Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas S. M. prašymas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. M. 2016 m. rugsėjo 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, 124² straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 158 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams. S. M. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. 12.19 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „T74“, be valstybinio numerio, važiuodamas (duomenys neskelbtini) lauku iš chuliganiškų paskatų trenkėsi į kitą laukuose stovėjusį traktorių „MTZ 80“ bei prie jo prikabintą (duomenys neskelbtini) ir juos apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie eismo įvykį policijai; vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir traktoriaus registracijos liudijimo. Tokiais veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 126, 222, 225 punktų reikalavimus.

2. 2016 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi S. M. apeliacinis skundas buvo atmestas ir paliktas nepakeistas 2016 m. rugsėjo 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas, išvadas ir pagrįstai S. M. pripažino kaltu bei nubaudė pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nutarimą nėra pagrindo.

3. Skundžiama 2020 m. vasario 21 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. prašymas dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Nutartyje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui S. M. turėtų būti sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas. Apylinkės teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, ar specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 29 d., kai Šiaulių apygardos teismas netenkino S. M. skundo ir paliko galioti paliko galioti 2016 m. rugsėjo 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą, iki prašymo pateikimo teismui dienos (2020 m. vasario 19 d.), nėra padaręs teisės pažeidimų. Tai yra būtinoji sąlyga, kuriai esant teismas gali spręsti klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Apylinkės teismas sprendė, kad S. M. neįvykdė visų privalomų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, todėl nėra pagrindo jam sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu S. M. prašo priimti naują nutarimą – grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, grąžinti nepagrįstai jo paimtą (duomenys neskelbtini) pažymėjimą bei už jo tyčinį šmeižtą, trukdymą dirbti ir išlaikyti šeimą priteisti 130 000 Eur moralinės žalos.

4.1. Skunde S. M. nurodo, jog jis 2016 m. rugsėjo 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nepagrįstai nubaustas, jam inkriminuotų ATPK pažeidimų nepadarė, todėl jo specialioji teisė vairuoti transporto priemones ir (duomenys neskelbtini) pažymėjimas buvo atimti nepagrįstai. Mano, kad jam apylinkės teismo paskirta nuobauda – bauda yra per griežta.

4.2. Nesutikdamas su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartimi dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, S. M. teigia, kad jam (duomenys neskelbtini) pažymėjimas ir teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl pagrindinio pragyvenimo šaltinio – (duomenys neskelbtini) dirbimo ir šeimos išlaikymo. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, įstatymuose nurodoma, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmenims, kuriems teisė vairuoti transporto priemones yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. atskirąjį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo 2020 m. vasario 21 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Institucija atsiliepime nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundo motyvai yra nepagrįsti, nelogiški bei nesuprantami. Asmens padaryta priešinga teisei veika yra visapusiškai įrodyta administracinėje byloje surinktais duomenimis. S. M. savo skunde dėsto visiškai su jo padaryta veika nesusijusias aplinkybes, jas vertina remdamasis tik savo teisine sąmone.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Skundas atmestinas.

7. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia patraukto administracinėn atsakomybėn S. M. dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl jam įsiteisėjusiu teismo nutarimu paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o ne dėl jo kaltės padarius inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir paskirtų nuobaudų, todėl jo skundo argumentai, susiję su administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybių vertinimu, paskirtų nuobaudų pagrįstumu ir jų dydžiu, negali būti nagrinėjami, nes įsiteisėję procesiniai sprendimai yra nekvestionuojami, juose nurodytos aplinkybės, nustatyti faktai ir padarytos išvados pakartotinai nebegali būti vertinami. Pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas, kurio teisėtumą ir pagrįstumą ginčija S. M. ir nagrinėjamu skundu, buvo apskųstas Šiaulių apygardos teismui, kuris 2016 m. lapkričio 29 d. įsiteisėjusia ir neskundžiama nutartimi atmetė S. M. skundą, pasisakydamas dėl jo kaltės ir įrodymų vertinimo bei paskirtos nuobaudos. Remiantis tais pačiais motyvais taip pat nenagrinėjamas ir S. M. prašymas priteisti jam 130 000 Eur moralinės žalos už neva jo tyčinį šmeižtą, trukdymą dirbti ir išlaikyti šeimą, dar kartą akcentuojant, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl S. M. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Apygardos teismas pabrėžia, kad ATPK 329 straipsnio nuostatos nėra susijusios nei su veikų kvalifikavimu, nei su administracinių nuobaudų skyrimu, nei su žalos atlyginimu, nes jos numatė tik nubaustojo asmens teisę vykdymo procese kreiptis į teismą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

8. Iš pateikto skundo akivaizdu, jog S. M. yra suinteresuotas anksčiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokia galimybė šiuo metu galiojančiame administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta, tačiau pagal ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatas administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Nutarimas, kuriuo S. M. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 2 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį, buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki ANK įsigaliojimo, ir priimtas vadovaujantis ATPK nuostatomis, todėl ir šiuo nagrinėjamu atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatas. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tik esant visoms ATPK 329 straipsnyje išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino sutrumpinimo klausimą.

9. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmesdamas S. M. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nurodė, kad S. M. nėra teismui pateikęs duomenų, ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, tai yra nuo 2016 m. lapkričio 29 d., kai Šiaulių apygardos teismas netenkino S. M. skundo ir paliko galioti paliko galioti 2016 m. rugsėjo 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą, iki prašymo pateikimo teismui dienos (2020 m. vasario 19 d.), nėra padaręs teisės pažeidimų, o tai yra būtinoji sąlyga, kuriai esant teismas gali spręsti klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

10. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. M. 2020 m. kovo 12 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą dėl administracinių nusižengimų išrašo pateikimo, kurio dar negavo (2 t., b. l. 24), todėl apygardos teismas savo iniciatyva paklausė duomenų apie S. M. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir 2020 m. balandžio 2 d. gavo administracinių nusižengimų registro išrašą apie S. M. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus. Iš minėto išrašo duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 188 straipsnį (duomenys neskelbtini), tris kartus pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirtų baudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus nėra sumokėjęs. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu S. M. padarė teisės pažeidimus, todėl, nesant ATPK 329 straipsnyje imperatyviai numatytos būtinos sąlygos, nėra pagrindo sutrumpinti S. M. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

11. S. M. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nes jam reikia (duomenys neskelbtini), vežti (duomenys neskelbtini), parsivežti (duomenys neskelbtini). Iš tiesų, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas sudaro S. M. tam tikrų kliūčių, iš bylos duomenų matyti, kad jis vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą, pagal įgaliojimą rūpinasi jo motinai J. M. priklausančia žeme (2 t., b. l. 4, 7–8), tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą. Dėl savo neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, kad dėl pažeidimo kenčia jo ir šeimos materialiniai interesai, nepripažintina ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N63-3778/2010). Kartu pažymėtina, kad šios skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su būtinybe S. M. vairuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos, nes galutiniam procesiniam sprendimui tai jokios reikšmės neturi, kadangi, kaip jau minėta, nustatyta, kad S. M. neatitinka net formaliųjų ATPK 329 straipsnyje nurodytų reikalavimų, o formaliųjų pagrindų nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas – bet kokio nusižengimo padarymas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu eliminuoja minėto straipsnio taikymo galimybę.

12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog skundžiamas apylinkės teismo sprendimas netenkinti S. M. prašymo ir nesutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino yra teisingas, todėl keisti ar naikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį S. M. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą ir S. M. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.