- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-885-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- L. D.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-885-198/2015
2015 m. lapkričio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-732/2015 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui L. D. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išlaikyti priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo L. D. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų: K. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. D., gim. (duomenys neskelbtini), L. D., gim. (duomenys neskelbtini), T. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą - kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 57,92 EUR (200 Lt) kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti jo nepilnamečių vaikų gyvenamą vietą kartu su ieškove bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu L. D. santuoka sudaryta nebuvo, tačiau su juo draugavo ir gyveno gana ilgai. Gimė vaikai: K. D., gim. (duomenys neskelbtini), M. D., gim. (duomenys neskelbtini), L. D., gim. (duomenys neskelbtini), T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyveno kartu, rūpinosi vaikų išlaikymu, tačiau ne pakankamai. Daugiau kaip prieš du mėnesius ieškovė su atsakovu išsiskyrė, atsakovas išvyko ir paliko savo vaikus. Atsakovas vaikų neišlaiko ir jais nesirūpina. Ieškovė nedirba ir jos gaunamos pajamos yra tik išmokos vaikams. G. D. yra vidutinio neįgalumo lygio ir yra ugdoma (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo centre, K. D. mokosi Molėtų progimnazijoje, baigė 5 klases, M. D. - 4 klases Molėtų pradinėje mokykloje, L. D. - 2 klases Molėtų pradinėje mokykloj, T. D. lanko Molėtų vaikų darželį – lopšelį, todėl viena ji negali tinkamai materialiai aprūpinti augančių penkių vaikų, o tėvas privalo rūpintis savo vaikais, todėl dėl jų išlaikymo kreipėsi į teismą.
Atsakovas L. D. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nuginčyti įrašus apie tėvą L. D., dukterų K. D. ir G. D.; sūnų M. D. ir L. D. gimimo dokumentuose (b. l. 38-39). Nurodė, kad su ieškove gyveno nuo 2004 m. rudens. Kai susipažino, ji jau augino (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po to, kai apsigyveno pas ieškovę, labai greitai ji pasakė, kad laukiasi jo vaiko. Kadangi gyveno kartu, jis tuo neabejojo. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (duomenys neskelbtini), toliau gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus Tautvydo. Registruojant Tautvydo gimimą, pripažino šio vaiko tėvystę gera valia, šio vaiko dokumentuose buvau įrašytas tėvu, sūnui suteikta atsakovo pavardė. Kurį laiką gyvenimas su ieškove buvo nutrūkęs, o vėliau vėl apsigyveno kartu ir (duomenys neskelbtini) gimė duktė (duomenys neskelbtini). Ieškovė įtikinėjo atsakovą, kad pripažintų tėvystę visiems jai gimusiems vaikams, nes tik taip atrodytų kaip šeima ir kad ji galinti netekti socialinių išmokų. 2011 m. gera valia pripažino tėvystę visiems A. G. gimusiems vaikams (išskyrus (duomenys neskelbtini), kuriam tėvystę pripažino iš karto registruojant vaiko gimimą). Suprato, kad bendras gyvenimas toliau nebeįmanomas ir nuo 2014 m. gegužės pabaigos bendrą gyvenimą su ieškove nutraukė. Teigia, kad ieškovė pati niekada niekur nedirbo, gyveno iš socialinių pašalpų, o jis pagal galimybes dirbo. Išsiskirdami daug ką išsakė vienas kitam ir ieškovė prasitarė, kad vaikai, išskyrus (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo. Kilus abejonėms dėl vaikų tėvystės pateikė priešieškinį, prašydamas nuginčyti įrašus vaikų gimimo dokumentuose apie tėvą – atsakovą. Patikslintu priešieškiniu prašė nuginčyti įrašą apie tėvą L. D. ir sūnaus T. D. gimimo dokumentuose (b. l. 81-82).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su juo sutiko iš dalies (b. l. 54-55). Nurodė, kad su atsakovu gyveno 13 metų. Kai susipažino su atsakovu ieškovė jau turėjo vaikus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei laukėsi (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu gimė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas tėvystę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažino. Kadangi likusieji vaikai atsakovą vadino tėčiu, o ir atsakovas elgėsi jų atžvilgiu kaip tėvas, todėl atsakovas pripažino kitų vaikų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tėvystę. Dėl dukters (duomenys neskelbtini) tėvystės atsakovo abejonės niekuo nepagrįstos. Nurodė, kad tik per atsakovo potraukį alkoholiui ji buvo patraukta į rizikos šeimų sąrašą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, kadangi po atliktos DNR ekspertizės, pasikeitus aplinkybėms, atsisakė ieškinio dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo ieškovės vaikams G. D. ir L. D.. Taip pat prašė tenkinti atsakovo priešieškinį dalyje dėl įrašų nuginčijimo apie tėvą L. D., G. D. ir L. D. gimimo dokumentuose. Kitiems vaikams prašė priteisti išlaikymą po 58 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė nurodė, kad atsakovo tėvystės ieškovės vaikams pripažinimas buvo tik formalumas. Jam nebuvo tinkamai išaiškintos tėvystės pripažinimo pasekmės. Priešieškinį palaikė ir atsisakė patikslinto priešieškinio. Sutiko su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo priteisimo T. D..
