Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Ramūnui Palkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ieškinį atsakovams D. G., E. J., trečiajam asmeniui D. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir globos vietos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai D. G. ir E. J. yra nepilnametės E. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 14). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A-100 atsakovės D. G. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 53). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimų dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo atsakovei D. G. nustatyta, kad su pertraukomis atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose (b. l. 57, 58, 59, 60, 76, 77, 78). Iš 2016 m. sausio 13 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-46 matyti, kad E. J., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta laikinoji globa nuo 2016 m. sausio 13 d., jos laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Kuršėnų vaikų globos namai, globos vieta nustatyta su globėju (b. l. 72). Iš 2016 m. sausio 21 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-81 matyti, kad E. J., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta laikinoji globa nuo 2016 m. sausio 22 d., jos laikinąja globėja ir turto administratore paskirta D. K., globos vieta nustatyta su globėja (b. l. 73). Iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio nustatyta, jog D. G. pripažinta kalta pagal BK 309 str. 2 d., 162 str. 1 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė atidėta 2 metams, už tai, jog ji 2016 m. kovo 9 d. pagamino pornografinio turinio dalyką ir išnaudojo vaiką pornografijai (b. l. 91-100). Iš ieškovo atstovo paaiškinimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos tarnybinio pranešimo, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos socialinės darbuotojos informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą, kitų byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė D. G. neturi pozityvios motinystės įgūdžių ir nerodo iniciatyvos juos įgyti, ji nesitvarko buityje, gavusi socialines išmokas organizuoja išgertuves, kurių metu vaiku rūpinasi aplinkiniai kaimynai, atsakovė turi ne vieną įsiskolinimą, nemoka tvarkytis gaunamomis pajamomis ir t. t. Socialinių darbuotojų nuomone, atsakovė D. G. visiškai nemoka (ar nenori) rūpintis savo mažamete dukra (b. l. 70).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

13. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – motinai ir tėvui (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei, vaiko teisėms, interesams veiksmus. Ieškovas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos VTAS, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė D. G. vengia atlikti savo pareigą auklėti dukra, ja nesirūpina bei ją išnaudojo pornografiniais tikslais, o dėl atsakovo E. J. nurodė, jog jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, jog yra 5 kartus teistas ir neteikia išlaikymo savo dukrai.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė D. G. iš esmės baigiamųjų kalbų metu sutiko su reikalavimu, jog jai būtų apribota tėvų valdžia savo dukros atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog vaiko motina šiuo metu neturi galimybės užtikrinti reikiamas vaiko gyvenimo ir raidos sąlygas. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog iš byloje esančių socialinių darbuotų pateiktų atvejų aprašymų, šeimos aplankymo aktų nustatyta, kad atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, nuolat keičia savo gyvenamąją vietą, aplinkoje, kur augo E. J., būna netvarkinga, atsakovė mergaitę nuolat palikdavo kitų asmenų priežiūrai. Labai svarbus aspektas yra tai, jog atsakovė, prasimanydama papildomų pinigų, tyčia pelnėsi iš dukros, t. y. pasinaudojusi savo mažamete dukra, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 str. 2 d., 162 str. 1 d., tokiu būdu motina veikė priešingai vaiko interesams. Šios aplinkybės, kaip jau buvo minėta yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 p.). Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji šiuo metu pajamų ir darbo neturi, nuolat keičia savo gyvenamąją vietą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 116), valstybinio socialinio draudimo įstaiga neturi duomenų, kad atsakovė D. G. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-02-28 būtų turėjusi draudžiamųjų pajamų (b. l. 123, 124). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad yra dirbusi atsitiktinius darbus, yra gavusi ir 100 Eur, ir 400 Eur, tačiau išlaikymo savo nepilnametei dukrai jai jau gyvenant su laikina globėja, neteikė. Nors atsakovė nurodė, kad ateityje ketina mokytis, vėliau įsidarbinti, tačiau nepateikė jokių įrodymų minėtiems teiginiams pagrįsti. Trečiasis asmuo D. K. patvirtini, kad per laikotarpį nuo globos paskyrimo, atsakovė nė trupučio išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė, o atvykusi mergaitės aplankyti, labiau bendravo telefonu nei su dukra. Pati atsakovė negalėjo tiksliai atsakyti, kiek kartų buvo aplankiusį dukrą D. K. namuose.

16. Byloje nustatyta, kad atsakovė D. G., būdama atsakinga motina ir siekdama pakeisti savo gyvenimo būdą, elgdamasi drausmingai ir pavyzdingai galėjo ir vis dar gali ieškotis darbo ir jį dirbti, tokiu būdu būtų galėjusi išlaikyti dukrą ir ją auginti, tačiau tokių pastangų ieškovė nerodė ir nerodo, t. y. keisti savo gyvenimo būdo nežada, apsiribodama vien deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog atsakovė D. G. daro žalingą įtaką savo dukrai savo amoraliu elgesiu bei nesirūpina vaiku, byloje nėra įrodymų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl nagrinėtinu atveju vaikui mažesnį neigiamą poveikį darys neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad motinos valdžios apribojimas neterminuotai vaiko atžvilgiu yra teisėta priemonė, nes bus užtikrintos vaiko teisės ir teisėtus interesus vystytis ir augti saugioje aplinkoje.

