus, veikė pagal savo kompetenciją, vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir priėmė pagrįstus sprendimus.
Taip pat pažymi, kad buvusio savininko M. D. G. iki nacionalizacijos Akmenos kaime, Paberžės valsčiuje, Vilniaus apskrityje valdytos 12 ha žemės ribose šiuo metu žemė yra privati, todėl priskirta valstybės išperkamai žemei ir nuosavybės teisės natūra negalėtų būti atkuriamos (to neginčija ir pats pareiškėjas). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 str. nuostatomis tuo atveju nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Todėl net ir vadovaujantis pareiškėjo 2003-04-01 prašymu nuosavybės teisės būtų atkuriamos atlyginant pinigais, t. y. kiltų lygiai tokios pačios teisinės pasekmės kaip ir vadovaujantis pareiškėjo pirminiu prašymu. Pabrėžė, kad pareiškėjas iki įstatymo nustatyto termino – 2003-04-01 niekada nebuvo išreiškęs valios atkurti nuosavybės teises suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad M. G. 1991-12-19 kreipėsi į Vilniaus rajono Paberžės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į M. D. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę (b. l. 38). M. G. 1994-07-15 kreipėsi į Paberžės agrarinės reformos tarnybos vadovą su pareiškimu, kuriame prašoma už jam priklausančią žemę išmokėti piniginę kompensaciją (b. l. 63).
M. G. 2003-04-10 kreipėsi į Vilniaus rajono Paberžės žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti žemę natūra Akmenos kaime (b. l. 74).
Tarnybos skyrius 2008-08-01 surašė pažymą Nr. 9237, kurioje nurodoma, kad M. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į M. G. valdytos žemės dalį, t. y. 2,40 ha žemės (b. l. 93).
V. G. atstovė R. G. Tarnybos skyriui 2011-08-17 pateikė prašymą parengti išvadą pagal 2008-08-01 pažymą (b. l. 35).
V. G., būdamas M. G., mirusio 2005 m., įpėdiniu, 2013-11-08 kreipėsi į Tarnybos skyrių su prašymu paaiškinti dėl kokių priežasčių yra vilkinamas nuosavybės teisų atkūrimas į M. D. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią Akmenos kaime, Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone (b. l. 9).
Tarnybos skyriaus 2014-02-19 sprendime Nr. 48SD-(14.48.104.)-1472 V. G. išaiškino, kad atkurti nuosavybės teises grąžinant sklypą natūrą buvusio savininko žemėje nėra galimybių, todėl pareiškėjas gali kreiptis su prašymu dėl kompensacijos už negrąžintą žemės plotą (b. l. 10–11).
Tarnybos 2014-04-15 sprendimu Nr. 1T-(7.5)-18 pareiškėjo skundas dėl Tarnybos skyriaus 2014-02-19 sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 11–19). Tarnyba minėtame sprendime pažymėjo, kad M. G. 2003-04-10 prašymas dėl valios, kuriuo būdu turi būti atkuriamos nuosavybės teisės, išreiškimo yra pateiktas praleidus Atkūrimo įstatymo 21 str. nustatytą terminą, todėl negali sukurti pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių.
Byloje spręstinas ginčas dėl M. G. skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos skyriaus 2014-02-19 ir Tarnybos 2014-04-15 sprendimus bei įpareigoti Tarnybos skyrių parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio suteikimo neatlygintinai, žemės sklypą suteikti Glitiškių kadastro vietovėje pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Tarnybos 2014-04-15 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. redakcijos, galiojusios iki 2012-01-31, buvo nustatyta, kad pilietis pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali iki 2003-04-01. Jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 str. nurodytos institucijos. Nuo 2012-02-01 įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. redakcijoje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Iš aptartų teisės normų analizės darytina išvada, kad piliečiai nevaržomai nuosavybės teisių atkūrimo būdą galėjo keisti iki 2003-04-01. Atkūrimo įstatymo 21 str. 2 ir 4 d. numatytos išlygos, kada piliečiai valią dėl atlyginimo būdo, galėjo pareikšti ir po 2003-04-01. Tačiau minėtos išlygos ginčo atveju netaikytinos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad Atkūrimo įstatymo 21 str. nustatyti terminai yra naikinamieji, o asmenys, nerealizavę teisių per šiuos terminus, vėliau jų įgyvendinti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-03 sprendimas adm. b. Nr. A525-1375/2013; 2014-01-13 nutartis adm. b. Nr. A492 -2501/2013 ir kt.).
Taigi, sprendžiant ginčą nustatytina ta esminė aplinkybė, ar M. G. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo išreiškė tinkamai, t. y. įstatyme nustatytu terminu.
Ginčo šalių išdėstyta pozicija, ar M. G. tinkamai išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo, yra priešinga. V. G. teigimu, M. G. 2003-04-01 surašytas prašymas dėl žemės grąžinimo natūra buvo pateiktas tą pačią dieną, todėl Atkūrimo įstatymo (redakcijos, galiojusio iki 2012-01-31) 21 str. 3 d. numatytas terminas nebuvo praleistas. Tarnybos teigimu, minėtas M. G. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo buvo pateiktas po 2003-04-01, t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pagrįsdama savo pozicija atsakovė teismui pateikė voko, kuriame buvo atsisiųstas M. G. 2003-04-01 surašytas prašymas, kopiją, iš kurios matyti, kad jis išsiųstas 2004-04-10, o Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje gautas 2004-04-11 (b. l. 74).
Taigi, V. G. skunde nurodytus motyvus bei argumentus įrodinėjo paaiškinimais, jog M. G. 2003-04-01 prašymą pateikė tą pačią dieną, kai šis prašymas buvo surašytas, kurie nepagrįsti jokiais kitais teismui teikiamais įrodymais. Pareiškėjas teismui teikiamame skunde taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti Tarnybos pateiktų įrodymų, t. y. voko, kuriame buvo atsisiųstas M. G. 2003-04-01 prašymas, patikimumu.
Įvertinusi aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, M. G. 2003-04-01 prašymas, kaip ir nurodo atsakovė, buvo išsiųstas paštu 2003-04-10 (b. l.75), t. y. jau pasibaigus tokio prašymo pateikimo terminui.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad M. G. 1994-07-15 Paberžės agrarinės reformos tarnybai teiktu pareiškimu išreiškęs valią už jam priklausančią žemę gauti piniginę kompensaciją, Atkūrimo įstatymo (redakcijos, galiojusio iki 2012-01-31) 21 str. 3 d. numatytu terminu šios valios nepakeitė. Taip pat pripažintina, kad M. G. po 2003-04-01 Vilniaus rajono Paberžės žemėtvarkos skyriui pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūrą jos buvimo vietoje, nei šio prašymo pateikėjui, nei jo teisių paveldėtojui V. G. nesukūrė jokių teisinių pasekmių.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Tarnyba 2014-04-15 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Remiantis tais pačiais motyvais atmestinas ir skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos skyriaus 2014-02-19 sprendimą.
Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Tarnybos skyrių parengti bei išduoti pareiškėjo prašomą išvadą dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant žemės sklypą kitoje kadastrinėje vietovėje yra išvestinis reikalavimo panaikinti Tarnybos 2014-04-15 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.