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo L. D. priteisė K. D., M. D. ir T. D. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 58 EUR kiekvienam nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-09) iki vaikų pilnametystės, šias išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Skyrė A. G. K. D., M. D. ir T. D. mokėtino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei įpareigojo A. G. apdairiai ir protingai tvarkyti vaikų išlaikymui skirtas lėšas. K. D., M. D. ir T. D. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina A. G.. Nustatė, kad L. D. nėra L. D. ir G. D. biologinis tėvas. Išbraukė iš gimimo liudijimo AA Nr. 720548, išduoto 2011-02-08, įrašo Nr. 58, Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tai, kad L. D. yra L. D. tėvas. Išbraukė iš gimimo liudijimo AA Nr. 720549, išduoto 2011-02-08, įrašo Nr. 150, Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje duomenis apie tai, kad L. D. yra G. D. tėvas. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad bylos faktinės bei paties atsakovo paaiškintos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas per aštuonerių metų laikotarpį, t. y. nuo santykių su ieškove pradžios, bendravo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaip su sūnumi ir dukra, kurie atsakovą visą laiką laikė savo tėvu, pats atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad su vaikais yra ryšys, jis jais rūpinosi. Atsakovas nuo 2012-09-12 niekieno neverčiamas, savo apsisprendimu tapo vaikų tėvu, žinodamas, kad jis nėra biologinis vaikų tėvas. Dvejus metus nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti ir neginčijo faktinės tėvystės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad senaties terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo prasidėjo 2012-09-12 ir šiuo atveju jis yra praleistas. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė jokiais įstatymo leistinais įrodymais, todėl teismo vertinimu, būtent nuo tos datos prasidėjo atsakovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą vienerių metų termino eiga. Priešieškinį dėl tėvystės vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuginčijimo atsakovas pateikė tik 2014-09-19, todėl teismas sprendė, kad atsakovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 3.152 str. 1 d.). Nustatęs, kad L. D. nėra K. D. ir M. D. biologinis tėvas, teismas atsižvelgė į tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Atsižvelgęs į ieškovės atstovo bei paties atsakovo paaiškinimus teismas darė išvadą, jog atsakovas L. D. nuo 2004 metų – nuo santykių su ieškove pradžios, žinojo nesantis K. D. ir M. D. biologiniu tėvu, tačiau laisva valia 2012 m. pareiškė esantis jų tėvu, ir tai patvirtino savo parašu pas notarę. Pažymėjo, kad per įstatymo nustatytą terminą atsakovas dėl tėvystės nuginčijimo nesikreipė ir, kaip matyti iš jo paaiškinimų, neketino dėl to kreiptis, jei ne ieškovės pateiktas teismui ieškinys dėl išlaikymo priteisimo. Todėl esant praleistam senaties terminui, teismo vertinimu nėra pagrindo nuginčyti L. D. tėvystę K. D. ir M. D. atžvilgiu. Teismas pripažino, kad tarp atsakovo ir vaikų yra ryšys, atsakovas pats to neneigė, vaikai jį laiko tėvu, o vaikų interesai yra prioritetiniai. Be to, teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę, dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti D. V. jos vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tėvu, tačiau Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-10-01 nutartimi civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo nutraukė, kadangi A. G. atsisakė ieškinio bei nurodė, kad šių vaikų tėvystė nustatyta pareiškimu ir vaikų tėvas yra L. D.. Ieškovės reikalavimą, jog prie vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis prisidėtų ir atsakovas, teismas laikė visiškai pagrįstu ir atitinkančiu vaikų interesus, nes tuo siekiama užtikrinti jų gerovę ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra nedirbanti, be to augina penkis vaikus, prašoma priteisti 58 EUR per mėnesį suma kiekvienam vaikui išlaikyti teismo vertinimu yra pakankama siekiant užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, darė