Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-11 · Civilinė byla Nr. 2S-639-198/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-11
Bylos Nr.
2S-639-198/2012
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01218-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Kreditorius
UAB „ITM Inkasso“
Skolininkas
J. K.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-639-198/2012

Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01218-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 119.1;122.4;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 11 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1522-356/2012 pagal UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą skolininkei J. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė iš J. K. priteisti jos naudai 350 Lt skolos, 31,50 Lt delspinigių, 58 Lt sutartinių palūkanų, 299,15 Lt kitų išlaidų, nuo kurių skaičiuojamas žyminis mokestis ( kreditoriaus negautos pajamos, kurios apskaičiuojamos remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dieną. Pagal bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą -170,40 procentų kreditoriaus negautos pajamos per dieną sudaro 0,47 procentus laiku negrąžintos sumos, iš viso 156 dienos nuo 2011-09-18 iki 2012-02-21) , 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, 11 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2012-07-23 nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dalyje dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 299,15 Lt kreditorės negautų pajamų, Teismas darė išvadą, kad pareiškimas dalyje dėl 299,15 Lt priteisimo neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 431 str. 1 d. numatytų leistinumo pagrindų ir yra aiškiai nepagrįstas (LR CPK 435 str.). Kadangi CPK XXIII skyriaus normos nenumato pareiškimo tenkinimo iš dalies instituto, todėl kreditoriaus pareiškimą dalyje dėl 299,15 Lt negautų pajamų priteisimo atsisakė priimti, nurodant kreditorei, kad dėl negautų pajamų priteisimo ji gali kreiptis bendra ieškinio teisenos tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-23 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškimas dalyje dėl negautų pajamų priteisimo yra aiškiai nepagrįstas. Kreditorė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo iš skolininkės grindė 2011-07-19 vartojimo kredito sutartimi SP 23231 ir 2011-10-07 skolos perdavimo aktu bei vadovavosi CK 6.57 str., CK 6.249 str. ,todėl kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl negautų pajamų priteisimo iš skolininkės iš esmės yra realus ir pagrįstas. Negautos pajamos pagrįstos faktiniais skaičiavimais, nes pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyta, kad kreditorė prašo priteisti kitas išlaidas bei nurodė jų paskaičiavimą. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Todėl 299,15 Lt negautų pajamų, kurias kreditorė būtų gavusi , jei nebūtų buvę neteisėtų sutarties kontrahento veiksmų, t.y. būtų laiku įvykdytas kreditorinis reikalavimas, būtų vėl paleistos į apyvartą ir uždirbtų pajamas. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises, o skolininkas savo interesus gali apginti pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo.

Atskirasis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-23 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu.

Iš kreditorės pareiškimo matyti, jog reikalavimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininkės grindė 2011-07-19 vartojimo kredito sutartimi Nr. SP 23231, 2011-10-027 skolos perdavimo aktu bei vadovavosi CK 6.57 ir 6.249 straipsniais (b. l. 2).

Nuostolių atlyginimo paskirtis – grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Vertindamas prašomų priteisti netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį, teismas turi įvertinti pirmiau nurodytas aplinkybes, tačiau tai padaryti bylą nagrinėjant CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka negalima.

Pažymėtina, jog negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-322/2008). Numanomos išlaidos nėra priteisiamos. Kadangi tokiu atveju žala nepreziumuojama, tai kreditorius turi įrodyti ir nuostolių-negautų pajamų atsiradimą, tačiau šiuo atveju kreditorius nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų pareikštą reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog pareiškimas dalyje dėl negautų pajamų negali būti nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka (CPK 431 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dalyje dėl 299,15 Lt negautų pajamų priteisimo. Dėl negautų pajamų išieškojimo kreditorė turi teisę pareikšti ieškinį skolininkei bendra tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė