- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-161-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09040-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. J., G. J.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-161-278/2016
Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09040-2015-4
2016 m. vasario 24 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. J., G. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-10288-812/2015 pagal pareiškėjų V. J., G. J. prašymą dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V. J., G. J. prašė teismo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir civilinėje byloje Nr. 2-8829-837/2009 priimti papildomą sprendimą pakeičiant 2009-10-20 sprendimo 8 punktą ir nurodant, kad nutraukus V. J. ir G. J. santuoką, garažas, (duomenys neskelbtini), pereina asmeninėn G. J. nuosavybėn.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą. Nustatė, kad byloje dėl santuokos nutraukimo pareiškėjams nepareiškus reikalavimo, teismas nesprendė garažo padalinimo klausimo, todėl nėra teisinio pagrindo civilinėje byloje Nr. 2-8829-378/2009 priimti papildomą sprendimą. Konstatavo, jog pareiškėjai prašo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl nekilnojamojo turto padalinimo, tačiau toks reikalavimas prieštarauja CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjų prašymas negali būti nagrinėjamas teisme, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl atsisakytinas priimti. Išaiškino pareiškėjams teisę sudaryti civilinius sandorius dėl jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo neteismine tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai V. J., G. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad skundžiama nutartis užkirto jiems kelią galutinai pasidalinti santuokoje įgytą turtą. Teigia, jog kreipėsi į notarą dėl garažo perleidimo, tačiau jiems buvo atsisakyta tai padaryti, nes teismo sprendimu nenustatytos kiekvienam iš jų priklausančio garažo dalys. Nurodo, kad duomenų sutikslinimas ir nuosavybės pripažinimas jiems turi turtines pasekmes, nes V. J. ketina keisti gyvenamąją vietą ir nori įteisinti visą nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8829-837/2009 buvo nutraukta V. J. ir G. J. santuoka bei patvirtinta pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią, šalių susitarimu, garažas, unikalus Nr. , (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu , (duomenys neskelbtini), lieka bendram šalių naudojimui (civ. b. Nr. 2-8829-837/2009, b. 1. 31-33). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Minėta sutartimi sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina
ir įtraukia į teismo sprendimą, kuris yra galutinis ir įgyja res judicata galią (CK 3.53 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį - jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt., nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-350/2006; Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). Tačiau proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.). Be to, CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti teikiamas jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Minėtas terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus, nebegali būti tenkinami prašymai atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Pareiškėjai prašė teismą atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti dėl papildomo sprendimo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog papildomas sprendimas gali būti priimtas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, vienas iš jų - jeigu reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime nėra išspręstas. Tačiau santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje savo poziciją dėl garažo pareiškėjai buvo išreiškę ir jų prašymas garažą palikti bendram naudojimui yra teismo išspręstas, patvirtinant santuokos pasekmių sutartį. Be to, CPK 277 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjų santuoka nutraukta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis patvirtinta dar 2009-10-20 sprendimu, todėl praleistas terminas priimti papildomą sprendimą yra nepateisinamai ilgas, t.y. daugiau nei šešeri metai. Dėl minėtų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą.
Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punkto nuostatos nustato, jog, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, nes byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 str., 4.73 str.). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi, disponuoja bendru sutarimu ir turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, o negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai, kaip bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys garažą, turi teisę atidalyti savo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, o esant nesutarimams, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl daikto padalijimo (CK 4.80 str.)
Dėl paminėto, naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.