Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K. gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti pagrindinį išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė ( registruota darbo biržoje), gyv. Kauno 91-4, Jonavoje, teista:

1. 2012-04-11 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2012-05-07 įrašyta į įskaitą Jonavos r. Pataisos inspekcijoje, 2014-01-08 išregistruota iš probuojamųjų asmenų registro Kauno APT savivaldybių probacijos skyriaus;

2. 2016-06-15 Jonavos rajono apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 3 d. 13 MGL dydžio (489,58 Eur) bauda;

3. 2016-09-29 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., LR BK 64 str. 1 d; 2 d; 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui ir 13 MGL dydžio (489,58 Eur) bauda, viešųjų darbų bausmę atlikusi,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2016 m. gruodžio 22 d., apie 14 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su mažamečiu sūnumi G. K., gim. (duomenys neskelbtini)., metu, būdama už G. K. nugaros, tyčia abejomis rankomis sugriebė jam už veido ir tempė į save bei taip ranka G. K. nubrozdino nosį. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, medine lenta sudavė du smūgius G. K. į dešinę koją. Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, ranka sugriebė už G. K. drabužių ir jį tempė į save, bei kita ranka pastūmė G. K. į kaklą, po ko jis nukrito ant grindų ant sudužusių stiklo šukių ir taip jis susižalojo kairę ranką, tokiu būdu G. K. padarė pjautinę žaizdą kairiame delne, odos nubrozdinimą nosyje, taip nukentėjusiajam G. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, E. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 140 str. 3 d.

Kaltinamoji E. K. teisiamajame posėdyje pagal jai pareikštą kaltinimą kaltės neprisipažino, patvirtino teisiamajame posėdyje pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l.135), kad 2016-12-22 nuo ryto buvo namuose, vėliau trumpam išėjo į parduotuvę, sūnus ruošėsi į mokyklą. Grįžusi iš parduotuvės, G. namuose nerado. Apie 10 val. paskambino sūnui telefonu ir suprato, kad jis ne mokykloje. Sūnus grįžo namo apie 12.30 val., tačiau paklaustas kur buvo, nieko neaiškino ir pradėjo rėkti įvairiais necenzūriniais žodžiais ,,žertva, suka“ ir pan. Bute prie išėjimo durų, koridoriuje, žodinio konflikto metu sūnus du kartus kumščiu sudavė jai į veidą (lūpas ir kairės pusės skruostą) ir tris kartus spyrė į nugarą, dėl ko ji juto stiprų skausmą. Pasakė sūnui, kad kvies policiją ir eidama pasiimti iš kambario mobilų telefoną, pamatė, kad G. nori pabėgti iš buto ir yra atidaręs buto duris. Ji G. patraukė už drabužių, kad sulaikyti. Paprašė pagalbos iškviesti policiją tuo metu iš 3 buto išėjusios kaimynės L. Tuomet sūnus nubėgo į kambarį su balkonu ir ten konfliktas tęsėsi: jie ginčijosi ir sūnus pradėjo mėtyti įvairius daiktus, šaukė, kumščiu trenkė vieną kartą į elektros jungiklį, paskui paėmė ant stalo stovėjusį stiklinį padėkliuką, skirtą dėti į mikrobangę pašildyti maistą, ir metė į ją, bet nepataikė, padėkliukas atsimušė į sieną, sudužo ir jo stiklo šukės pabiro kambaryje. G. nubėgo į balkoną ir norėjo atsidaryti langą, per jį šokti, tačiau ji jį sulaikė - paėmė rankų, megztinio (jis stovėjo nugara) ir ištempė iš balkono, bet jo nemušė, tempė už rankų, ne už plaukų. Betempiant jį apglėbusi norėjo paguldyti į lovą, sūnus bandė išsilaisvinti, paslydo ir nukrito ant tų stiklo šukių (nuo sudaužyto padėkliuko) ir susižalojo įbrėždamas į šukes kairę ranką. Skambino į 112, kad sūnus mėto bute esantį turtą ir nori pabėgti iš namų. Greitai atvyko policijos pareigūnai, iškvietė greitąją pagalbą, nes prašė dėl sūnaus sužalotos rankos ir savęs (dėl sūnaus panaudoto fizinio smurto jos atžvilgiu). Sūnui jokių pretenzijų dėl padarytų sužalojimų neturi. Teisiamajame posėdyje papildė, kad sūnų sugriebė koridoriuje, nes jis nesilaikė taisyklių. Tą dieną sūnui leido neiti į mokyklą, nes jam skaudėjo pilvą. Tačiau grįžusi iš parduotuvės pajuto nuo sūnaus cigarečių kvapą. Sūnui su lenta nesudavė, sūnus turėjo paėmęs lentą, iš jo atėmė lentą, su lenta sūnaus nemušė.

