Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-468/12

Teisėjas R. Rainys Teisėja Regina Gudienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00719-2011-4

2012 m. gegužės 11 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Stasio Punio, Stasio Lemežio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 08 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimu, pagal BK 178 str. 3 d. 3 metų laisvės atėmimu, pagal 187 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 4 d., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimas; vadovaujantis BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su 2005 11 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmę įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2011 06 05 d. iki 2011 11 08 d. Iš dalies tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš A. A. priteista:

- 5850 Lt G. A. padarytai turtinei ir 1000 Lt jam padarytai neturtinei žalai atlyginti;

- 3285 Lt R. Š. padarytai turtinei žalai atlyginti;

- 700 Lt J. L. padarytai turtinei žalai atlyginti;

- 3612 Lt P. K. padarytai turtinei žalai atlyginti;

- 1545 Lt M. M. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent jis 2011 06 05 d. apie 10 val., sulaužęs vartų spyną, įsibrovė į G. A. priklausantį garažą Nr. 13, esantį (duomenys neskelbtini), įsibrovė į neužrakintą, garaže stovėjusį nukentėjusiojo automobilį „Daihatsu Rocky“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlaužė vairuotojo spynelę ir vairo apdailą bei pasikėsino šį 15000 Lt vertės automobilį pagrobti, tačiau jo nepagrobė, nes nepavyko užvesti variklio. Po to A. A. iš automobilio išėmė 1500 Lt vertės grotuvą ir paliko jį garaže, ketindamas vėliau grįžti ir grotuvą pasiimti, tačiau į garažą nebegrįžo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

A. A. nuteistas ir už tai, kad jis pagrobė svetimą didelės vertės turtą ir sugadino svetimą turtą, o būtent jis 2011 06 05 d. apie 11 val. sulaužė R. Š. priklausančio garažo Nr. 8, esančio (duomenys neskelbtini), 2835 Lt vertės vartus, įsibrovė į šį garažą ir iš jo pagrobė bendros 35370 Lt vertės svetimą turtą: P. K. priklausančius 23500 Lt vertės motociklą „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1170 Lt vertės šalmą „Lazer“, 500 Lt vertės šalmą „KBC“, 220 Lt vertės pirštines, 200 Lt vertės chemines priežiūros priemones ir M. M. priklausančius 9000 Lt vertės motociklą „Yamaha YZF-R6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertės šalmą, 180 Lt vertės pirštines. Po to A. A. sugadino J. L. priklausančio garažo Nr. 29, esančio (duomenys neskelbtini), vartų laikymo strypus, 500 Lt vertės, bei 200 Lt vertės elektros paskirstymo dėžę, atidarė šį garažą ir jame paslėpė pagrobtus P. K. ir M. M. priklausančius daiktus.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimo pagrobti G. A. turtą), skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtent A. A. pasikėsino pagrobti G. A. priklausantį automobilį „Daihatsu Rocky“. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą grindė iš esmės tik A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis pripažino savo kaltę, o parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vertino kritiškai.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, savo nuosprendį grįsdamas apelianto ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pažeidė baudžiamojo proceso nuostatas, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme, tokie duomenys negali būti pagrindas paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.

Skunde apeliantas mini Lietuvos policijos Kriminalistinio tyrimo centro 2011 07 22 d. ir 2011 08 11 d. specialisto išvadas, kurios, anot apelianto, patvirtina jo nekaltumą (kad ant automobilio „Daihatsu Rocky“ sėdynės nebuvo rasta jo kvapo pėdsakų, kad asmens kratos metu pas A. A. rasti du nulaužti raktai ir automobilio „Daihatsu Rocky“ atrakte rastos raktų stiebelių nuolaužos iki atidalinimo nesudarė vienos visumos), ir mano, kad pirmosios instancijos teismas šias dvi specialisto išvadas tik perrašė, tačiau motyvuojamoje nuosprendžio dalyje jų visiškai nevertino ir neanalizavo, nepasisakė, kokiais motyvais remiantis teismas atmeta minėtus įrodymus.

