Alytaus apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. J. S., D. S., R. S., V. S., G. S.,B. Š., J. S., institucija, teikiančia išvadą, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriumi dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas S. S. prašo pripažinti neveiksniu A. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teisme paaiškino, kad jo tėvas A. J. S. prieš dvejus metus susirgo senatvės demencijos liga, dėl jos tėvas tapo neįgalus. Pastaruoju metu tėvo sveikata ypač pablogėjo, jis buvo hospitalizuotas, dabar toliau gydomas reabilitacijos skyriuje. Tėvas yra dezorientuotas, nesugeba savęs apsitarnauti, negali nuosekliai mąstyti, adekvačiai bendrauti, nesugeba atlikti elementariausių darbų, mažai kalba, beveik nevaikšto, dažnai neatpažįsta artimųjų, painioja jų vardus. Dėl susirgimų tėvui neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepimų į pareiškimą neteikė.

Suinteresuoto asmens A. J. S. atstovas advokatas V. B. nurodo, kad su pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl savo sveikatos būklės A. J. S. negali savimi pasirūpinti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir pagalba kasdieninėje veikloje. Pareiškėjos pareiškimas atitinka šio asmens interesus, todėl prašo pripažinti A. J. S. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnis). Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra asmens psichinės ligos arba silpnaprotystė.

Nustatyta, kad A. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuota įgyta silpnaprotystė – nepatikslinta demencija (ligos kodas (duomenys neskelbtini)), jam nustatytas psichikos sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio, dėl šio susirgimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturinių santykių srityse.

Ši išvada daroma dėl žemiau nurodytų motyvų.

Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnio nuostatas, asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Alytaus apylinkės teismo 2024-08-01 nutartimi A. J. S. psichinei būklei įvertinti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Kaip matyti iš pateikto į civilinę bylą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. lapkričio 26- lapkričio 27 dienų ekspertizės akto Nr. 83TPK-625/2024, A. J. S. konstatuota įgyta silpnaprotystė – nepatikslinta demencija (ligos kodas (duomenys neskelbtini)). Ekspertizės metu įvertinta A. J. S. psichikos būsena ir atliktas psichologinis įvertinimas, teismo ekspertai konstatavo, kad asmuo dezorientuotas laike ir iš dalies vietoje, sutrikusi trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis, mąstymas menko produktyvumo, asmenybė neturi išlikusių kasdieninių interesų, higienos įpročių, jam reikalinga nuolatinė kito asmens globa ir priežiūra. Ekspertizės aktu taip pat konstatuota, kad psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat, dėl jo A. J. S. nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios iš esmės yra nurodytos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos apraše. Teismo psichiatrės ekspertės ir teismo psichologo eksperto atlikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis), todėl teismas ja remiasi kaip tiesioginiu įrodymu byloje.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus 2022-07-12 sprendimu dėl specialiųjų poreikių Nr. STS-3251 A. J. S. nustatytas vidutinio specialiųjų poreikių lygis. Tos pačios komisijos pažyma Nr. SP-2135 patvirtinti pirmojo lygio specialios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai.

Asmens negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse be kita ko patvirtina 2024-06-05 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto duomenys bei socialinio darbuotojo 2024-05-20 Išvada Nr. 23 dėl A. J. S. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, byloje nurodytus kitus rašytinius įrodymus, pareiškėjo pareiškime duotus parodymus, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktą išvadą, spręstina, kad A. J. S. psichikos sutrikimas sukelia neigiamas pasekmes jo socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams, jo saugumui, todėl darytina išvada, kad egzistuoja tiek medicininis, tiek teisinis neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog A. J. S. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų visose srityse, t. y. turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir pan.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniuose santykiuose (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo srityje (CK 2.10 straipsnis, CPK 468 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymas Nr. A1-742 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui nustatyti globą, paskirti globėją (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Įstatymas numato, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti, apginti neveiksnaus fizinio asmens tam tikroje srityje teises ir interesus: asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius (CK 3.238 straipsnis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu, siekiant surinkti reikalingus įrodymus apie numatomą globėją, iškeltina atskira civilinė byla priimant nutartį (CPK 505 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 2 dalimi, 268-270 straipsniais, 468 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti A. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neveiksniu asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

2.5. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

2.6. kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.