Nukentėjusysis G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. gruodžio 22 d. buvo namie (duomenys neskelbtini), nėjo į mokyklą, nes skaudėjo pilvą ir mama apie tai žinojo. Apie 11 val., mamai išėjus iš namų, jis nieko nesakęs išėjo pas draugą M. J., ten žaidė kompiuterinius žaidimus. Parėjus namo, grįžusi mama šaukė ant jo, barėsi, kad nieko nesakęs išėjo. Jis buvo koridoriuje prie buto durų ir norėjo pabėgti iš buto. Atidarius duris, mama rankomis jį apglėbė iš nugaros pusės ir tempė atgal. Betempdama alkūnėmis užspaudė nosį, dėl ko buvo sunku kvėpuoti. Mėgino mamos rankas nustumti, bestumiant mama rankas nagais mama nagais perbraukė per veidą, dėl to atsirado įbrėžimas, tuo metu juto fizinį skausmą. Mamai uždarius duris nubėgo į kambarį su balkonu. Mama atėjo iš paskos, paėmęs ant stalo stovėjusią stiklinę lėkštę ir ją metė į grindis. Lėkštė sudužo į šukes, o jis pradėjo mėtyti į mamą minkštus žaislus. Mama paėmė prie balkono ant kėdės gulėjusį medinį pagalį ir su juo du kartus sudavė per dešinę šlaunį, jam labai skaudėjo. Norėjo išbėgti į balkoną, tačiau mama sugriebė jį už rūbų iš priekio ir ištempė atgal į kambarį. Viena ranka laikydama už sprando pastūmė į priekį ir jis nukrito ant grindų, ant sudaužytos lėkštės šukių ir susipjaustė kairę ranką. Tuomet mama paskambino policijai ir pasakė, kad ją muša vaikas. Mamai atleidžia, pretenzijų neturi.

Liudytoja L. G. teisiamajame posėdyje pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino (1 t., b.l. 62-63), kad gyvena vienoje laiptinėje (durys priešais) su K. E. ir jos sūnumi G. bei mama S. P.. Šioje šeimoje beveik kasdien girtaujama, triukšmaujama. 2016-12-22 apie 13:30 val., išėjo iš savo buto, išgirdo kaip G. šaukė paleisti. Tuomet E. K. atidarė buto duris ir sušuko ,,padėkit“, jokių sužalojimų jos veide ar kitose matomose kūno vietose nepastebėjo. Tuo metu E. K. sūnus bandė pabėgti iš buto, tačiau E. jį sulaikė, viena ranka pastumdama į krūtinę, tada jau koridoriuje viena ranka sugriebė G. už plaukų ir už plaukų jį traukė į kambarį, o G. šaukė paleisti. Ji uždarė jų buto duris ir kas vyko toliau nematė. Norėjo iškviesti policiją, bet išėjusi į lauką, pamatė, kad policijos ekipažas jau atvyko. Konfliktai šioje šeimoje yra įprastas dalykas, konfliktuojama beveik kiekvieną dieną, todėl namo gyventojai į tai nebereaguoja. Be to E. K. nepadoriai elgiasi vaiko akivaizdoje, vaikas mato, tai ko nederėtų matyti tokio amžiaus vaikui, elgiasi amoraliai. Jos nuomone matytoje situacijoje vaikas nukentėjo nuo mamos, patyrė smurtą.

Liudytojas A. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-22 apie 14 val. sulaukė Jonavos r. savivaldybės administracijos socialinės darbuotojos R. skambučio, kad tarp dukros E. K. ir jos mažamečio sūnaus G. K. įvyko konfliktas, vaikas yra susižalojęs ranką, todėl prašė atvykti į VŠĮ Jonavos ligoninės skyrių. Atvyko į butą pas dukrą (duomenys neskelbtini), kur buvo dukra su anūku ir atvykę policijos pareigūnai bei GMP. Su anūku G. K. nuvyko GMP automobiliu nuvyko į Jonavos priėmimo skyrių, kur jam konstatavo kairės rankos žaizdą ir po suteiktos pagalbos išleido į namus. Anūko paklausus apie įvykį, šis paaiškino, kad jam nuo visko bloga ir nenori nieko sakyti (t.1, b.l. 57-58). Liudytojo parodymai, jam negalint dalyvauti teismo posėdyje, perskaityti kitiems įrodymams esantiems byloje patvirtinti (BPK 276 str. 4 d.).

E. K. kaltę patvirtina ir kiti surinkti įrodymai byloje: specialisto išvada Nr. G3308/2016(02) nustatyta, kad G. K. konstatuota pjautinė žaizda kairiame delne, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimas nosyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l.55).

Asmens blaivumo testu 2016-12-22 14:41 val. nustatyta, kad E. K. blaivi (1 t., b.l. 6).

Specialisto išvada Nr. G3306/2016(02) E. K. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės akies vokuose, pereinant į skruostą ir žandą, muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kakle, nugaroje, padaryti kietais bukais daiktais keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l.132).

Specialisto išvada Nr. G3308/2016(02) G. K. konstatuota : tiriamasis paaiškino, kad 2016-12-22 dienos metu namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su mama E. K. metu, mama suėmusi už kaklo metė ant grindų, kur gulėjo sudužusi lėkštė, susižalojo kairį riešą, mama dar apdraskė nagais nosį, taip pat buvo smogta medine lazda į dešinę šlaunį. GMP pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių ; išvadoje G. K. konstatuota pjautinė žaizda kairiame delne, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimas nosyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l.55).

2016-12-22 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policijos pareigūnus į butą (duomenys neskelbtini) kvietė E. K., nurodydama, kad prieš ją smurtauja vaikas. Atvykus nustatyta, kad susimušė G. K. ir E. K.. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai - kraujuojanti žaizda kairiame rieše, įdrėskimas G. K. veide (1 t., b.l. 2-5).

2016-12-22 apžiūros protokolu apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje ant sienos dešinėje pusėje matomos raudonos spalvos dėmės. Kambaryje (Nr. 1) tarp fotelio su stalu ir sofos lovos - melsvai skaidraus stiklo ir keraminės šukės, prie balkono durų ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, koridoriuje prie virtuvės kampe matoma rudos spalvos baldinė lenta (1 t., b.l.23-30).

2016-12-23 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta 70 cm. ilgio ir 7 cm. pločio medžio drožlių lenta, kurios vienas galas lygus, kitas nulaužtas. Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (b.l.31-32).

2017-02-22 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtos įvairių formų ir dydžių stiklo ir keramikos šukės. Identifikavimui tinkamų pėdsakų neužfiksuota (b.l.33-34).

2017-01-04 apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas gautas iš bendrojo pagalbos centro (išklausyta jame pateikta garso informacija). Nustatyta, kad E. K. prisistačiusi moteris kviečiasi policijos pareigūnus dėl 12-mečio vaiko elgesio (1 t., b.l.18-19).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad mažametis G. K. gyvena su motina E. K., (duomenys neskelbtini). E. K. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir girtavimo 2015-11-05 įrašyta į Jonavos r. socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiai šeimai Jonavos r. socialinių paslaugų centro darbuotojai teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. G. K. tėvas J. K., vaiko ugdyme ir auklėjime nedalyvauja (1 t., b.l.22).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-28 įsakymu Nr.13B-395 G. K. nuo 2017-02-27 skirta laikinoji globa, globėju nustatant Jonavos rajono vaikų globos namus (1 t., b.l.77).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba netiesiogine tyčia, jei darydamas veiką suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nors kaltinamoji E. K. kaltės nepripažino, tačiau jos kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo G. K. parodymais bei specialisto išvada, liudytojos L. G., mačiusios panaudotą fizinį smurtą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, faktą, įrodymų visumos, kurie patvirtina, kad kaltinamoji E. K. atliko jai inkriminuojamus veiksmus, nepilnamečio vaiko atžvilgiu panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą.