Taigi pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik A. A. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duomenimis, kurie pagal baudžiamojo proceso nuostatas neturi įrodomosios reikšmės. Apeliantas pažymi nekaltumo prezumpcijos principą, kad visos abejonės, jei jų nepavyksta pašalinti, turi būti vertinamos įtariamojo ar kaltinamojo naudai.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 11 08 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl A. A. kaltės, padarius jam inkriminuojamas veikas, jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d. yra teisinga, tačiau veiksmų kvalifikacija, įvertinant apeliacijos instancijos teisme gautą išvadą pagal BK 178 str. 3 d. yra neteisinga ir keistina.

Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtent A. A. pasikėsino pagrobti G. A. priklausantį automobilį „Daihatsu Rocky“, tačiau, kolegijos nuomone, toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 06 05 d. tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), garažuose buvo įsibrauta į tris skirtingus garažus – Nr. 13, priklausantį G. A., Nr. 8, priklausantį R. Š., Nr. 29, priklausantį J. L. (t. 3, b. l. 2-8). Iš liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2011 06 05 d. jis automobiliu atvažiavo į požeminį garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad vieno garažo vartai išlaužti, o garažo Nr. 13 vartai praverti, pastatęs automobilį jis nuėjo namo, bet vėliau grįžo atgal ir pastebėjo, kad garažo Nr. 13 vartai jau visiškai atidaryti, o viduje degė šviesa (t. 1, b. l. 110-111). Nukentėjusysis P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 06 05 d. jis su draugu M. M. nuėjo į garažą ir rado jį išlaužtą, taip pat matėsi pralaužtos kitų garažų vartų ventiliacijos grotelės, praverti garažo Nr. 13 vartai (t. 3, b. l. 80-92). Policijos pareigūno A. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tiriant motociklų vagystę garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas garažas Nr. 13, kuris buvo išlaužtas ir kuriame stovėjo automobilis „Daihatsu“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje buvo išlaužta užvedimo spynelė (t. 1, b. l. 121). Iš policijos pareigūno A. D. teisme duotų parodymų matyti, kad jis atliko išlaužto garažo Nr. 13 apžiūrą, atvykus į vietą garažo vartai buvo sulaužyti ir atidaryti, po apžiūros viskas buvo užplombuota (t. 3, b. l. 80-92).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo išvadas ir teisingai įvertino byloje esančias aplinkybes, kurias būtent ir atitiko A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nuoširdžiame prisipažinime, A. A. rašytame ranka 2011 06 06 d., t. y. kitą dieną po nusikaltimų įvykdymo, jis nurodė, kad 2011 06 05 d. apie 10 val. ryto jis nusileido į požeminius garažus, esančius (duomenys neskelbtini), jis iš anksčiau buvo nužiūrėjęs atidarytą garažą Nr. 13, kuriame stovėjo automobilis „Daihatsu“, jis nusprendė pavogti automobilį, įlipo į jį, nuėmė vairo apdailas, su atsuktuvu, kuris gulėjo garaže, pilnai išardė automobilio užvedimo spynelę. Automobilio užvesti jam nepavyko, dėl to jis iš automobilio išėmė magnetolą, tačiau jos nepasiėmė ir paliko garaže, planavo sugrįžti ją pasiimti (t. 2, b. l. 18). Tą pačią dieną A. A., dalyvaujant gynėjui, buvo apklaustas kaip įtariamasis. Apklausos metu A. A. dar kartą patvirtino, kad jis norėjo pavogti automobilį „Daihatsu“, įlipo į automobilį, su garaže rastu atsuktuvu išardė automobilio užvedimo spynelę, bandė automobilį užvesti, tačiau jam nepavyko, jis išėmė iš automobilio grotuvą ir norėjo jį pavogti, grotuvą jis paliko garaže, ketino vėliau grįžti ir jį paimti (t. 2, b. l. 24). Savo parodymų A. A. nepakeitė ir 2011 09 06 d. įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 30-32). Teisme sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo įtariamajam A. A., jis neprieštaravo gynėjo teiginiui, jog įtariamasis pripažįsta savo kaltę, jis nekeitė savo parodymų (t. 2, b. l. 42, 47). 2011 09 09 d. įtariamasis A. A. buvo supažindintas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, papildymų ir prašymų jis neturėjo (t. 2, b. l. 113-114). Kaltinamąjį aktą atidavus teismui, teismo posėdžio metu (2011 09 29 d.), sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo, kaltinamasis A. A. dar kartą patvirtino, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 22-23). Ir tik teisiamojo posėdžio metu (2011 10 25 d.) A. A. pirmosios apylinkės teismui pateikė versiją, kurią nuteistasis palaiko ir savo apeliaciniame skunde, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo priverstas duoti tokius parodymus, tikėjosi būti paleistas, jis minėto automobilio ir grotuvo nevogė (t. 3, b. l. 80-92).