17. Iš ieškovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje esančių rašytinių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad atsakovė nesirūpina savo vaiko priežiūra, jos neišlaiko, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo savo vaiko priežiūros ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovės, kaip motinos valdžia vaiko E. J. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.). Teismas, nuspręsdamas neterminuotai apriboti motinos valdžia atsakovei D. G. jos dukters E. J. atžvilgiu, atsižvelgia ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė berniuką E. G., kurį augino trumpą laiko tarpą ir 2015 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teisme patvirtintas atsakovės sutikimas įvaikinti sūnų, 2016 m. gegužės 24 d. E. G. buvo įvaikintas (b. l. 63), kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė nesirūpina vaikais, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, byloje nėra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti.

18. Pažymėtina, kad atsakovė D. G. įsidarbinusi ir turėdama pastovią gyvenamąją vietą bei siekdama auklėti ir rūpintis savo vaiku, turi teisę kreiptis nustatyta tvarka dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.181 str., CPK 408 str.).

19. Kaip jau buvo minėta ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovui E. J. vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė, jog jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, jog yra 5 kartus teistas ir neteikia išlaikymo savo dukrai. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovas E. J. su dukra nebendrauja, jai išlaikymo neteikia. Akivaizdu, kad dėl atsakovo įkalinimo jo bendravimas su mažamete dukra nutrūko ir yra apribotas. Nepaisant to, kad pats atsakovas savo nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas atsirasti kliūtims, dėl kurių jis su dukra šiuo metu kartu negyvena ir jos gerove nesirūpina, tačiau šiuo atveju negalima teigti, kad konkrečiai atsakovo teistumai ir šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpis bei neteikiamas išlaikymas dukrai yra tos priežastys, dėl kurių reikėtų atsakovui tėvo valdžią vaiko E. J. atžvilgiu apriboti neterminuotai. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas 4 kartus buvo teistas dar iki dukros E. J. gimimo (b. l. 85). Nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas nuo dukros gimimo iki paskutinės padarytos nusikalstamos veikos, elgiasi netinkamai savo šeimos ir dukros atžvilgiu, kad jo gyvenimo būdas yra nesuderinamas su visuomenėje priimtomis elgesio ir moralės normomis, dėl ko atsakovas galėtų daryti akivaizdžiai netinkamą įtaką mažametei dukrai.

20. Teismas sprendžia, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovas E. J. savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, bei, kaip minėta, yra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti atsakovui išėjus iš įkalinimo įstaigos. Nors vaiko ir tėvo tarpusavio socialinis ryšys šiuo metu nėra stiprus (dėl objektyvių priežasčių), tačiau kaip teisme nurodė trečiasis asmuo D. K., atsakovas (jos sūnus) planuoja ateityje savo dukrą auginti pats, teismas neturi pagrindo šio atsakovo ketinimą vertinti kaip nesąžiningą.

21. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius, sprendžia, jog tikslinga terminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. J. vaiko E. J. atžvilgiu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovas pakeis savo požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jam augti bei vystytis. Apribojus atsakovui laikinai tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant CK 3.180 str. 2 d. ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 str. 3 d.), priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Todėl laikino tėvo valdžios apribojimo terminas atsakovui E. J. dukters E. J. atžvilgiu nenustatytinas.

Dėl vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

23. CK 3.183 str. 4 d. numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko globa (rūpyba) gali būti : laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.).

24. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko E. J. atžvilgiu apribota jos biologinių tėvų - atsakovų D. G. ir E. J., valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, jis esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl E. J. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d., 3.257 str. 3 p., 3.263 str.).