Nustatyta, kad konflikto metu nepilnametis G. K. buvo sužalotas savo motinos E. K.. Kaip matyti iš bylos duomenų, konfliktas įvyko tarp nepilnamečio vaiko ir jo motinos, nustatyti sužalojimai abiem. Pagal E. K. parodymus sūnus G. K. konflikto metu du kartus kumščiu sudavė jai į veidą ir spyrė į nugarą, tačiau liudytoja L. G. įvykio metu jos veide ar kitose matomose kūno vietose sužalojimų nepastebėjo. Nors E. K. neigia padariusi nusikalstamą veiką, tačiau pripažįsta tempusi sūnų už rankų, bet ne už plaukų. Tuo tarpu liudytoja L. G. paneigė E. K. parodymus ir paliudijo mačiusi, kaip E. K. sūnų pastūmė ir tempė už plaukų iš koridoriaus į butą. Ir nors daugiau jų konflikto liudytojų nebuvo, tačiau neginčijamai įrodyta, kad tempdama vaiką ji ranka G. K. nubrozdino nosį; atėmusi iš sūnaus medinę lentą sudavė jam į dešinę koją, o jos pastumtas G. K. nukrito ant grindų, ant sudaužytos lėkštės šukių ir susipjaustė kairę ranką. Šios aplinkybės patvirtintos 2016-12-22 tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnai užfiksavo kraujuojančią žaizdą kairiame rieše ir įdrėskimą G. K. veide (1 t., b.l.2-5). Tai, kad įvykis vyko bute nustatytomis aplinkybėmis patvirtina apžiūros protokolai, kad buto koridoriuje ant sienos ir prie balkono durų ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, o kambaryje tarp fotelio su stalu ir sofos lovos stiklo ir keraminės šukės (1 t., b.l.23-30). Specialisto išvada patvirtina, kad G. K. nosies šaknyje su kakta 3x0,1 cm nepakilusiu šašu yra odos nubrozdinimas, o kairiame delne riboje su riešu ties V delnakauliu 1,5 cm ilgio vertikalios krypties sulipusiais kraštais gyjanti žaizda (1 t., b.l.55).

Nors kaltinamoji E. K. kaltės nepripažįsta ir nurodo, jog tokias pasekmes išprovokavo netinkamas vaiko elgesys prieš motiną - bandant sulaikyti savavališką vaiko išėjimą iš namų, o vėliau - sulaikant jį, kad neiššoktų iš balkono, tokie kaltinamosios parodymai laikytini gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes išorinių E. K. sužalojimų nepastebėjo jos kaimynė – liudytoja L. G. ir atvykę policijos pareigūnai E. K. sužalojimų neužfiksavo. Be to teismas vertina ir tai, kad analogiškus nusikaltimus yra padariusi ir anksčiau, t.y. yra teista už sūnaus bei motinos sužalojimus. Taip pat teismas vertina, kad E. K. naudoja netinkamus auklėjimo metodus, kurie pasireiškia žalojančiu suaugusiojo elgesiu - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, kuriuo vaikui daromas fizinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Yra skiriamos šios vaiką žalojančio elgesio rūšys: fizinė prievarta, emocinė prievarta ir nepriežiūra. Ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. K. turi polinkį smurtauti ir smurtas prieš mažametį sūnų G. K. yra ne pirmas atvejis. Tai patvirtina, jog E. K. veiksmai nagrinėjamu atveju yra tyčiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015 ir 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016).

