Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.2.2.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4; 2.4.7.

2017 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pra­ne­šė­jas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir nuteista trisdešimties parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta trisdešimties parų arešto bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsa­ky­mu paskirta ir nesumokėta 13 MGL (489,58 Eur) bauda visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – trisdešimt parų arešto ir 13 MGL (489,58 Eur) bauda, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką visiškai įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruo­džio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. (viena para), prilyginant vieną parą arešto vienai laisvės atė­mimo dienai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteista už tai, kad 2016 m. gruodžio 22 d., apie 14 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su mažamečiu sūnumi G. K., gim. (duomenys neskelbtini), metu, būdama už G. K. nugaros, tyčia abejomis ran­ko­mis sugriebė jam už veido ir tempė į save bei taip ranka G. K. nubrozdino nosį. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, medine lenta sudavė du smūgius G. K. į dešinę ko­ją. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ranka sugriebė už G. K. drabužių ir jį tempė į sa­ve, bei kita ranka pastūmė G. K. į kaklą, po ko jis nukrito ant grindų ant sudužusių stiklo šukių ir taip jis susižalojo kairę ranką, tokiu būdu G. K. padarė pjautinę žaizdą kairiame delne, odos nubrozdinimą nosyje, taip nukentėjusiajam G. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad nors kaltinamoji kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo G. K. parodymais, specialisto išvada, liudytojos L. G., mačiusios panaudotą fizinį smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu faktą, parodymais, kurie patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai in­kri­minuojamus veiksmus. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Skunde teigiama, jog įvykio dieną jos sūnus teigė, kad jam skauda pilvą ir jis neis į mo­kyk­lą. Grįžusi ir neradusi sūnaus namuose, nuteistoji suprato, kad sūnus ją apgavo. Grįžus sūnui nuteistoji paklausė, kur jis buvo. G. K. pradėjo šaukti, keiktis, mėtyti daik­tus. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad konfliktą pradėjo jis, kad spyrė nuteistajai į pilvą, metė į nuteistąją televizoriaus pultelį ir rašalines kapsules, bandė suduoti su lenta.Nuteistosios teigimu teismas apkaltino ją skriaudžiant savo sūnų, neva nuteistoji sudaužė lėkštę, tempė sūnų iš balkono, alkūnėmis jam užspaudė nosį, nors to padaryti neįma­noma. Nuosprendyje nurodyta, jog E. K. tempė sūnų už plaukų, nors tuo metu sūnaus plau­kai buvo trumpi, kad jų buvo neįmanoma suimti, todėl L. G. parodymai ver­tintini kritiškai, o sūnus teismui davė neteisingus parodymus.Skunde taip pat nurodo, kad konfliktas dėl sūnaus netinkamo elgesio tarp jos ir G. K. kyla ne pirmą kartą. Vaiko tėvas šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose ir sūnaus neauklėja. Konflikto metu ji pati buvo nežymiai sužalota. Kadangi policija atvyko greitai, liudytoja klaidingai teigė nuteistosios veide nebuvus sužalojimo žymių. Aplinkybė, kad policiją kvietė nuteistoji, taip pat patvirtina, kad ji norėjo sudrausminti vaiką.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas palaikė apelia­ci­nia­me skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji taip pat prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Pro­ku­rorė prašė skundą atmesti.Nuteistosios E. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistosios E. K. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir neša­liškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus. Skun­džiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reika­la­vi­mų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje pa­da­rytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios E. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straips­nio 3 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistosios E. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už BK 140 straipsnio 3 dalį numatytos nusikalstamos veikos padarymą atsako tas, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, ir baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė mažamečio G. K. sveikatą. Nuteistoji E. K. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, neigia, kad padarė nusikalstamą veiką, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos L. G. parodymais, neatsižvelgė į nu­teistosios paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelia­cinio skundo argumentais. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog E. K. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.Apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusysis teismui davė neteisingus parodymus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nu­kentėjusysis G. K. galėjo apkalbėti nuteistąją E. K. nepagrįstai apkaltinda­mas. Maža to, G. K. parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, tai specialisto išvada, kurioje G. K. konstatuota pjautinė žaizda kairiame delne, odos nubrozdinimas nosyje, įvykio vietos apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje rasta stiklo šukių ir rau­do­nos spalvos dėmių, ir liudytojos L. G. parodymai, kuri matė dalį konflikto. Esant vi­soms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti nuken­tėju­siojo parodymais. Skunde apeliantė nurodo, kad ir liudytojos L. G. parodymai teismo taip pat turėjo būti vertinami kritiškai, nes liudytoja nurodė, jog E. K. savo sūnų tempė už plaukų, kurie, ape­liantės teigimu, tuo metu buvo trumpi. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kole­gija pažymi, jog L. G. duoti parodymai iš esmės atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nukentėjusysis parodė, kad nuteistoji jį tempė apglėbusi rankomis iš nugaros pusės, tuo tarpu liudytoja nurodė, kad tempė už plaukų. Tačiau įvertinus tai, kad konfliktą liudytoja matė trum­pai, nuteistoji partempusi G. K. uždarė buto duris, liudytoja galėjo nepamatyti už kurios tiksliai vietos nuteistoji sugriebė sūnų. Šis netikslumas nevertintinas kaip įvykio aplinkybių iš­kraipymas, byloje nenustačius, kad L. G. būtų sulaužiusi priesaiką, vengusi, atsisakiusi duoti parodymus arba davusi melagingus parodymus, nėra pagrindo jos parodymų laikyti mela­gingais ar neatitinkančiais tikrovės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojos parodymais. Skunde akcentuojama, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis savo netinkamu elgesiu, pati nuteistoji buvo sužalota. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės jau buvo nustatytos na­gri­nėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad suža­lo­ji­mus patyrė abu, t. y. tiek nukentėjusysis tiek nuteistoji, tačiau aplinkybė, kad sužalojimus patyrė ir nuteistoji, nepaneigia jos kaltės sukėlus fizinį skausmą mažamečiui ir nežymiai sutrikdžius jo sveikatą. Sprendžiant E. K. kaltės klausimą taip pat neturi reikšmės, kad nuteistoji iš­kvietė policijos pareigūnus. Kaip jau buvo minėta, E. K. buvo nuteista už tai, kad G. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Kas į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, negali nei patvirtinti nei paneigti E. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką.Nuteistosios teigimu teismas apkaltino ją neva sudaužius lėkštę, alkūnėmis sūnui užspaudus nosį, nors to padaryti neįmanoma. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažy­mi, kad nuteistoji nuo pat tyrimo pradžios buvo kaltinama ir nuteista dėl to, kad tarpusavio kon­flikto dėl asmeninių nesutarimų su mažamečiu sūnumi G. K. metu tyčia abejomis ran­ko­mis sugriebė jam už veido ir tempė į save bei taip ranka G. K. nubrozdino nosį, medine lenta sudavė du smūgius G. K. į dešinę koją, ranka sugriebė už G. K. drabužių ir jį tempė į save, bei kita ranka pastūmė G. K. į kaklą, po ko jis nukrito ant grindų ant su­dužusių stiklo šukių ir taip jis susižalojo kairę ranką, tokiu būdu G. K. padarė pjau­tinę žaizdą kairiame delne, odos nubrozdinimą nosyje. Priešingai nei teigiama skunde. E. K. nebuvo nuteista už tai, kad sudaužė lėkštę ir alkūne sūnui užspaudė nosį. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog E. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė mažamečio G. K. sveikatą – įrodyta. Nuteistoji betarpiškai realizavo visus jai inkriminuojamo nusikaltimo, nu­ma­tyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius, todėl naikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį ir ją išteisinti, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistoji, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ver­tinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei ti­kė­josi apeliantė, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teis­mas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į nuro­dy­tas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliacinio skundo teiginius, kad sūnus grįžęs namo pradėjo šauk­ti, keiktis, mėtyti įvairius daiktus, atmeta kaip paneigtus baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma ir vertina kaip nuteistosios E. K. gynybinę poziciją, siekiant iš­vengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Dėl bausmių subendrinimo.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas už nusikalstamą veiką E. K. pas­kirtą bausmę pagal BK 63 straipsnio 3 dalį, 5 dalies 1 punktą (ideali nusikalstamų veikų su­taptis) subendrino su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsa­ky­mu paskirta ir nesumokėta 13 MGL (489,58 Eur) bauda visiško sudėjimo būdu. Atkreiptinas dė­mesys, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Todėl vien dėl šios priežasties nuosprendis yra prieštaringas. Tuo atveju, jei priėmus nuosprendį teismas nustato, kad asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, pas­ky­ręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaudamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė po 2016 m. rugsėjo 29 d. baudžiamojo įsa­kymo – 2016 m. gruodžio 22 d., todėl E. K. paskirta bausmė skundžiamu nuos­pren­džiu turėjo būti subendrinta taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas tai­ky­damas BK 63 straipsnio nuostatas pažeidė bausmių subendrinimo tvarką. Esant šioms aplin­ky­bėms, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). BK 65 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne, tačiau bauda nekeičiama ir skiriama su kita bausme. Šiuo atveju pakeitus nuosprendį nuteistosios padėtis nėra pasun­ki­nama.