25. Ieškovas prašo vaiko nuolatine globėja ir turto administratore paskirti trečiąjį asmenį D. K. bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su globėja. Ieškovas nurodė, ką patvirtina ir bylos medžiaga, kad D. K. yra vaiko laikinoji globėja, kuri neteista (teistumas išnykęs) (b. l. 7), administracine tvarka nebausta (b. l. 10), pagal sveikatos būklę vaiku rūpintis gali. Byloje nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 21 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-81 E. J., gim. (duomenys neskelbtini), paskirta laikinoji globa nuo 2016 m. sausio 22 d., jos laikinąja globėja ir turto administratore paskirta D. K., globos vieta nustatyta su globėja (b. l. 73). VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2016-01-14 medicininis pažymėjimas Nr. 36 patvirtina, kad D. K. neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų būti skiriama globėja (b. l. 6). D. K. vykdo individualią veiklą (b. l. 8). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (b. l. 118-119, 120-122). Iš minėto išrašo matyti, jog šiam turtui taikomas areštas, tačiau D. K. teisme paaiškino, jog likusi išieškotina suma nėra didelė ir greitu laiku baigs ją išmokėti, todėl teismas neabejoja, kad globotinei E. J. tikrai bus užtikrinta gyvenamoji vieta (CPK 185 str.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 12 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. V-5-10(12.6) nustatyta, kad D. K. gyvenamojoje vietoje E. J. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos (b. l. 12). Pagal įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis D. K. neteista (teistumas išnykęs) (b. l. 7), o pagal Administracinių nusižengimų registrą ji administracine tvarka nebausta (b. l. 11). Ieškovas yra pateikęs VTAS 2016 m. sausio 29 d. sprendimą dėl D. K. įvertinimo skirti vaiko globėju Nr. V8-1(12.6), kuriuo priimtas teigiamas sprendimas D. K. pradinio vertinimo skiriant vaiko globėja (b. l. 4). D. K. sutuoktinis S. K. (b. l. 5) yra pateikęs sutikimą, kad jo žmona būtų paskirta anūkės E. J. globėja, kad mergaitė gyventų jų šeimoje (b. l. 84). Todėl teismas daro išvadą, kad D. K. galės ir sugebės tinkamai prižiūrėti, auklėti vaiką, rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, vystymusi, ginti vaiko asmenines bei turtines teises ir interesus.

26. Atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad nėra CK 3.269 str. numatytų priežasčių, dėl ko siūloma paskirti globėja negalėtų tapti vaiko nuolatine globėja ir turto administratore, siekiant labiau priartinti būsimas vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką, teismas sprendžia, kad E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir turto administratore skirtina D. K. ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina globėjos gyvenamojoje vietoje.

27. Globėjai išaiškintina, kad globėja privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius, rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje.

28. Sprendimas dalyje dėl nuolatinės rūpybos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

29. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1 d., 2 d. ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 str. tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

30. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma – kas mėnesį vaikui po 175,00 Eur iš kiekvieno tėvo, yra nepagrįstai per didelė. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, tačiau ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis, atsižvelgiant tiek į mergaitės amžių (3 metai), tiek į tėvų galimybes teikti išlaikymą, yra per didelis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisme ieškovo atstovas patikslino, kad išlaikymo dydžio nustatymą palieka spręsti teismui, o atsakovė D. G. sutiko dukters išlaikymui mokėti 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

31. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

32. Iš atsakovės paaiškinimų duotų teisme bei iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė D. G. šiuo metu nedirba, pasak jos pačios yra registruota darbo biržoje, jokių pajamų negauna, registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 123, 124, 125). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovai D. G. ir E. J. registruotino nekilnojamojo turto neturi (b. l. 115, 116). Atsakovai kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti, neturi. Duomenų, kad šiuo metu atsakovų turtinė padėtis žymiai skirtųsi, byloje taip pat nėra. Iš D. K. teisme teiktų paaiškinimų matyti, jog atsakovai išlaikymo savo dukrai neteikia iki šiol.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

34. Atsakovė D. G. su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka bei atsiliepime į ieškinį nurodė, jog galėtų išlaikymui skirti po 50 Eur kas mėnesį (b. l. 111), o teisme pripažino, jog protinga suma būtų kas mėnesį skiriant po 100 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, jog abu atsakovai yra jauno ir darbingo amžiaus bei byloje nėra duomenų apie atsakovų sunkesnes sveikatos problemas, dėl kurių jie negalėtų dirbti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.

35. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra neadekvati, atsižvelgdamas į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra lygi, teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, o iš atsakovų D. G. ir E. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. J. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 19 d., iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko globėja – D. K., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.202 str. 1 d.).

36. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. už neturtinį reikalavimą apriboti tėvų valdžią mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis (reikalavimai nustatyti nuolatinę globą, gyvenamąją vietą ir paskirti globėją ir turto administratorių yra išvestiniai reikalavimai, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami), už reikalavimą iš atsakovų priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokėtina žyminio mokesčio suma yra 36,00 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Todėl iš atsakovų D. G. ir E. J. priteistina valstybei iš kiekvieno po 38,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 5,04 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos lygiomis dalimis iš kiekvieno iš atsakovų po 2,52 Eur priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

39. Atsižvelgiant į sprendimo 37 p. ir 38 p. išdėstytus argumentus, iš viso iš kiekvieno iš atsakovų priteitina valstybei po 41,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str. – 265 str., 268 str. – 270 str., 283 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečio vaiko E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja ir turto administratore D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą jos globėjos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 19 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 41,02 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 2 euro centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.