Kolegijos nuomone, nuteistasis, sukurdamas tokią versiją, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl apygardos teismas atmeta tokią nuteistojo versiją. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. A. viso ikiteisminio tyrimo metu davė vienodus, nuoseklius parodymus, bylos teisminio nagrinėjimo metu nepateikė įtikinamos parodymų keitimo priežasties, pareigūnai jam negalėjo padiktuoti nusikalstamos veikos aplinkybių, nes konkrečios veikos detalės dar nebuvo žinomos patiems policijos pareigūnams. Apygardos teismui nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktais procesiniais veiksmais, o ir pats apeliantas nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo skunde išvardintas aplinkybes. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog neva jis savo nuoširdžiame prisipažinime ir įtariamojo apklausoje nurodė tokias aplinkybes, kurios toje tyrimo stadijoje policijos pareigūnams nebuvo žinomos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tačiau, apygardos teismo nuomone, toks apelianto teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantas tik nurodo, kad BPK nėra numatyto tokio proceso veiksmo kaip nuoširdus prisipažinimas, todėl jis iš viso negalėjo būti pripažintas įrodymu ir juo nebuvo galima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Tokie nuteistojo argumentai atmestini, juo labiau, jog nuoširdžiame prisipažinime nurodytos aplinkybės ne kartą buvo patvirtintos ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu.

Taigi apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaltinamojo teisme duotus parodymus ir vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Aukščiau išdėstyti įrodymai paneigia A. A. teiginį, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, jog būtent jis pasikėsino pagrobti G. A. priklausantį automobilį „Daihatsu Rocky“. Atvirkščiai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis įsibrovė į G. A. priklausantį garažą Nr. 13 ir pasikėsino pagrobti G. A. turtą, juolab, kad byloje nenustatyta, kad A. A. nusikaltimus būtų įvykdęs ne vienas.

Pažymėtina, kad atmetama kaip nepagrįsta ir ta A. A. versija, jog grotuvas buvo pavogtas po policijos pareigūnų atliktos apžiūros iki garažą apžiūrint pačiam nukentėjusiajam, nes garažas buvo paliktas neužrakintas, tik uždarytas ir užantspauduotas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Be to, aplinkybė, kad pirminės apžiūros metu garaže Nr. 13 nebuvo rastas grotuvas, vienareikšmiškai nereiškia, jog nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos. Apžiūros protokole (b. l. 123-125 1 t.) kai kurie objektai buvo įvardyti labai konkrečiai, kai kurie abstrakčiau nurodant, jog „prie galinės sienos padaryta lentyna, ant kurios stovi įvairios dėžės, stiklainiai ... „. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. A. nurodė, jog grotuvas buvo maiše (b. l. 83 3 t.), nei vienuose parodymuose nuteistasis nedetalizavo, kur ir kaip jis, išėmęs iš automobilio, paliko grotuvą. Kitą dieną po nusikalstamos veikos padarymo A. A. pats parodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad jis iš automobilio „Daihatsu“ išėmė magnetolą, tačiau jos nepasiėmė, paliko garaže ir planavo sugrįžti jos paimti (t. 2, b. l. 18). Nukentėjusysis G. A. 2011 06 06 d. protokole – pareiškime nurodė, kad iš automobilio buvo išlaužtas ir pavogtas grotuvas (t. 1, b. l. 155), o 2011 07 13 d. papildomos apklausos metu patvirtino, kad grotuvą rado sugadintą garaže (t. 1, b. l. 159). Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis A. A. buvo apklaustas 2011 06 06 d. 15 val. 35 min – 16 val., o nukentėjusiojo apklausa buvo pradėta tą pačią dieną tik 16 val., todėl pagrįstai matytina, jog pirminius parodymus apie automagnetolą pareigūnai išgirdo būtent iš nuteistojo. Šie parodymai atitinka ir kitą byloje esančią medžiagą, todėl teigti, kad apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik A. A. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir nuosprendyje neišdėstė visų įrodymų analizės, nėra jokio pagrindo.