išvadą, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas vaikų poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, todėl jis iš atsakovo priteistinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. D. apeliaciniu skundu prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą K. D. ir M. D. tėvystei nuginčyti. Prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje dėl L. D. priešieškinio A. G. ir nuginčyti įrašą apie tėvą L. D. 2001 m. lapkričio 2 d. gimusios dukters K. D. gimimo dokumentuose, bei 2002 m. lapkričio 2 d. gimusio sūnaus M. D. gimimo dokumentuose bei panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. D. ir M. D.. Apeliantas nurodo, kad reikalavimo pripažinti, jog ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbios priežasties ir prašymo atnaujinti šį terminą neišreiškė, nors teismui paaiškino tėvystės pripažinimo aplinkybes bei tai, kad nesuprato tėvystės pripažinimo procedūros prasmės. Apeliantas nežinojo ir to, kad pareiškimu pripažintą tėvystę gali ginčyti per vienerius metus. Būtent dėl to apeliantas nepasinaudojo savo teise, todėl prašo šį terminą atnaujinti. Teismas nesiaiškino, ar vaikai laiko apeliantą tėvu, ir ar jie nori, kad toliau apeliantas būtų laikomas jų tėvu. Nors apeliantas ne vienerius metus gyveno su ieškove, bet apelianto ir ieškovės vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesiejo tėviškas ryšys. Apeliantas šiuo metu nepalaiko jokių ryšių, nes niekada nelaikė jų savo vaikais, nesiekė jų įsivaikinti. Tėvystės pripažinimą apeliantas laiko tiesiog pavardės suteikimu. Apeliantas nurodo, kad biologinis šių vaikų tėvas yra žinomas, todėl nuginčijus apelianto tėvystę vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jiems nekils grėsmė likti be tėvo ir netekti išlaikymo, nes ieškovė galės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, atsakovu į procesą įtraukiant tikrąjį biologinį šių vaikų tėvą. Nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas ( LR CK 3.150 str. 2 d.)
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovės dukra K. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), sūnus M. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), duomenys apie šių vaikų tėvą L. D. įrašyti (duomenys neskelbtini); sūnus L. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9), dukra G. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), duomenys apie šių vaikų tėvą L. D. įrašyti (duomenys neskelbtini); sūnus T. D. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), duomenys apie vaiko tėvą L. D. įrašyti (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis byloje esančiais DNR ekspertizės aktais nustatyta, kad atsakovas L. D. yra vaiko T. D. biologinis tėvas (b. l. 102-105) ir nėra vaikų K. D., M. D., L. D. ir G. D. biologinis tėvas (b. l. 74-80).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.
Sutinkamai su CPK178 straipsniu, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 263 str.). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nurodytos nuostatos iš esmės buvo pažeistos, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog akivaizdu, kad tarp atsakovo ir vaikų yra ryšys, atsakovas to neneigė, vaikai jį laiko tėvu, o vaikų interesai yra prioritetiniai. Tuo tarpu apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nesiaiškino ar tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus, taip pat nesiaiškino ar vaikai laiko apeliantą tėvu ir ar jie nori, kad toliau apeliantas būtų laikomas jų tėvu. Apeliantas nurodo, kad jo ir ieškovės A. G. vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nesiejo tėviškas ryšys, su ieškove nutraukus bendrą gyvenimą, apeliantas su šiais vaikais nepalaiko jokių ryšių, nes niekada nelaikė jų savo vaikais. Apeliantas nesiekė įsivaikinti šių vaikų. Pripažindamas tėvystę pas notarą, jis nesuvokė šio savo elgesio pasekmių. Apeliantui nebuvo išaiškinta, kad tėvystės pripažinimas tokia forma sukels tokias pačias pasekmes, kaip įvaikinimas. Apelianto teigimu, socialinė darbuotoja, teikusi jų šeimai socialinių įgūdžių paslaugas, įkalbėjo pavardę ieškovės vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad palengvinti socialinių pašalpų suteikimą A. G..
