Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 4 d. M. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 4 d., 20.20 val., (duomenys neskelbtini) g. 4, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę ir didindamas greitį taip, kad prasisuktų automobilio galiniai varomieji ratai, sukosi automobilių stovėjimo aikštelėje ratu (slysdamas), t. y. chuliganiškai vairavo transporto priemonę, norėdamas pasipuikuoti prieš kitus asmenis ir tuo sukeldamas pavojų savo ir kitų asmenų saugumui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus.

2015 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu M. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., paskirta 289 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį, kuria M. G. skundas netenkintas. Teismas padarė išvadą, kad M. G. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai.

Apelianto manymu, galima suprasti jo pasimetimą, kai jį sulaikė policijos pareigūnai ir jis sutiko su padarytu pažeidimu, tačiau realiai sutiko tik su tuo, kad netyčia važiuodamas vieną kartą apsuko automobilį prasukdamas ratus, tačiau tai nebuvo chuliganiškas vairavimas. Jis pažeidimo nepadarė, todėl nutarimas turėtų būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 248 str. yra numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, t. y. laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas ir kartu teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, jog organas (pareigūnas ir kartu teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, tik organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neatkartodamas įrodymų detaliai, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui bei padarytoms išvadoms dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 124² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, kurios yra pagrįstos, teisėtos ir teisingos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal bylos duomenis bei apelianto skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 str. Išanalizavus bylos medžiagą, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio M. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą M. G., išklausė liudytojų parodymus. Visi įrodymai įvertinti, kaip to reikalauja ATPK 257 str. nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 124² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei padarytomis išvadomis ir konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta teisės normų taikymo pažeidimų ir kad M. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. tiek savo vėlesniame policijai pateiktame 2015-09-29 rašytiniame paaiškinime, tiek skunde apylinkės teismui, taip pat duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme bei skunde Klaipėdos apygardos teismui neigė padaręs jam inkriminuotą ATPK 124² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra nė vieno jam inkriminuoto ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties požymio, nes jo neatsargus manevras įvyko dėl to, kad jis bandydamas išvengti duobės susuko vairą ir norėdamas pristabdyti dėl patirties stokos spustelėjo ne stabdžio, o akceleratoriaus pedalą. Kadangi aikštelės paviršius padengtas smėlio ir žvyro danga, o automobilio galiniai ratai varomieji, dėl jo nepatyrimo prasikasė automobilio ratai ir automobilį užnešė į šoną. Jis išsigando ir akimirką neatleido akceleratoriaus pedalo ir tik susigaudęs, kas nutiko, akceleratoriaus pedalą atleido, nurimo, apsuko automobilį ir ramiai išvažiavo. Apeliantas nurodo, kad jis to nedarė tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia apelianto pateikta įvykio versija yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir vertintina kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami apelianto veiksmuose konstatuoti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., sudėtį.

Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje faktinėms aplinkybėms nustatyti ir apelianto kaltei įrodyti rėmėsi policijos pareigūnų R. R. ir V. K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, bei V. K. tarnybiniu pranešimu. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad policijos pareigūnai skirtingai nurodė įvykio aplinkybes, o tai įrodo, kad pareigūnai tiksliai nematė įvykio aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiais argumentais. Policijos pareigūnų parodymai iš esmės yra nuoseklūs. V. K. teismo posėdžio metu apylinkės teisme patvirtino, kad tarnybiniame pranešime, kuris buvo paskelbtas, užfiksuoti duomenys yra teisingi. Pareigūnai apelianto pažeidimo padarymo faktą matė tiesiogiai. Jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nenustatyta, juolab kad pareigūnai su apeliantu nebuvo pažįstami. Byloje nėra duomenų, tokių nepateikė ir pažeidėjas, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareigūnus buvus šališkus ar suinteresuotus melagingai jį apkaltinti nebūto teisės pažeidimo padarymu. Policijos pareigūnas V. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad su specialiste A. B. ir vyriausiuoju patruliu R. R. apie 20.20 val. tarnybiniu automobiliu patruliuodami Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) g. 4, terminalo kebabinės automobilių aikštelėje (už kebabinės pastato) pastebėjo automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas didindamas greitį taip, kad prasisuktų galiniai varomieji ratai, sukosi ratu, slysdamas, t. y. chuliganiškai vairavo automobilį, norėdamas pasipuikuoti prieš aplinkui ir jo automobilyje esančius žmones, tuo sukeldamas pavojų kitų žmonių ir eismo saugumui. Kelis kartus taip pasisukęs automobilis išvažiavo iš aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Važiuojant automobiliui iš paskos buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai ir automobilis sustabdytas. V. K. apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes tvirtina. Patrulis R. R. apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodė ir patvirtino, kad patruliuodamas pastebėjo automobilį, kurio vairuotojas iš chuliganiškų paskatų didindamas greitį apsisuko keldamas pavojų aplinkiniams ir sau. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., inter alia, nustatyta, jog policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, tiesiogiai pastebėję apelianto daromą teisės pažeidimą, nedelsdami ėmėsi jiems įstatymu įtvirtintos pareigos užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, policijos pareigūnai R. R. ir V. K. tinkamai vykdė savo pareigas ir vien ta aplinkybė, kad jie yra policijos pareigūnai, turintys ypatingą statusą, nesuteikia pagrindo netikėti jų parodymais, juolab kad nutarimą nubausti M. G. administracine tvarka priėmė ne šie pareigūnai, o kitas pareigūnas. Nors apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnai įvardijo netikslią įvykio vietą, nes aikštelė yra ne (duomenys neskelbtini) g. 4, o tarp namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 2 ir (duomenys neskelbtini) g. 2A, ir šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareigūnai tiksliai įvykio nematė, tačiau pats apeliantas savo 2015-09-29 paaiškinime nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 20.00 val., jis su mamos automobiliu BMW 320 atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) g. 4, Klaipėdoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai būtų netinkamai vertinę jų tiesiogiai matyto apelianto daromo teisės pažeidimo aplinkybes, t. y. kad policijos pareigūnai būtų neatskyrę, kur manevruojant automobilį būtų stengiamasi išvengti kliūties, o kur tyčia didinamas greitis, tam kad prasisuktų galiniai varomieji ratai. Be to, pažymėtina, kad M. G. iš karto po teisės pažeidimo padarymo sutiko su padarytu teisės pažeidimu ir jam surašytame 2015 m. rugsėjo 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokole savo parašu patvirtino, kad gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, ir tik vėliau 2015 m. rugsėjo 29 d. M. G. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame paneigė savo kaltę dėl pažeidimo padarymo ir pateikė savo įvykio versiją, kuri iš esmės vertintina kritiškai, nes ją paneigia objektyvūs bylos įrodymai. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta, jog M. G. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį BMW 320 ir didindamas greitį taip, kad praslystų automobilio galiniai varomieji ratai, sukosi automobilių stovėjimo aikštelėje ratu (slysdamas), tai yra chuliganiškai vairavo transporto priemonę, norėdamas pasipuikuoti prieš kitus asmenis ir tuo sukeldamas pavojų savo, eismo ir kitų žmonių saugumui. Aptartos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad tai buvo daroma iš chuliganiškų paskatų, specialiai sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. tokie apelianto veiksmai niekaip negali būti suderinami su Kelių eismo taisyklių 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Neabejotina, jog M. G., šitaip manevruodamas automobiliu, suvokė, kad demonstruoja nepagarbą visuomenei, chuliganiškai pažeidžia Kelių eismo taisykles, kelia pavojų eismo saugumui, ir taip elgtis norėjo, t. y. veikė tiesioginė tyčia. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje apelianto veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuoto ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl darytina išvada, kad jis administracinėn atsakomybėn už šio pažeidimo padarymą patrauktas pagrįstai.

Kaip nepagrįstas atmetamas apelianto skundo argumentas, kad savo veiksmais jis jokio pavojaus eismo saugumui nekėlė, nes aikštelėje kitų judančių transporto priemonių nebuvo, išskyrus transporto priemones, kurios stovėjo aikštės gale, jokiai transporto priemonei kelio neužstojo ir neprivertė stabdyti ar keisti važiavimo kryptį, pašalinių žmonių aikštelėje taip pat nebuvo. Kaip nustatyta, M. G. automobilyje buvo ne vienas, su juo kartu buvo ir jo draugai. Šias aplinkybes nurodo ir pats pažeidėjas tiek savo paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu apylinkės teisme, tiek parodymus davę policijos pareigūnai, todėl neabejotina, jog M. G. veika kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl atsižvelgus į šias byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad, kaip pats savo paaiškinime, skunduose, teismo posėdžio metu parodė apeliantas, jam dar trūksta vairavimo patirties, akivaizdu, kad taip vairuodamas M. G. kėlė ne tik įsivaizduojamą, bet ir realią grėsmę sau ir kitiems žmonėms, jų turto ir eismo saugumui. Be to, apelianto vairavimo patirties stoka jo aptartų veiksmų kontekste šiuo atveju rodo didesnį ir jo atliktų veiksmų pavojingumą.

Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje nėra įvykio filmuotos medžiagos, šiuo atveju niekaip nepaneigia kitų byloje surinktų bei pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Be to, pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 17 d. pirmosios instancijos teismas pareikalavo Kelių policijos tarnybos pateikti vaizdo registratoriumi užfiksuoto 2015 m. rugsėjo 4 d., 20.20 val., (duomenys neskelbtini) g. 4, Klaipėdoje, įvykio vaizdo įrašą, tačiau 2015 m. lapkričio 27 d. buvo gautas atsakymas, kad tarnybiniuose automobiliuose sumontuotų techninių priemonių, skirtų vaizdui ir garsui fiksuoti, duomenys saugomi 60 parų, prašomo vaizdo įrašo pateikti negali. Šiuo atveju pažeidimas padarytas 2015 m. rugsėjo 4 d., todėl vaizdo įrašas galėjo būti saugomas iki 2015 m. lapkričio 4 d.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl apelianto nubaudimo pagal ATPK 124² str. 2 d. priimta išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). M. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą, todėl nėra pagrindo jam administracinę bylą nutraukti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

M. G. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.