Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. I. (B. I.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), 153 straipsnį (3 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta laisvės atėmimo 3 m. 6 mėn. bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį (11 nusikalstamų veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 90 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 60 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį, 285 straipsnio 1 dalį (9 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 90 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 60 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės apribojimo 1 m. bausmę su įpareigojimais ir draudimais; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais ir draudimais; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 6 mėn. bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta laisvės atėmimo 4 mėn. bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui paskiriant įpareigojimus; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir B. I. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtą 4 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 6 mėn. bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta laisvės atėmimo 4 mėn. bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 7 mėn. bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 9 mėn. bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta laisvės atėmimo 6 mėn. bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės atėmimo 11 mėn. bausmė;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 6 mėn. bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės atėmimo 1 m. 2 mėn. bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 285 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

21. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. lapkričio 29 d. Specialisto išvados Nr. 89TPK-463/2022 be kita ko matyti, kad nėra duomenų, jog B. I. sirgtų (duomenys neskelbtini), išreikšta (duomenys neskelbtini) ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs (duomenys neskelbtini). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 176).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

23. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Melagingo pranešimo apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis.

24. Nors B. I. neprisipažino dėl BK 285 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo B. I. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 285 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę. Tokią teismo išvadą pirmiausia patvirtina būtent paties kaltinamojo nenuosekli pozicija. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-176-628/2023 ir kt.). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atliktų dviejų apklausų metu prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teisiamojo posėdžio metu, pakeitęs savo poziciją dėl kaltės, jau nurodė, kad prisipažino tik dėl tyrėjos jam daromo spaudimo. Papildomai nurodė, kad jis kategoriškai negalėjo skambinti, nes telefono numeris, iš kurio skambinta spec. tarnyboms, yra ne lietuviškas. Jis tik tą dieną buvo išėjęs iš įkalinimo įstaigos, todėl tikrai neturėjo galimybės skambinti iš nelietuviško numerio.

25. Teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką, kuri neatitinka kitų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos. Pirmiausia pastebėtina tai, kad pirminiame kaltinime iš tiesų buvo nurodyta aplinkybė, kad į bendrąjį pagalbos centrą 2022 m. liepos 12 d., apie 21.10 val., buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 26 d. Tarnybiniame pranešime dėl telefono numerio priklausomybės nurodyta, kad minėto telefono numerio pirmieji skaičiai (duomenys neskelbtini) atitinka (duomenys neskelbtini) šalies kodą (1 t., b. l. 19). Tačiau patikslintame kaltinime yra nurodyta, kad skambinta ne iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), o iš telefono aparato, kurio unikalus numeris, identifikuojantis įrenginį (IMEI), yra (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad į BPC yra galimybė skambinti iš telefono aparato, kuriame nėra įdėta SIM kortelė. Tokią teismo išvadą patvirtina būtent BPC kortelėje užfiksuotas skaičių derinys, iš kurio užfiksuotas pagalbos skambutis, bei atlikta IMEI kontrolė, iš kurios matyti, kad toks IMEI numeris egzistuoja. Be to, skambinant BPC numeriu 112, telefonas jungiasi prie telekomunikacijos bokšto ir galima nustatyti skambinusiojo be SIM kortelės buvimo vietos spindulį. B. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad į BPC skambino būdamas netoli parduotuvės, kurioje jam 2022 m. liepos 12 d. nepardavė alkoholio, tik kitoje gatvės pusėje. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas A. J. nurodė, kad buvo nustatyta, jog skambinta buvo netoli parduotuvės. Be to, kaltinamasis 2023 m. sausio 30 d. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis naudoja telefoną be SIM kortelės.

26. Minėta, teisiamųjų posėdžių metu apklausiamas kaltinamasis teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl BK 285 straipsnio 1 dalyje padarymo tik dėl tyrėjos apklausų metu jam daromo spaudimo, nurodė, kad tyrėja jam grasino. Tačiau kaltinamasis negalėjo nurodyti, kokiu būdu tyrėja jam grasino. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad abiejose ikiteisminio tyrimo metu atliktose kaltinamojo apklausose dalyvavo gynėjai, todėl kaltinamojo nurodyta aplinkybė apie tyrėjos jam išsakytus grasinimus yra abejotina. Kaip liudytoja apklausiama (duomenys neskelbtini) S. M. kategoriškai neigė grasinusi ar dariusi spaudimą kaltinamajam. Aplinkybę, kad tyrėja kaltinamajam tariamai grasino ir darė spaudimą prisipažinti, paneigia ir baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai (2 t., b. l. 111), kuriuose užfiksuota kaltinamojo pirmoji apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad kaltinamasis niekieno neverčiamas ir jokiems asmenims nedarant jam jokio poveikio nurodo savo poziciją kaltės klausimu – prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškina, kad tą dieną, kai iškvietė spec. Tarnybas, buvo labai neblaivus. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Kai būna neblaivus taip pasielgia ne pirmą kartą, tik kitais kartais pranešdavo ne apie sprogmenis parduotuvėje, tačiau apie sprogmenis Prezidentūroje. Tokie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai atitinka šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, be kita ko, ir apie tai, kad kaltinamasis už BK 285 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra teisiamas ne pirmą kartą.

28. Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo duotų parodymų apie 2022 m. liepos 12 d. įvykius duotų parodymų nenuoseklumą bei prieštaravimą kitų liudytojų parodymams ir byloje esantiems kitiems įrodymams. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaltinamasis nurodė, kad jokio konflikto 2022 m. liepos 12 d. jam atvykus į „IKI“ parduotuvę nebuvo. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia liudytojų E. D. ir T. V. parodymai. E. D. nurodė, kad tą dieną B. I. buvo neblaivus ir labai agresyvus. Ji tai pastebėjo tik B. I. įėjus į parduotuvę. Be to, stovėdamas eilėje B. I. kabinėjosi ir prie kitų eilėje stovinčių pirkėjų, nurodydamas jiems greičiau judėti. Kai ji B. I. informavo, kad neparduos jam alkoholio, nes jis yra neblaivus, jis iš pradžių bandė ją įkalbinėti parduoti jam alkoholio, vėliau pradėjo šaukti, ją įžeidinėti, trenkė į apsauginį kasos stiklą. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas T. V., kuris 2022 m. liepos 12 d. dirbo parduotuvės „IKI“ (duomenys neskelbtini). Be to, kad vis dėl to parduotuvėje dėl neparduoto alkoholio įvyko konfliktas, patvirtina ne tik minėtų liudytojų parodymai, tačiau ir baudžiamojoje byloje esantis 2022 m. spalio 14 d. Kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 31–36), kuriuo buvo apžiūrėti parduotuvėje „IKI“ esančiomis vaizdo stebėjimo kameromis 2022 m. liepos 12 d. užfiksuoti vaizdo įrašai.

29. Nors B. I. teigė, kad yra vykdomas susidorojimas su juo, nes jis minėtoje parduotuvėje kelia problemų, tačiau pažymėtina, kad nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokią B. I. versiją, t. y. kad kokie nors parduotuvės „IKI“ darbuotojai siekia su juo susidoroti, yra suinteresuoti B. I. nubaudimu. Tokių duomenų nepateikė ir pats kaltinamasis. O jo nurodytas parduotuvėje dirbantis D., kuris tariamai yra buvęs (duomenys neskelbtini) ir, turėdamas policijoje dirbančių pažįstamų, siekia jį įkalinti, yra tik subjektyvus kaltinamojo įsitikinimas, nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis. Be to, pastebėtina ir tai, kad asmuo, vardu D., šioje baudžiamojoje byloje apskritai nedalyvauja jokiu statusu. 2022 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) dirbęs T. V. nurodė, kad B. I. tą dieną matė pirmą kartą, jo nepažįsta. E. D. teigė, kad B. I. žino kaip nuolatinį pirkėją, tačiau jis visada buvo mandagus, todėl toks jo elgesys 2022 m. liepos 12 d. ją šokiravo. Šie duomenys paneigia kaltinamojo nurodytą versiją apie tariamą bylos prieš jį sufabrikavimą ir siekį bet kokiu būdu su kaltinamuoju susidoroti.

30. Be to, kad vis dėl to 2022 m. liepos 12 d. kaltinamajam bandant įsigyti alkoholinių gėrimų tarp jo ir parduotuvės darbuotojų kilo konfliktas, nors kaltinamasis tai ir neigia, patvirtina paties kaltinamojo išdėstyta pozicija, kad vėliau sutikęs E. D. jis jos atsiprašė, nurodė jai, kad jis jos tą dieną nepažino, jei būtų pažinęs – būtų taip nesielgęs, be to, buvo neblaivus, tai irgi turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Taigi, šios paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės paneigia jo parodymus apie tai, kad tariamai 2022 m. liepos 12 d. parduotuvėje neįvyko joks konfliktas.

31. Be to, kaltinamasis painiojosi ne tik nurodydamas jau teismo paminėtas aplinkybes, kaltinamasis keitė poziciją ir dėl savo būklės 2022 m. liepos 12 d. apsipirkimo parduotuvėje „IKI“ metu. Iš pradžių nurodė, kad tą dieną atvykęs į parduotuvę jis buvo blaivus, todėl norėjo nusipirkti alkoholio. Vėlesnių apklausų teisiamuosiuose posėdžiuose metu jau nurodė, kad vis dėl to buvo neblaivus, todėl 2022 m. liepos 12 d. jam alkoholio nepardavė.

32. Taigi, teismo vertinimu, tokios kaltinamojo nuolat keičiamos, sau maksimaliai palankiai pritaikomos ir nurodomos aplinkybės (po ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirmosios apklausos vaizdo įrašo peržiūros pakeista kaltinamojo pozicija dėl jam tariamai daryto spaudimo, po teisiamojo posėdžio metu atliktos vaizdo įrašo 2022 m. liepos 12 d. jo apsipirkimo parduotuvėje sukelto konflikto peržiūros nurodymas, kad vis dėl to kilo konfliktas) patvirtina, kad nusikaltimą, numatytą BK 285 straipsnio 1 dalyje, padarė būtent B. I.

33. Tai, kad melagingai numeriu 112 paskambino ir apie nebūtą sprogmenį pranešė būtent kaltinamasis, patvirtina ir byloje esantis BPC skambučio garso įrašas, kuriame girdėti ne tik skambinančio asmens balsas, bet ir tam tikri specifiniai žodžiai. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kalbėjo apie (duomenys neskelbtini) dalį, vadinamą (duomenys neskelbtini). Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įraše girdėti, kaip skambinantis vyras nurodo, kad bomba padėta „(duomenys neskelbtini), prie IKI parduotuvės“. BPC operatorei tikslinantis adresą, skambinantis vyras atsako „Aš sakau (duomenys neskelbtini), prie iki parduotuvės“. Būtent tokį patį žodį, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis vartojo ir duodamas parodymus teisme, pvz., atsakydamas į gynėjo užduodamą klausimą, kaltinamasis nurodė, kad „Tada išsikviečiau kitą taksi, kad iki (duomenys neskelbtini) nuvežtų“. Atsakydamas į klausimą, ar jis žino, kuo yra kaltinamas, atsakė, jog „Kad melagingas iškvietimas prie (duomenys neskelbtini)“, pasakodamas apie įvykio aplinkybes nurodė, „Kad nuvežtų mane į (duomenys neskelbtini)“. Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad skambinantysis buvo būtent B. I.

34. Aplinkybę, kad dėl melagingo pranešimo apie padėtą sprogmenį kilo padariniai, patvirtina tai, jog į įvykio vietą atvyko policijos ekipažai, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai, Greitosios medicinos pagalbos brigada.

35. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog B. I. 2022 m. liepos 12 d., apie 21.10 val., būdamas netoli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iš telefono aparato, kurio unikalus numeris, identifikuojantis įrenginį (IMEI) (duomenys neskelbtini), paskambino telefonu 112 į BPC, melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų nurodydamas, kad prie parduotuvės „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), yra padėtas sprogmuo, kuris netrukus sprogs, dėl to buvo išsiųsti Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos patruliai, Greitosios medicinos pagalbos brigada, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai bei trukdomas jų darbas.

36. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo B. I. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 285 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl B. I. skirtinos bausmės

37. Už BK 285 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

38. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

39. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam B. I., vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – B. I. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

40. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam B. I. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis iki nagrinėjamos, BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 159–167), buvo teistas 8 kartus, iš jų 3 kartus už nusikalstamų veikų, numatytų BK 285 straipsnio 1 dalyje, padarymą (1 t., b. l. 139–146). Pastaroji aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintina jam nepalankiai bei liudija apie pavojingą B. I. asmenybę ir rodo didesnį B. I. polinkį nusikalsti padarant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, teismas įvertina ir B. I. asmenybę – yra jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), iš bylos medžiagos matyti, kad B. I. gydėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 172, 173). Kaltinamojo B. I. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad B. I. be kitų bausmių rūšių anksčiau yra teistas ir laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau išvadų nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas.

41. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. I. už BK 285 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nustatant maksimalų BK 285 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per švelni ar per griežta.

V. Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

42. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

43. Baudžiamojoje byloje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 22,26 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 45), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 12,48 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 62–63), Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 64,64 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 76). Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, civiliniuose ieškiniuose nurodytos žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinių pridėtais dokumentais, konstatuotina, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkinami. Iš kaltinamojo B. I. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteistina 22,26 Eur, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – 12,48 Eur, Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ – 64,64 Eur dydžio turtinė žala.

44. B. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

45. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vokai su 3 kompaktinėmis plokštelėmis su vaizdo įrašais, BPC skambučio garso įrašu ir B. I. 2022 m. spalio 28 d. įtariamojo apklausos garso įrašu, kurie prisegti prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, ir vokas su kompaktine plokštele su joje esančiais vaizdo įrašais (2 t., b. l. 111) – paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė 2023 m. liepos 13 d. pažymą Nr. APD-2023-12022 su priedais (2 t., b. l. 150–158), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam B. I. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam B. I. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 648,38 Eur dydžio išlaidas.

47. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021 ir kt.). Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad B. I. yra nedirbantis ir jokių pajamų negaunantis, (duomenys neskelbtini) asmuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas ir bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 648,38 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo B. I. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

B. I. (B. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio B. I. sulaikymo dienos.

B. I. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ civilinius ieškinius tenkinti. Iš B. I. priteisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 22,26 Eur (dvidešimt du eurus 26 ct), Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 12,48 Eur (dvylika eurų 48 ct), Lietuvos policijos Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ 64,64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 64 ct) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu vokus su 3 (trimis) kompaktinėmis plokštelėmis su vaizdo įrašais, Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu ir B. I. 2022 m. spalio 28 d. įtariamojo apklausos garso įrašu, prisegtus prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, ir voką su kompaktine plokštele su joje esančiais vaizdo įrašais (2 t., b. l. 111) – palikti saugoti byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.