Pažymėtina, kad mažametis G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad mama pradėjo bartis, šaukė, darė psichologinį poveikį, kad jis nėjęs į mokyklą, išėjo pas draugą žaisti kompiuteriu, o norint pabėgti, mama įtempė jį atgal į butą ir tuo metu besigrumiant su mama veide atsirado įbrėžimas mamos nagais. Kambaryje mama sudaužė stiklinę lėkštę, o paskui pagaliu trenkė jam du kartus per kojas. Pabėgus jam į balkoną mama už rūbų jį įtempė atgal į kambarį ir jis jos pastumtas nukrito ant sudaužytos lėkštės šukių ir susipjaustė kairę ranką.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais mažamečio nukentėjusiojo G. K. parodymais, vaikas apklaustas dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui ir įstatyminiam atstovui dalyvaujant, davė nuoseklius parodymus dėl patirto smurto, konflikto metu suaugusiajam nesuvaldžius situacijos, panaudotas fizinis smurtą vaiko atžvilgiu, kuris galėjo turėti ir sunkesnių pasekmių. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą mažamečio G. K. parodymų nuoširdumu ir teisingumu patvirtina ir tai, kad jis savo papildomus parodymus patvirtino teisme ir liko nuoseklus.

Nukentėjusiojo ir kaltinamosios parodymai apibūdina E. K. motyvą ir tikslą. Nors motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau remiantis susiklosčiusia teismų praktika motyvas ir tikslas reikšmingi sprendžiant dėl subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės rodo, kad E. K. veika buvo tyčinė. Teismas tiki, kad kaltinamoji siekė sudrausminti sūnų, tačiau savo priešingais teisei veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamoje situacijoje kaltinamoji, panaudodama fizinę jėgą prieš mažametį, neabejotinai turėjo suvokti, kad savo veiksmais gali sukelti vaikui sužalojimus ir juos sukėlė, todėl konstatuotina, kad kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d.

Skiriant bausmę E. K. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. E. K. nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl laikytina recidyviste (LR BPK 27 str.). Kaltinamoji E. K. anksčiau teista (b. l. 98-100), nedirbanti (b.l.87-88); Jonavos r. PSPC PSC lankėsi 2016-11-14; 11-18; 11-29 dienomis psichologo konsultacijoms, pas psichiatrą nesilankė, diagnozė nesuformuluota, įskaitoje neįrašyta (b.l.90); bausta administracine tvarka: 2010-03-19 pagal ATPK 183 str. 1 d. įspėjimu; 2010-08-25 pagal ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu; 2011-12-02 pagal ATPK 181 str. 2 d. 100 litų bauda; 2014-10-10 pagal ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu; 2014-10-23 pagal ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu; 2015-05-11 pagal ATPK 181 str. 2 d. 10 eurų bauda; 2016-08-10 ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu; 2016-10-04 pagal LR ATPK 181 str. 2 d. 25 eurų bauda (b.l.91-97).

Už E. K. padarytą nusikaltimą numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų (LR BK 140 str. 3 d.). Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirta bauda įtakos kaltinamosios elgesiui neturėjo, kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, bausmės dydis, parinktinas artimiau šios bausmės rūšies dydžio vidurkiui.

Civilinio ieškinio nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pakuotė Nr. 1 su 2016-12-22 iš įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini), paimtomis šukėmis ir pakuotė Nr. 2 su 2016-12-22 iš įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini), paimta lazda, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos; pakuotė Nr. 3 su 2017-01-04 bendrojo pagalbos centro garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje (LR BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir ) ir ją nuteisti 30 (trisdešimt) parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 5 d. 1 p. paskirtą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-09-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 13 MGL (489,58 Eur) bauda visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto ir 13 MGL (489,58 Eur) baudą, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-22 iki 2016-12-23 (viena para), prilyginant vieną parą arešto vienai laisvės atėmimo dienai.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. K. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus: pakuotes Nr. 1 ir Nr. 2 su 2016-12-22 iš įvykio vietos Kauno 91-4, Jonavoje, paimtomis šukėmis ir lazda, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; pakuotę Nr. 3 su 2017-01-04 bendrojo pagalbos centro garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.