Skunde apeliantas mini Lietuvos policijos Kriminalistinio tyrimo centro 2011 07 22 d. (kvapo tyrimas) ir 2011 08 11 d. (automobilio atrakto tyrimas) specialisto išvadas, kurios, anot apelianto, patvirtina jo nekaltumą, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys, kad tai, jog nebuvo rastas konkretus raktas, kuriuo buvo išlaužta automobilio spynelės atraktas, nepaneigia nuteistojo kaltės ir kitų surinktų įrodymų visumos. Jis sulaikytas buvo kitoje vietoje (kitame garaže), todėl dalis įrankių pas kaltinamąjį galėjo būti nerasti. Aplinkybės, jog ant automobilio „Daihatsu Rocky“ sėdynės nebuvo rasta apelianto kvapo pėdsakų ir pas A. A. rasti du nulaužti raktai ir automobilio „Daihatsu Rocky“ atrakte rastos raktų stiebelių nuolaužos iki atidalinimo nesudarė vienos visumos, vienareikšmiškai nepaneigia nuteistojo kaltės, o surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai bei jų visuma, kolegijos nuomone, patvirtina, jog būtent A. A. padarė BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, t. y. jis pasikėsino pagrobti automobilį ir grotuvą.

Nuteistasis A. A. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta nukentėjusiųjų P. K. ir M. M. pagrobto turto verte, mano, kad teismas rėmėsi išimtinai tik pačių nukentėjusiųjų pateiktu daiktų įvertinimu, kurie yra niekuo nepagrįsti. Apeliantas ir jo gynėja ginčijo motociklo SUZUKI GSX-R1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę bei A. A. veiksmų kvalifikaciją pagal BK 178 str. 3 d. Šioje dalyje apeliacinis skundas laikytinas pagrįstu, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 11 08 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ( BPK 328 str. 1 p.)

Apeliacinės instancijos teisme gautas ekspertizės aktas, kuriuo buvo nustatyta, jog motociklo SUZUKI GSX-R1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2011 m. birželio mėn. - apie 20 200 Lt, todėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje keistina motociklo SUZUKI GSX-R1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iš 23 500 Lt į 20 200 Lt bei bendro pagrobto turto vertė iš 35 370 Lt į 32 070 Lt. Kitų daiktų vertės nei nuteistasis, nei jo gynėja neginčijo. Galutinė grobiamo svetimo turto vertė, vadovaujantis BK 190 str. 1 d. nuostatomis, nesiekia didelės vertės (viršijančios 250 MGL, kas atitinka 32 500 Lt) sumos, todėl šiame epizode kaltinamojo A. A. veiksmai iš BK 178 str. 3 d. perkvalifikuotini į BK 178 str. 2 d.

