Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. J. ir G. J. prašymo dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo atnaujinimo ir papildomo sprendimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir civilinėje byloje Nr. 2-8829-837/2009 priimti papildomą sprendimą pakeičiant 2009-10-20 sprendimo 8 p., kad nutraukus V. J. ir G. J. santuoką garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), lieka ne bendram šalių naudojimuisi, o pereina asmeninėn G. J. nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime neišspręstas; išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad papildomas sprendimas teismo priimamas tada, kai procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 str. nurodytų klausimų. Todėl akivaizdu, kad ne visi klausimai, dėl kurių teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, sprendime nepasisakė priimdamas sprendimą, gali būti papildomo sprendimo objektu. Tokia teismo pareiga turi būti derinama su byloje nustatytomis aplinkybėmis ir proceso šalių reikalavimų turiniu bei jų ribomis. Byloje dėl santuokos nutraukimo pareiškėjams nepareiškus atitinkamų reikalavimų, teismas nesprendė garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo civilinėje byloje Nr. 2-8829-378/2009 priimti papildomą sprendimą.

Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 str. 1 d.). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str. 1d. 2p., 3.52 str. 2d.). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 str. 3d.). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 str. 3 d. normoje nustatyta išimtis ir ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (LAT 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008, 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006, 2006-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006).

Iš pareiškėjų suformuluoto reikalavimo matyti, kad iš esmės pareiškėjai prašo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Toks reikalavimas prieštarauja CK 3.53 str. 3 d. Pareiškėjų pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų prašymą atsisakytina priimti. Pareiškėjai V. J. grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str.1d. 3p.). Pareiškėjai turi teisę sudaryti civilinius sandorius dėl jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo neteismine tvarka.

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 87 str. 1 d. 3 p., 137 str. 2 d. 4 p., 290-292 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą ir grąžinti jį pateikusiems asmenims.

Grąžinti V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokėtą 2015-11-23 mokėjimo nurodymu Nr. 768339 Danske Bank A/S Lietuvos filiale. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.