Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Iš B. I. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos buvo priteisti 22,26 Eur, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo priteista 12,48 Eur, o Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ buvo priteisti 64,64 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. B. I. nuteistas už tai, kad 2022 m. liepos 12 d., apie 21.10 val., būdamas netoli pastato, esančio Vilniuje, Saulėtekio al. 43, iš telefono aparato, kurio unikalus numeris, identifikuojantis įrenginį (IMEI) (duomenys neskelbtini), paskambino telefonu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC), melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų nurodydamas, kad prie parduotuvės „IKI“, esančioje Vilniuje, Saulėtekio al. 43, yra padėtas sprogmuo, kuris netrukus sprogs, dėl to buvo išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos patruliai, Greitosios medicinos pagalbos brigada, Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai bei trukdomas jų darbas. Tokiais savo veiksmais B. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 285 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Prokurorė aiškina, kad tvirtinti, jog B. I. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo gailisi, nėra jokio pagrindo. B. I. pirmosios instancijos teisme neigė, jog padarė nusikaltimą, jis keitė savo parodymus. Apeliaciniame skunde deklaruojamas nuteistojo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir gailėjimasis dėl savo veiksmų nėra laikytinas nuoširdžiu, jis yra nulemtas byloje surinktų įrodymų ir siekio palengvinti savo padėtį.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo B. I. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo B. I. apeliaciniame skunde, t. y. dėl šiam nuteistajam paskirtos bausmės.

8. BK 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tuomet, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. B. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. I. bausmę, pagrįstai nustatė, kad nuteistojo atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tuomet, kai egzistuoja abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, kaip aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamoji dalis, pagal teismų praktiką įprastai vertinamas tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tuomet, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-48-628/2019 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei (ar) teismu. Tokie kaltininko veiksmai, vertinant juos kartu su kitais faktais, rodo ir jo santykį su padaryta veika, t. y., ar jis dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

10. Iš tikrųjų B. I. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau, baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis jau tvirtino, jog į BPC neskambino ir apie sprogmenį, padėtą prie prekybos centro, nepranešė, aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą, nes jam buvo nurodyta, jog tai palengvins jo teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus aptartas aplinkybes, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog nuteistasis prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad nėra pagrindo teigti, jog B. I. nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų.

11. B. I., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau yra ne kartą teistas. Čia pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu B. I. buvo nuteistas net už vienuolikos nusikaltimų, numatytų BK 285 straipsnio 1 dalyje, padarymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas ir už devynių nusikaltimų, numatytų BK 285 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už vieno nusikaltimo, numatyto BK 285 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nusikaltimas, už kurį B. I. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas tą pačią dieną, kai nuteistasis buvo paleistas iš pataisos namų, kuriuose atliko laisvės atėmimo bausmę ir už analogiško nusikaltimo padarymą (t. 1, b. l. 145). Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistasis išvadų nedaro, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, anksčiau jam taikytomis švelnesnėmis bausmėmis nepavyko pasiekti norimų rezultatų. Tuo pačiu teigtina, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo pažadas daugiau nenusikalsti, yra deklaratyvaus pobūdžio.

12. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma, ją vertinant su tuo, kad I. I. yra ne kartą baustas administracine tvarka, iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog jis paskutinį kartą dirbo 2012 metais (ši aplinkybė leidžia teigti, kad nuteistojo pasiryžimas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, yra deklaratyvaus pobūdžio), nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai nuteistajam paskirti pačią griežčiausią BK 285 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės atėmimą vieneriems metams. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, I. I. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų ir nėra vertintina kaip aiškiai per griežta.

13. Įvertinusi visa, kas buvo aptarta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo. Čia pažymėtina ir tai, kad nuteistojo prašymas leisti jam atlikti paskirtąją bausmę konkrečiuose pataisos namuose negali būti tenkinamas, nes tokio prašymo išsprendimas nepakliūva nei į pirmosios instancijos teismo, nei į apeliacinės instancijos teismo kompetenciją.

14. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2023 m. spalio 18 d., Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymoje nurodyta, kad iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 68,33 Eur suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

15. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. B. I. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, kuris privalės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, valios, konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neišieškotina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo B. I. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymoje nurodyta 68,33 Eur suma už B. I. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šio nuteistojo neišieškotina.