Dėl paskirtos arešto bausmes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. K. pateikė pažymą, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir prašė skirti jai su laisvės atėmimu ar areštu nesusijusią bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistosios asmenybę, tiek ir į jos padarytos nusikalstamos veikos bei jos pačios pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Apeliacinės ins­tancijos teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje nurodytoms išvadoms, pažy­mi, jog nuteistoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama teista, neišnykus teis­tu­mams pagal ankstesnius nuosprendžius. Nusikalstamų veikų pakartotinumas ir sistemingas jų vyk­dymas rodo akivaizdų nuteistosios įstatymų nepaisymą ir nenorą laikytis visuomenėje priim­tų normų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog švelnesnė bausmė sulaikys E. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir bus pasiekti kiti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų tai­syklių ir atsižvelgdamas į apeliantės atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jos anks­tes­nius teistumus, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrė areš­to bausmę, pagrįstai spręsdamas, jog tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai. BK 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Baudžiamajame įstatyme teismui nu­matyta diskrecijos teisė nustatyti arba pakeisti nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką. Iš nuteistosios E. K. pateiktų rašytinių duo­me­nų – (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktos pažymos matyti, kad nuteistoji mokosi I kur­se grupinio mokymosi forma kasdienio proceso organizavimo būdu pagal siuvėjo profesinio mo­kymo programą. Jai atliekant arešto bausmę įprastine tvarka, taptų neįmanomas mokslų tę­simas, kadangi arešto bausmės atlikimo laikotarpiu ji negalėtų lankyti paskaitų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į nurodytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir są­ži­ningumo principais, siekiant neužkirsti kelio nuteistajai tęsti mokslus, apeliantės prašymas tenkintinas, o Jonavos apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendis keistinas, nustatant nu­teistajai E. K. paskirtą galutinę 30 parų arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.E. K. išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straips­nio 2 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų de­partamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo są­lygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areš­tas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko, kitų bausmės atlikimo sąlygų. Pažeidus šią areš­to atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajai E. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta trisdešimties parų arešto bausmė subendrinta su Jo­na­vos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 13 MGL (489,58 Eur) bauda visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – tris­dešimt parų arešto ir 13 MGL (489,58 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Jo­navos rajono apylinkės teismo 2017 m. bir­želio 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – trisdešimt parų arešto subendrinti su Jonavos rajono apy­linkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 13 MGL (489,58 Eur) bauda visiško sudėjimo būdu ir paskirti E. K. galutinę subendrintą bausmę – trisdešimt parų arešto ir 13 MGL (489,58 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyti nuteistajai E. K. paskirtos galutinės trisdešimties parų arešto bausmės atlikimo tvarką, bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis.

Išaiškinti E. K., kad ji privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuos­pren­džio įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2017 m. spa­lio 27 d.) susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sa­­piegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el. p. kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nu­teistoji ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų spren­džia teismas Ka­lė­jimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atli­ki­mo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteis­tajam pažeidus arešto poilsio dienomis atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Likusioje dalyje Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.