Skirdamas kaltinamajam bausmes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. A. pirmosios instancijos teismas pripažino kaltu už sunkaus, apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, tačiau perkvalifikavus nuteistojo veiksmus iš BK 178 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d. jis byloje pripažintas kaltu padaręs du apysunkius ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, jog A. A. buvo teistas, nusikalstamos veikos, už kurias jis pripažintas kaltu šioje byloje, padarytos lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos laikotarpiu, nuo paleidimo nepraėjus tik trims mėnesiams, viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, padaryta žala neatlyginta. Įvertinus šias aplinkybes, A. A. buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Su šiais bausmės skyrimo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal 178 str. 3 d. buvo paskirta bausmė mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, teismas konstatuodamas, tai, kad nors tokia bausmė atitiktų BK 178 str. 2 d. sankcijos ribas ir būtų lygi vidurkiui, tačiau už perkvalifikuojamą veiką skirtinas mažesnės trukmės laisvės atėmimas, tuo pačiu koreguotina ir subendrintos bei galutinės subendrintos bausmės trukmė, kurias nustatydamas pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo principų nepažeidė, todėl jie - nekeistini.

Apelianto argumentas, kad nukentėjusiųjų G. A., R. Š. ir J. L. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo nėra įrodyti, apeliacinės instancijos kolegijos nuomone yra nepagrįsti. Atvirkščiai, nukentėjusiųjų nurodyti jų turto apgadinimai atitinka byloje nustatytas veikos aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. nusikalstamais veiksmais sugadino G. A. priklausantį grotuvą, komplektą, susidedantį iš vairo kolonėlės apdailos, užvedimo elektroninių daviklių ir automobilio kompiuterio, garažo vartų spyną, R. Š. priklausančio garažo vartus, J. L. priklausančio garažo vartų laikymo strypus ir elektros paskirstymo dėžę. Nukentėjusiųjų prašoma priteisti žala atitinka realų turto sugadinimo mastą, nukentėjusiųjų nurodytos detalių ir remonto kainos nėra akivaizdžiai per didelės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

Nuteistojo manymu, jokia neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d. prasme) G. A. padaryta nebuvo, todėl negalėjo būti priteista, tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kartu reikia įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Taigi teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.

Nuteistasis skunde pažymi, kad G. A. paaiškinimas, jog neturtinė žala jam atsirado dėl to, kad jis negalėjo kurį laiką naudotis automobiliu ir jam teko samdytis kitus automobilius statybinėms medžiagoms pervežti, neatitinka neturtinės žalos turinio, tačiau kolega mano, kad apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiojo pateikiamus argumentus, nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pagrįstai pripažino, jog neturtinė žala G. A. visgi buvo padaryta. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis teisme negalėjo aiškiai motyvuoti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, jis nurodė tik tai, kad negalėjo naudotis automobiliu, tačiau tai, atvirkščiai nei mano nuteistasis, negalėjo nulemti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atmetimo. Kaip teisingai nustatyta nuosprendyje, šios aplinkybės tik įtakojo neturtinės žalos dydį, todėl G. A. priteista mažesnė suma neturtinei žalai atlyginti nei prašė nukentėjusysis.

Taigi surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. A. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., taip pat kad A. A. pagrobė svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą, t. y. A. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., ir dėl netinkamai pritaikyto įstatymo jo veiksmai iš BK 178 str. 3 d. perkvalifikuotini į BK 178 str. 2 d., o klausimą dėl byloje pateiktų civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakeisti motociklo SUZUKI GSX-R1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę iš 23 500 Lt į 20 200 Lt, bei bendro pagrobto turto vertę iš 35 370 Lt į 32 070 Lt.

Kaltinamojo A. A. veiksmus iš BK 178 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams;

Bausmę, paskirtą pagal BK 178 str. 2 d. ir bausmes, paskirtas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 11 08 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. bei BK 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 4 d. nuostatomis, apėmimo būdu subendrinti už idealios sutapties sąlygomis padarytas veikas skirtas bausmes, po to bausmes iš dalies sudėti ir paskirti A. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. nuostatomis, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2005-11-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.