Pažymėtina, kad atsakovo L. D. priešieškinys buvo pareikštas dėl nepilnamečių vaikų tėvystės nuginčijimo, t.y. užvesta ir nagrinėjama civilinė byla iš šeimos teisinių santykių, todėl tokią bylą nagrinėjantis teismas privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad byla būtų išspręsta teisingai (CPK 376 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios procesinės nuostatos nesilaikė, apsiribodamas tik tais įrodymais, esančiais byloje, o jų, teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju nepakanka tam, kad byla būtų išnagrinėta teisingai.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl tėvystės nuginčijimo privalo siekti, kad būtų nustatyta tikroji vaiko kilmė, užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju itin svarbu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su vaikų žiniomis apie jų kilmę, kokį asmenį vaikai žino kaip savo tėvą, esant galimybei nustatyti tikrąją vaikų kilmę.
LR CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas. Būtent šiuo aspektu nagrinėjant bylą gali būti atskleistos visos nepilnamečių vaikų teisės ir interesus liečiančios aplinkybės. Siekiant užtikrinti visapusišką bylos aplinkybių išaiškinimą ir, tuo pačiu, maksimalią vaikų teisių apsaugą, įstatymų leidėjas nustatė specialias tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo taisykles. LR CK 3.164 str. 1 d., LR CPK 380 str. 1 d. yra nustatyta, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ar per atstovą. Nagrinėjamoje byloje tai padaryta nebuvo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra aiški pačių vaikų K. D., M. D. pozicija.
Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryšys, reiškiantis socialinį ir teisinį jų ryšio pripažinimą. Vertinant bylos duomenis būtina nustatyti ar šiuo atveju tarp K. D. ir L. D. bei M. D. ir L. D. yra susiklostę tėvo ir vaiko santykiai, ar tarp apelianto ir vaikų yra socialiniai ryšiai. Visi klausimai susiję su vaiku sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, būtina įvertinti vaiko savijautą, požiūrį, ryšį su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nėra ir socialinis tėvas, nenuginčyti tėvystės vien tik dėl to, kad motina to nenori, nėra teisėta, nes taip būtų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę, taip pat būtų pažeidžiamos ir asmens, kuris įrašytas vaiko tėvu teisės. Nagrinėjamu atveju, teismas iš esmės suvaržė vaikų besąlyginę teisę žinoti kas yra jų tikrasis tėvas ir, kad jų tėvu ir būtų tikrasis vaiko tėvas. Laikytina, kad ginčo teisiniame santykyje subjektu, atsakingu už teisingą įrašą apie vaikų tėvą yra ieškovė, vaikų motina, todėl šiuo atveju ji turėtų prisiimti visą atsakomybę. Teismas negali vaikų teisių apsauga paneigti atsakovo teisės ginčyti tėvystę, kas iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia vaikų teisę žinoti savo biologinį tėvą. Todėl nagrinėjamu atveju, jau ir iš vaikų pozicijos bei esant prašymui, spręstinas klausimas dėl senaties termino ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo atnaujinimo.
Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo neturėdamas visų rašytinių įrodymų – atsakovo L. D. pareiškimų, kurie buvo pateikti notarui dėl tėvystės vaikams K. D. ir M. D. pripažinimo bei šių vaikų gimimo aktų įrašų papildymo, pakeitimo aktų, kurie pagal Civilinės metrikacijos taisykles surašomi pareiškimų dėl tėvystės pripažinimo pagrindu. Tikslu teisingai nustatyti visas faktines aplinkybes (kreipimosi dėl tėvystės nustatymo datas, tėvystės įregistravimo ir kt.) tikslinga šiuos rašytinius įrodymus pareikalauti iš notaro ir civilinės metrikacijos skyriaus, registravusio vaikų gimimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąją teismo sprendimo dalį panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas ne tik ieškinio ir priešieškinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios su nepilnamečių vaikų interesais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015m. liepos 1 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas L. D., a.k(duomenys neskelbtini) priešieškinys dėl įrašo apie tėvą (tėvystę) nuginčijimo vaikams K. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bei sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo iš L. D. vaikams K. D. ir M. D. ir šiems vaikams mokėtino išlaikymo uzufrukto teise paskirta A. G. panaikinti ir šiose dalyse civilinę bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje Molėtų rajono apylinkės teismo 2015m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.