Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš aukščiau išdėstytų kaltinamojo parodymų visumos matyti, kad V. L. kategoriškai neigia savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo, įtvirtinto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus vertina, jog jei padarė tai gindamasis. Tačiau vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/ paneigianti asmens kaltę. Teismas, įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo nurodytą įvykio versiją vertina kaip gynybinę, pasirinktą siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, kadangi šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Vertinant nukentėjusiojo parodymus akcentuotina, kad jie, viso proceso metu nekito, esminėse detalėse dėl patirto fizinio smurto išliko nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tai patvirtina pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Objektyvių priežasčių spręsti, kad šiuos sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti kitu laiku ar pats, nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindų šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nors nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykis yra konfliktiškas, kas įpareigoja kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu vertinti itin atidžiai, vien dėl to nukentėjusiojo parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Vis tik nagrinėjamoje byloje kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne vien nukentėjusiojo parodymais.

Nors kaltinamasis teigia, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo, jog nukentėjusysis jį puolė, tačiau vaizdo įrašas nepatvirtina, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo ar atliko smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, tačiau, kaip ir teigia pats nukentėjusysis jis tik gynėsi nuo V. L. pakeldamas koją, jog pastarasis nesiartintų.

Analizuojant situaciją nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai iki aptariamo įvykio buvo įtempti, kaltinamasis pyko, jautėsi įžeistas ir norėjo išsiaiškinti su nukentėjusiuoju dėl neteisingai jo tariamos pavardės, tačiau jokio smurto nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu nenaudojo, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys būtų provokuojančio pobūdžio. Įvertinus kaltinamojo atliktus veiksmus - dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, po ko jis atbulas nukrito ant asfalto dangos. Toliau tęsdamas smurtinius veiksmus sudavė ranka smūgį besikeliančiam nukentėjusiajam į galvą. Po to, kaire ranka laikydamas nukentėjusįjį už drabužių krūtinės srityje, jis dešine ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam į galvą ir sugriebęs ranka už besiginančiojo nukentėjusiojo kojos, tyčia ją patraukė į save dėl ko nukentėjusysis parkrito nugara ant asfalto, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog tokiu būdu daro pavojingą veiką, numatė, kad tokiu būdu nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, padaryti sužalojimai ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Reikia pažymėti ir tai, kad galimai tarp šalių buvusi įtampa ir kiti su šia byla nesusiję konfliktai (dėl neteisingai ištartos kaltinamojo pavardės), nulėmę nors ir spontaniškus, tačiau neteisėtus veiksmus, nepateisina kaltinamojo neteisėto elgesio. Nors kaltinamasis teigia, jog nesiekė tyčia sukelti nukentėjusiajam skausmo ir padaryti konstatuotų sužalojimų, juos gal ir padarė gindamasis, tačiau teismų praktika patvirtina, kad dažnai tokio pobūdžio nusikaltimus nulemia impulsyvus kaltinamo asmens elgesys, tačiau tai kaltininko baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Dėl būtinosios ginties.

Kaltinamasis ir jo gynėjas teigia, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, siekdamas apginti save nuo nukentėjusiojo R. L. neteisėtų veiksmų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi baudžiamuoju įstatymu ir teismų praktika, formuojama būtinosios ginties klausimu, nenustatė pagrindo kaltinamajam inkriminuotus veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į nevienareikšmišką gynybos poziciją, nes, kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis V. L. apskritai neigia atlikęs smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, mano gal ir galėjo sužaloti gindamasis, tačiau prašoma, pripažinti kaltinamojo veiksmus, atliktus esant būtinajai ginčiai. Pabrėžtina, kad būtinoji gintis gali būti nustatoma tik tada, kai asmens veiksmuose egzistuoja nusikalstamos veikos sudėties požymiai, t. y. pripažįstama, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, tačiau teismas nustato egzistuojant būtinosios ginties sąlygas.

Antra, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Pagal teismo nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes įvykio metu, kilus žodiniam konfliktui, nebuvo jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, dėl kurio V. L. būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo panaudojant smurtinius veiksmus. Jokie duomenys nepatvirtina kaltinamojo teiginių, jog nukentėjusysis apskritai atliko kokius nors smurtinius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, nuo kurių būtų galima būtinoji gintis, todėl kaltinamasis turi atsakyti už savo neteisėtus veiksmus pagal sukeltas pasekmes.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnis). Jis neteistas (1 t., b. l. 127), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 129-134), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, buvo apdovanotas nominacija (1 t., b. l. 140, 145, 2 t., b. l. 16), epizodiškai lankėsi VšĮ Jonavos PSPC dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (1 t., b. l. 138). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, nėra jo atsakomybę lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatyti įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 146,04 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 66-69). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 68). Byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis R. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią grindžia emocine būsena, dvasiniais išgyvenimais, baime, nesaugumo jausmu (2 t., b. l. 17-18).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. L. dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, jam buvo suduoti smūgiai į veidą, dėl to jis patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, todėl nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala.

Kaltinamasis su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko, motyvuodamas, kad smūgių nesudavė, o sužalojimai galėjo atsirasti besiginant. Bylos duomenimis, kaltinamasis yra dirbantis.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes, į tai, kad kaltinamojo smurtiniai nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į svarbią kūno dalį – veidą, į tai, kad buvo padarytas sužalojimas, tai yra nubrozdinimai viršutinėje lūpoje ir dešinėje alkūnėje, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, nukentėjusysis nedarbingas buvo tik 2 darbo dienas, toliau nesigydė, nesant duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamojo turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo bylose, nukentėjusiajam priteistina 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 118-120), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su užfiksuotais įvykio vietos vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 15,86 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Nukentėjusysis bei jo atstovas pateikė dokumentus (2 t., b. l. 19), prašydami išlaidas atstovo pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam. Pagal pateiktus dokumentus išlaidos nukentėjusįjį atstovavusiam teisininkui V. I. yra 550 Eur. Įvertinus proceso trukmę, atstovo atliktus veiksmus, daroma išvada, kad prašomos proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, todėl, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo R. L. patirtos atstovavimo išlaidos –550 eurų, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. L. 146,04 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų 4 ct) turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. L. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajam R. L.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. L. 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiajam R. L..

Priteisti iš V. L. 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninę laikmeną (CD kompaktinis diskas) su užfiksuotais įvykio vietos vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.